Užsienio verslas

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir tikėtasi, dar kartą ženkliai padidino bazinę palūkanų normą, stiprindamas pastangas atvėsinti infliaciją labai svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse.  Išaugusiai infliacijai darant vis didesnį spaudimą amerikiečių šeimoms, prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl abiejų Kongreso rūmų kontrolės išlaikymo.

Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena tūkstančiai emigravusių lietuvių, žmones taip pat neramina išaugusios sąskaitos už elektrą ir dujas. Tačiau, pasirodo, didelė jų dalis nesikreipia į energetikos kompanijas, kad gautų vyriausybės įvestas laikinas kompensacijas. Pirmadienį apie tai rašo britų nacionalinio transliuotojo BBC naujienų portalas. Nuo spalio 1 d. šalies namų ūkiai jau pradėjo gauti pirmas išmokas, iš jiems numatytų 400 svarų sterlingų (464 eurų). JK paštas (angl.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą.  „Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per tris šių metų ketvirčius gavusi 91 mln. eurų veiklos pajamų – 16 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Veiklos sąnaudoms sumažėjus 3 proc. iki 91,7 mln. eurų, patirtas 699 tūkst. veiklos nuostolis. Pasak bendrovės, pajamos sumenko visose paslaugų grupėse, o labiausiai – tarptautinio tranzito paslaugų.

Didelė dalis Kinijoje esančios didžiausios pasaulyje „iPhone“ gamyklos darbuotojų išskubėjo į gimtuosius miestus ir kaimus, kai dėl COVID-19 bangos sustojo gamyba ir operatorė „Foxconn“ sustabdė gamyklą. Taivano technologijų milžinės gamyklą Džengdžou palietė masinis protrūkis, o bendrovė teigia kasdien tikrinanti darbuotojus ir pasirūpinanti, kad darbuotojai bendrautų tik atskiromis grupėmis.

Vienas iš internetinės bankininkystės paslaugos „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis atsisakė Rusijos pilietybės, skelbia Vokietijos „Deutsche Welle“. Milijardierius N. Storonskis,  2015-aisiais kartu su ukrainiečiu Vladu Jacenka įkūręs „Revolut“, yra Jungtinės Karalystės pilietis, atsisakė Rusijos pilietybės, pirmadienį rašo „Forbes“, remdamasis bendrovės atstovu. „Nikas yra JK Britanijos pilietis“, – „Forbes“ cituoja „Revolut“ atstovo spaudai žodžius.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Pietų Korėjos buitinės elektronikos gamintoja „LG Electronics“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį, nepaisant įplaukų augimo, sumažino 35 proc. – labiau nei prognozavo ekspertai. Pasak bendrovės pranešimo, liepos-rugsėjo mėnesiais gauta 336,5 mlrd. vonų (237 mln. eurų) grynojo pelno. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai jį pranašavo vidutiniškai 341,25 mlrd. vonų dydžio. Pardavimų pajamos augo 14 proc. iki 21,177 trln. vonų (14,9 mlrd.

Didžiausia JAV automobilių gamintoja „General Motors“ (GM) penktadienį pranešė, kad „laikinai sustabdys“ mokamų skelbimų užsakymą socialiniame tinkle „Twitter“, platformą perėmus konkuruojančios automobilių gamintojos „Tesla“ generaliniam direktoriui, turtingiausiam planetos žmogui Elonui Muskui. „Bendradarbiaujame su „Twitter“, kad suprastume platformos kryptį pasikeitus savininkui“, – teigė bendrovės atstovas spaudai.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Švedijos įmonė „Northvolt“, gaminanti baterijas elektromobiliams, gali būti priversta atidėti gamyklos statybą Šiaurės Vokietijoje dėl energijos krizės ir viliojančių subsidijų Jungtinėse Valstijose, šeštadienį pranešė jos vadovas.  Projektas „gali būti atidėtas“, Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeinen Zeitung“ pareiškė Peteris Carlssonas.  Bendrovė apie planus pastatyti gamyklą pranešė kovo mėnesį, Europai siekiant padidinti savo elektrinių automobilių gamybos pajėgumus.

Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti ir toliau leisti valstybėms narėms siūlyti ribotas subsidijas ir pigias paskolas bendrovėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje padarinių ir sparčiai augančių energijos kainų.  Pasak EK, priemonės galios iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.  Blokas pirmą kartą paskelbė apie paramos teikimo taisyklių sušvelninimą kovo mėnesį ir iš pradžių buvo numatyta, kad jis galios iki šių metų pabaigos.

