Užsienio verslas

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Europos orlaivių gamintoja „Airbus“ pirmadienį paskelbė išmokėsianti vienkartines 1,5 tūkst. eurų išmokas savo darbuotojams keturiose šalyse, kurios laikomos bendrovės steigėjomis – JK, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, – kas padėtų sušvelninti infliacijos padarinius.

Rygos oro uostas per tris šių metų ketvirčius aptarnavo 3,94 mln. keleivių – 2,8 karto daugiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, keleivių Latvijos pagrindiniame oro uoste sumažėjo 34 procentais. Praėjusį mėnesį sulaukta 534,4 tūkst. keleivių – 6,8 proc. mažiau nei rugpjūtį, 1,6 karto daugiau nei pernai rugsėjį, 27,4 proc. mažiau nei 2019-ųjų rudens pirmąjį mėnesį.

Europos laukia skausmingas „pramonės racionalizavimas“ dėl energetinės krizės, keliančios politinių problemų, sekmadienį perspėjo prie Kataro gamtinių dujų projekto prisijungusios naftos milžinės „Shell“ vadovas.  Benas van Beurdenas sudarė susitarimą dėl 9,3 proc. „QatarEnergy“ projekto „North Field South“ akcijų paketo.

Latvijos telekomunikacijų rinkos lyderė „Tet“ (anksčiau vadinosi „Lattelecom“) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 231 mln. eurų apyvartą – 32 proc. solidesnę nei prieš metus. Bendrovės investicijos į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą per devynis šių metų mėnesius siekė 25,2 mln. eurų. „Dabartinis laikotarpis – sudėtingas ir kartu kupinas galimybių.

Skandinavijos telekomunikacijų grupės „Telia“ valdoma bendrovė „Telia Estonia“ pranešė pardavimų pajamas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidinusi 14,7 proc. iki 252,5 mln. eurų, veiklos pelną – 14,8 proc. iki 94 mln. eurų. Trečiojo metų ketvirčio įplaukos augo 10,3 proc. iki 83,5 mln. eurų, veiklos pelnas – 8,7 proc. iki 30,8 mln. eurų. Bendrovė laikotarpio pabaigoje turėjo beveik 1,3 mln. mobiliojo ryšio vartotojų, 241 tūkst.

Nuosmukis kai kuriose Europos dalyse gali pereiti į „gilesnę recesiją“ visame žemyne, nes energijos tiekimo sutrikimai stabdo ekonomikos raidą, tuo metu pragyvenimo išlaidų krizė gali pakurstyti socialinę įtampą, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).  Europos ekonomikos apžvalga „Regional Economic Outlook“ paskelbta šalims grumiantis su išaugusia infliacija ir vis stiprėjančia energetikos krize, kuri sumažino namų ūkių perkamąją galią ir padidino verslo išlaidas.

Latvijos mobiliojo ryšio operatorė „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 205,7 mln. eurų finansinę apyvartą – 13,3 proc. didesnę nei per tą patį laikotarpį pernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų augo 2,5 proc. iki 60,885 mln. eurų. Laikotarpio pabaigoje LMT turėjo 1,43 mln. klientų. Bendrovė pažymi per devynis šių metų mėnesius padidinusi investicijas į 5G tinklą ir technologijas – investavo 20,6 mln. eurų.

Norvegijos kapitalo valdomas „Fjord Bank“ pradėjo veiklą Estijoje, kuri tapo antrąja jo užsienio rinka po Lietuvos. Pasak „Fjord Bank“ pranešimo, bankas paslaugas Estijoje pradeda teikti tik skaitmeniniu būdu, o pirmoji jų – nedidelės, iki 20 tūkst. eurų dydžio, paskolos be užstato. Realias skolinimo operacijas Estijoje „Fjord Bank“ pradėjo rugsėjo mėnesį. Bankas tikisi iki šių metų pabaigos gerokai padidinti depozitų ir paskolų portfelius, siekdamas patrigubinti pardavimų apimtis.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Nyderlandų medicinos prietaisų gamintoja „Philips“ pirmadienį pranešė apie ketinimus panaikinti 4 tūkst. darbo vietų, nes su defektinės kvėpavimo palaikymo įrangos atšaukimu susijusios išlaidos įstūmė bendrovę į nuostolius.  1,3 mlrd. eurų (1,28 mlrd. JAV dolerių) išlaidos lėmė tokio pat dydžio grynuosius nuostolius, sakoma bendrovės pranešime.  „Philips“ gaminama įranga turėjo būti atšaukta, paaiškėjus, kad miego apnėja sergantiems vartotojams kilo pavojus įkvėpti toksiškų putų.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė įvesti Rusijai papildomus ribojimus, uždraudžiant jai kaip FAFT narei dalyvauti dabartiniuose bei būsimuose šios tarptautinės organizacijos projektuose, taip pat jos regioninių organų posėdžiuose.

Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault SA“, įplaukas trečiąjį metų ketvirtį padidinusi penktadaliu, patvirtino anksčiau skelbtas prognozes visiems šiems metams. Pasak bendrovė pranešimo, pardavimų pajamos liepos-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo nuo 8,12 mlrd. iki 9,78 mlrd. eurų. Kita vertus, praėjusių metų duomenys buvo pakoreguoti dėl veiklos Rusijoje nutraukimo šiais metais – bendrovė pašalino veiklą Rusijoje iš konsoliduotų finansinių ataskaitų.

JAV biudžeto deficitas 2022 metais sumažėjo perpus iki 1,4 trln. JAV dolerių, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir sumažėjus paramai skirtoms išlaidoms, penktadienį pranešė vyriausybė.  Su COVID-19 susijusios išlaidos, skirtos tokiems dalykams kaip nedarbo išmokos bei kitos programos, sumažėjo, kai didžiausia pasaulio ekonomika atsigavo po viruso protrūkio, o verslas ėmė grįžti į įprastas vėžes.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022-2023 metais Ukrainoje investuos iki 3 mlrd. eurų, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu praėjusį penktadienį Kyjive pareiškė banko prezidentė Odile Renault-Basso. „Prezidentui pasakiau, kad mūsų įsipareigojimai yra ilgalaikiai, ir 2022-2023 metais investuosime iki 3 mlrd.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is penktadienį išreiškė nuogąstavimus, kad Didžiosios Britanijos politinės problemos ir jo kolegės Liz Truss pasitraukimas gali neigiamai atsiliepti pastangoms sudaryti itin laukiamą prekybos susitarimą tarp dviejų šalių.  „Nerimą kelia bet koks Australijos ir JK laisvosios prekybos sutarties sudarymo vilkinimas“, – teigė Australijos premjeras.

Prancūzijos milžinė „L'Oreal“ pardavimai viršijo lūkesčius trečiąjį ketvirtį, o ketvirtadienį išreiškė pasitikėjimą ateities perspektyvomis, nepaisydama pasaulinės ekonomikos neapibrėžtumo ir siaučiančios infliacijos.  Didžiausios pasaulyje grožio puoselėjimo produktų įmonės pardavimai liepos–rugsėjo mėnesiais ūgtelėjo 19,7 proc. iki 9,58 mlrd. eurų, pranokdami „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusą – 9,29 mlrd. eurų.

Tarptautinė tabako pramonės milžinė „Philip Morris International“ (PMI) veiklos pelną trečiąjį metų ketvirtį sumažino 14 proc., tačiau įplaukos pranoko rinkos lūkesčius. Pasak bendrovės pranešimo, veiklos pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais sumenko iki 2,97 mlrd. JAV dolerių nuo 3,46 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, pelnas akcijai – nuo 1,55 iki 1,34 dolerio. Atmetus vienkartinius veiksnius, pelnas akcijai sumažėjo nuo 1,59 iki 1,53 dolerio. Pardavimų pajamos aptirpo nuo 8,12 mlrd.

JK vyriausybės skolinimasis rugsėjį smarkiai išaugo, o mažmeninė prekyba susitraukė, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, reiškiantys dar vieną ekonominį smūgį politinės krizės ištiktai šaliai.  Viešojo sektoriaus grynasis skolinimasis siekė 20 mlrd. svarų (22 mlrd. JAV dolerių) ir tai buvo antra pagal dydį rugsėjo mėnesio skola, dešimtmečių aukštumai pasiekusiai infliacijai lemiant didesnes skolos grąžinimo palūkanas.  Mažmeninės prekybos apimtys traukėsi 1,4 proc.

Statybų kainų indeksas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo 17,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Du trečdalius prieaugio suformavo statybinių medžiagų brangimas. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju) statybos Estijoje pabrango 3,8 procento. Statybinės medžiagos brango 4,4 proc., darbo jėga – 2,9 proc., išlaidos mechanizmams padidėjo 2,1 procento.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 3,443 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 3,9 proc. iki 2,227 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 34,4 proc. iki 64,4 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros per devynis šių metų mėnesius pagamino 59,4 proc.