Lenkija penktadienį pasirinko JAV atominės energetikos bendrovę „Westinghouse“ statyti savo pirmajai atominei elektrinei, šaliai siekiant sustiprinti savo energetinį saugumą tvyrant įtampai su Rusija dėl Ukrainos. „Westinghouse“ pasiūlymas pranoko Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos KHNP pasiūlymus dėl daugiamilijardinio sandorio, nors Lenkija neatmetė galimybės ateityje skelbti daugiau tokių konkursų.

Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ penktadienį paskelbė apie solidų pelno augimą trečiąjį metų ketvirtį, pabrėždama, kad nepaisant „sudėtingos“ aplinkos pasiekė „gerų“ finansinių rezultatų. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo 65 proc. iki 667 mln. eurų, įplaukos – 27 proc. iki 13,309 mlrd. eurų. Pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų (EBIT) augo 37 proc. iki 973 mln. eurų, o suderintas EBIT – 26 proc. iki 836 mln.

Švedijos buitinės technikos gamintoja „Electrolux“ penktadienį pranešė apie planus atleisti iki 4 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į didelius trečiojo ketvirčio nuostolius, nulemtus tiekimo grandinių problemų ir pablogėjusių rinkos sąlygų.  „Electrolux“ pranešė apie 605 mln. Švedijos kronų (55 mln. JAV dolerių) grynuosius nuostolius trečiąjį ketvirtį, palyginti su 1,1 mlrd.

Didžiausias pasaulyje Norvegijos suverenus turto fondas penktadienį pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį jo nuostoliai siekė daugiau nei 43 mlrd. JAV dolerių. Fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas pranešė apie neigiamą 4,4 proc. grąžą – 449 mlrd. kronų (43,4 mlrd. JAV dolerių) nuostolius, susijusius su turimomis įmonių akcijomis. „Trečiasis ketvirtis pasižymėjo augančiomis palūkanų normomis, aukšta infliacija ir karu Europoje.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP)  palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus skirtumų įtakos – 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Gamybos sektorių nuosmukis preliminariai įvertintas 3,9 proc., o paslaugų sektoriaus augimas – 1,7 procento. Įvertinus sezoniškumo ir kalendorinį veiksnius, ekonomika susitraukė 0,4 procento.

Mažmeninės prekybos įmonių Estijoje apyvarta rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai susitraukė prekyba ne maisto prekėmis – 11 procentų. „Kritimas užfiksuotas daugumoje sričių, išskyrus prekyboje naudotomis prekėmis, turgavietėse, gatvės bei tiesioginėje prekyboje, kur augimas siekė 1 proc.“, – sakė Estijos statistikos departamento analitikė Johanna Linda Pihlak.

Japonija skirs 260 mlrd. JAV dolerių ekonomikos krizei, sukeltai augančios infliacijos ir silpnos jenos, spręsti, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Fumio Kishida. Visgi Japonijos centrinis bankas neketina atsisakyti itin laisvos politikos, nusilpninusios nacionalinę valiutą, kuri neteko daugiau nei 20 proc. jos vertės JAV dolerio atžvilgiu.  Vyriausybė skaičiuoja, kad fiskalinės išlaidos išaugs nuo 39 trln. jenų  iki 72 trln.

Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį išaugino daugiau nei penkis kartus – labiau nei tikėtasi, restruktūrizavimo programai duodant rezultatų. Banko pranešimu, liepos-rugsėjo mėnesiais uždirbta 1,1 mlrd. eurų grynojo pelno, palyginti su 194 mln. eurų pelnu per tą patį laikotarpį pernai, įplaukoms augus 15 proc. iki 6,9 mlrd. eurų. Agentūros „FactSet“ kalbinti analitikai prognozavo vidutiniškai 809 mln. eurų grynąjį pelną, 6,5 mlrd.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas ketvirtadienį perėmė „Twitter“ kontrolę ir atleido kelis aukščiausius platformos vadovus.  Po perėmimo E. Muskas tviteryje parašė „Paukštis išlaisvintas“, turėdamas galvoje paukštį vaizduojantį ikoninį bendrovės logotipą. Nieko nelaukdamas verslininkas atleido „Twitter“ generalinį direktorių Paragą Agrawalą, taip pat bendrovės finansų direktorių ir saugumo vadovą, pranešė „The Washington Post“ ir CNBC, remdamiesi neįvardytais šaltiniais.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad trečiojo ketvirčio pelnas sumažėjo dėl Rusijoje sustabdytos gamybos ir aukščiausios klasės sportinių automobilių prekių ženklo „Porsche“ įtraukimo į biržos sąrašus.  Gamintoja liepos–rugsėjo mėnesiais uždirbo 2,13 mlrd. eurų (2,12 mlrd. JAV dolerių) grynojo pelno, arba daugiau nei 26 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.  Prastesnius rezultatus „lėmė vienkartinės išlaidos, iš viso apie 1,6 mlrd.