Švedijos mobiliųjų telekomunikacijų koncerno „Tele2“ padalinys Latvijoje pranešė trečiąjį šių metų kevirtį gavęs 43 mln. eurų įplaukų – 13,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo tik 2,3 proc. iki 16,2 mln. eurų. Bendrovė teigia aktyvių klientų skaičių per trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi 2,3 proc. iki kiek daugiau nei 1 milijono.

Milijonai britų dėl dabartinės pragyvenimo išlaidų krizės yra priversti mažinti suvartojamo maisto  kiekį, ketvirtadienį perspėjo JK vartotojų organizacija „Which?“.  Pranešimas paskelbtas po to, kai duomenys parodė, jog metų infliacija JK rugsėjį šoktelėjo virš 10 proc. ribos augant maisto kainoms.  Pasak „Which?“, 3 tūkst. žmonių apklausa parodė, kad pusė namų ūkių JK mažina suvartojamo maisto kiekį.

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų dalyvauti kare Ukrainoje gerokai padidins darbo jėgos stygių, nusmukdys vartotojų pasitikėjimą bei verslo aktyvumą, gali sukelti ekonomikos nuosmukį artimiausiais mėnesiais, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Rusijos centrinį banką (RCB). „Rugsėjį ekonominio aktyvumo atsigavimas sustojo, o mėnesio pabaigoje tendencijos ėmė blogėti“, – teigiama RCB analitinio departamento ataskaitoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Švedijos koncernas „Volvo AB“, antras pagal dydį sunkvežimių gamintojas pasaulyje, grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį padidino 22 proc., tačiau augimas nepateisino ekspertų lūkesčių. Pasak koncerno pranešimo, grynasis pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais išaugo iki 8,63 mlrd. Švedijos kronų (788 mln. eurų) nuo 7,05 mlrd. kronų per tą patį laikotarpį pernai. Agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių vidurkis buvo 8,71 mlrd. kronų. Įplaukos padidėjo 35 proc. iki 114,9 mlrd. kronų (10,5 mlrd.

Kanadoje metų infliacija rugsėjį ir toliau traukėsi nuo birželį pasiekto piko, o tai lėmė atpigęs benzinas, trečiadienį pranešė vyriausybinė statistikos agentūra.  Visgi agentūra pažymėjo, kad „kanadiečiai ir toliau susidūrė su aukštesnėmis maisto kainomis“, kurios augo sparčiausiai per daugiau nei keturis dešimtmečius.  Metų infliacija, palyginti su rugpjūčio mėnesio rodikliais, sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 6,9 procento.

Estijos pramonės šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos gamintojų kainų indeksas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nukrito 1,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukį nulėmė kainų sumažėjimas elektros energijos gamyboje, medienos apdirbime ir gaminių iš jos gamyboje. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo vidutiniškai 23,2 procento.

Pasaulinė anglies dioksido emisija, išsiskyrusi iš deginamo iškastinio kuro, šiais metais padidės vos 1 proc., nepaisant susirūpinimo, kad dėl energijos krizės šalys gali sulėtinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, trečiadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacija prognozuoja, kad 2022 metais anglies dioksido emisija sieks 33,8 mlrd. tonų, arba daugiau nei 300 mln. tonų daugiau nei 2021-aisiais. Visgi šis padidėjimas bus daug mažesnis nei 2 mlrd.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Didžiausios pasaulyje plataus vartojimo prekių gamintojos „Procter & Gamble“ pelno augimą trečiąjį metų ketvirtį dėl produkcijos kainų padidinimo su kaupu atsvėrė JAV dolerio sustiprėjimas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, grynasis pelnas sumenko 4 proc. iki 3,94 mlrd. dolerių, jo dalis akcijai – nuo 1,61 iki 1,57 dolerio. Pardavimų pajamos paaugo 1 proc. iki 20,61 mlrd.

Viršutinė riba rusiškai naftai, kuri turėtų įsigalioti gruodį, neturės įtakos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms, kurios planai mažinti gavybą sukėlė „juodąjį auksą“ importuojančių šalių nepasitenkinimą, agentūrai „Reuters“ sakė Jungtinių Valstijų iždo pareigūnas. Vašingtonas susisiekė su OPEC atstovais, kad užtikrintų juos dėl šių planų ribų, pabrėžė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo.