Specializuoto Estijos kapitalo smulkaus kreditavimo banko „Bigbank“ grupės pelnas per tris šių metų ketvirčius išaugo 23 proc. iki 28,4 mln. eurų, pranešė „Bigbank“. Vien tik trečiojo metų ketvirčio pelnas padidėjo 17,7 proc. iki 14,3 mln. eurų.

JAV „McDonald's Corp.“, didžiausias pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklas, trečiąjį metų ketvirtį grynąjį pelną sumažino 8 proc. – kukliau nei prognozavo Volstryto ekspertai. Korporacija pranešė, jog palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko nuo 2,149 mlrd. iki 1,982 mlrd. JAV dolerių, o pelno dalis akcijai – nuo 2,86 iki 2,68 dolerio. Nurašymai dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos siekė 1,281 mlrd. dolerių, arba 1,44 dolerio akcijai.

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „Facebook“ valdanti JAV technologijų milžinė „Meta Platforms“ grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį sumažino perpus, įplaukoms sumenkus 4,5 procento. Anot kompanijos pranešimo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sunyko nuo 9,19 mlrd. iki 4,39 mlrd. JAV dolerių, arba nuo 3,22 iki 1,64 dolerio akcijai. Pardavimų pajamos aptirpo nuo 29,01 mlrd. iki 27,71 mlrd. dolerių, o vien tik iš reklamos paslaugų – nuo 28,28 mlrd. iki 27,24 mlrd.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Co.“ trečiąjį metų ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį dėl didelių nurašymų, susijusių su autonominio vairavimo technologijų projekto „Argo Al“ uždarymu. Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė 827 mln. JAV dolerių, arba 0,21 dolerio akcijai, palyginti su 1,832 mlrd. dolerių, arba 0,45 dolerio akcijai, grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

Didžiausias Danijos komercinis bankas „Danske Bank“, kurio atžvilgiu tyrimus atlieka Danijos ir JAV institucijos, ketvirtadienį pranešė atidėjęs papildomus 14 mlrd. kronų (1,9 mlrd. eurų) numatomoms baudoms, susijusioms su įtarimais dėl didelio masto pinigų plovimo per filialą Estijoje.

  Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį priėmė nutarimą dėl Rusijos naftos bei jos produktų importo ir tranzito uždraudimo. Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu anksčiau šią savaitę sakė, kad draudimas įsigaliotų gruodžio pradžioje.

Prancūzijos valstybinis investicijų bankas „Caisse des Depots“ trečiadienį pareiškė, kad nebefinansuos naujų naftos ir dujų projektų, stiprindamas savo įsipareigojimus kovoje su klimato kaita. „Caisse des Depots“ pranešė patvirtinęs pirmąjį veiksmų planą, skirtą prisitaikyti prie klimato kaitos.

JAV vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika spalio mėnesį suprastėjo labiau nei tikėtasi, nes pakilias nuotaikas dėl didelio skaičiaus darbo vietų ir mažėjusių benzino kainų aptemdė stiprėjantis nerimas dėl infliacijos, rodo atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

„Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ antradienį pranešė apie analitikų lūkesčių neatitikusias ketvirčio pajamas, nes užsakovai skaitmeninės reklamos rinkoje, lemiančioje didelę dalį „Google“ pajamų, ėmė taupyti.  „Alphabet“ pranešė trečiąjį ketvirtį uždirbusi 14 mlrd. JAV dolerių pelną iš pajamų iš reklamos, kurios, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo vos 6 proc. iki 69 mlrd. JAV dolerių.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft Corp.“ grynasis pelnas pirmąjį jos finansinių metų ketvirtį (liepos-rugsėjo mėnesiais) sunyko 14 proc. iš esmės dėl pasaulinės kompiuterių rinkos silpnumo, paveikusio „Windows“ operacijų sistemos pardavimus, taip pat dėl „Azure“ debesijos paslaugos, kuri šiuo metu yra didžiausias ir svarbiausias „Microsoft“ verslas, pajamų augimo sulėtėjimo. Nepaisant to, tiek grynasis pelnas, tiek ir įplaukos, augusios 11 proc., pranoko rinkos lūkesčius.

JAV aviacijos ir kosmoso milžinė „Boeing“ trečiadienį pranešė apie netikėtus 3,3 mlrd. JAV dolerių trečiojo ketvirčio nuostolius, susidariusius dėl išaugusių išlaidų kelioms gynybos programoms, iš dalies dėl padidėjusių tiekimo grandinių išlaidų. Aviacijos milžinė pranešė, kad pajamos išaugo 4 proc. iki 16 mlrd. JAV dolerių. Šis rodiklis taip pat neatitiko analitikų lūkesčių. Kita vertus, „Boeing“ dar kartą patvirtino, jog 2022 metais tikisi teigiamo laisvo pinigų srauto.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė norinti, kad bankai gyventojams ir įmonėms siūlytų momentinius atsiskaitymus eurais ir atsisakytų dabartinės praktikos, kai pinigai gali būti užlaikomi kelias dienas. EK tvirtina, kad taip siekiama iš esmės sutrumpinti bankų atliekamų mokėjimų laiką iki kelių sekundžių ir padaryti pervedimus prieinamesnius tuo metu, kai Europos namų ūkius slegia augančios pragyvenimo išlaidos bei sparčiai didėjančios energijos kainos.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pranešė įplaukas trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi daugiau nei penktadaliu, tačiau patyrusi grynąjį nuostolį. Bendrovės vadovas Danielis Ekas neatmetė galimybės, kad lėtėjant reklamos pajamų augimui gali būti didinami paslaugos įkainiai. Anot bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos liepą-rugsėjį buvo 21 proc. solidesnės nei prieš metus – 3,036 mlrd.

Euras trečiadienį grįžo aukščiau pariteto su JAV doleriu, JAV valiutai susilpnėjus kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu, augant nerimui dėl didžiausios pasaulio ekonomikos raidos.  Apie vidurdienį Lietuvos laiku euro ir JAV dolerio kursas siekė 1,0023 JAV dolerio už vieną eurą. Pirmą kartą nuo rugsėjo vidurio euras kainavo daugiau nei vieną JAV dolerį, o prie to prisidėjo ir lūkesčiai, kad ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) smarkiai padidins bazines palūkanų normas.

Seime baigiami svarstymai, ar komercinės paskirties elektromobilius, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso – įmonei ar privačiam asmeniui, atleisti nuo kelių mokesčio.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiam grupės Seimo narių siūlymui. Lengvata gryniesiems elektromobiliams, kurie nuturi vidaus degimo variklio, galiotų nuo 2023 metų liepos iki 2025 metų gruodžio.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

Vokietijos automobilių koncernas „Mercedes-Benz“ oficialiai paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos ir verslo šioje šalyje, įskaitant automobilių gamyklos netoli Maskvos, pardavimą vietos investuotojui – prekybos automobiliais bendrovei „Avtodom“, trečiadienį pranešė Rusijos pramonės ir prekybos ministerija. „Avtodom“ perims iš „Mercedes-Benz“ penkių pastarojo antrinių įmonių akcijas. Nė viena iš sandorio šalių kol kas nepateikė jokių finansinių jo sąlygų.

Ispanijos pasaulinė drabužių milžinė „Inditex“, kuriai priklauso prekių ženklas „Zara“, antradienį pranešė parduosianti savo verslą Rusijoje, praėjus septyniems mėnesiams, kai bendrovė sustabdė  veiklą šalyje Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Inditex“ pasiekė pradinį susitarimą dėl verslo Rusijos Federacijoje pardavimo grupei „Daher“, kuri turi svarbių interesų mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose“, – teigiama „Inditex“ pranešime.

Itin ryškus kuro brangimas siejamas su karu Ukrainoje. Ir ne veltui – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dyzelinio šaltinis yra Rusija. O kai daugiau nei du trečdaliai lietuvių vairuoja dyzelinu varomus automobilius, tai tampa rimta problema. Ekonomistas paaiškino, kodėl dyzelinas toks brangus ir kokios prognozės ateityje. „Regitros“ duomenys rodo, kad iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų M1 klasės lengvųjų automobilių net  daugiau kaip du trečdaliai, arba 1,1 mln. yra varomi dyzelinu.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.

Antradienį visame pasaulyje sutriko internetinės susirašinėjimo platformos „WhatsApp“ veikla, skelbia BBC.  Rašoma, kad britai apie platformos, kuri priklauso „Meta“ interneto milžinei, sutrikimus pranešė jau 8 val. vietos laiku. Remiantis „Down Detector“ internetinio puslapio duomenimis, vien per pusvalandį daugiau kaip 12 tūkst. asmenų skelbė apie „WhatsApp“ programėlės nesklandumus.