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) paskelbė planus investuoti apie 1,7 mlrd. JAV dolerių į elektromobilių gamybą Jungtinėse Valstijose. Iš šios sumos 1 mlrd. dolerių numatyta skirti dabartinei gamyklai Spartanburge, Pietų Karolinoje, kurioje dabar per dieną pagaminama 1,5 tūkst. "BMW X" serijos automobilių, plėsti ir pertvarkyti elektromobilių gamybai.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ pardavimai išaugo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, kavos kapsulių „Nespresso“, naminių gyvūnėlių ėdalo „Purina“ ir ledų „Haagen-Dazs“ gamintojai padidinus kainas dėl sparčiai augančios infliacijos.  Bendrovė trečiadienį pranešė, kad bendrieji pardavimai sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 69,1 mlrd. Šveicarijos frankų (69,1 mlrd. JAV dolerių), arba 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Kainos per tą laikotarpį padidėjo 7,5 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje rugsėjo pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 4,4 proc., vyrų – taip pat 0,1 punkto iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 59,9 tūkst. bedarbių, iš jų 20,7 tūkst. buvo moterys, 39,2 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,8 tūkst., o per metus – 4,6 tūkstančio.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) 3-iajame reaktoriuje (OL3), kurį po ilgų laukimo metų buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį, pastebėta defektų, antradienį pranešė operatorė TVO.  „Atliekant techninės priežiūros ir apžiūros darbus, Olkiluoto AE 3-iojo branduolinio reaktoriaus mašinų salėje esančių vandens tiekimo siurblių vidinėse dalyse aptikta defektų“, – teigiama TVO pranešime.

JAV oro linijų bendrovė „United Airlines“ antradienį pranešė apie tvirtus trečiojo ketvirčio rezultatus ir pareiškė nemananti, jog infliacija ir kitos makroekonominės problemos sužlugdys kelionių pramonės atsigavimą.

Tunise tūkstančiai duonos kepėjų trečiadienį pradėjo neterminuotą streiką, reikalaudami sumokėti, ką valstybė jiems skolinga už subsidijuojamą duonos gamybą, šaliai susidūrus su gilia ekonomine krize.  Nacionalinė kepyklų savininkų sąjunga pranešė, kad darbą sustabdė apie 3,2 tūkst. įmonių, arba 95 proc. šios Šiaurės Afrikos šalies valstybės remiamų kepyklų.  Protestuotojai reikalauja sumokėti subsidijas už 14 mėnesių, siekiančias apie 250 mln. dinarų (beveik 78 mln.

Tarptautinė maisto pristatymo platforma „Deliveroo“ trečiadienį patvirtino kitą mėnesį pasitrauksianti iš Nyderlandų, pareikšdama, jog prireiktų „neproporcingų investicijų“ išlikti konkurencingai šioje šalyje.  Didžiosios Britanijos startuolis pranešė, kad veiklą Nyderlanduose nutrauks iki lapkričio pabaigos.

„Lufthansa“ patronuojamoji įmonė „Eurowings“ antradienį pranešė stabdanti savo plėtros planus Vokietijoje, nes pastarosiomis dienomis patyrė „didžiulę žalą“ dėl pilotų streikų.  Vokietijos pigių skrydžių bendrovė pareiškė „stabdanti planuotą mažiausiai 200 darbo vietų plėtrą“, o 2023 metais sumažins savo lėktuvų parką nuo 81 iki 76 orlaivių.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs, kad į rinką bus išleista dar 15 mln. barelių iš JAV strateginių naftos atsargų, o jei energijos kainos toliau kils, galės būti panaudota ir daugiau rezervų, pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.  Planuojamas į rinką išleisti kiekis užbaigs kiek anksčiau šiais metais paskelbtą JAV planą panaudoti iš viso 180 mln. barelių saugyklose esančios naftos, reaguojant į kainų kilimą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, įskaitant Rusiją, šį mėnesį paskelbtas sprendimas sumažinti naftos gavybą nebuvo politiškai motyvuotas prieš Jungtines Valstijas.  Trylika OPEC narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), supykdė Vašingtoną nuspręsdamos nuo lapkričio mėnesio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Mažiausiai keturios Europos didžiosios valstybės tariasi dėl milžiniškų plaukiojančių elektrinių nuomos, žemynui stengiantis apsirūpinti elektra artėjančią žiemą, skelbia agentūra „Bloomberg“. Pasak tokių laivų turinčios Stambule įsikūrusios bendrovės „Karpowership“, jie elektrą gamina degindami suskystintas gamtines dujas, mažo sieringumo mazutą arba biodyzeliną,  prie Europos uostų galėtų prisišvartuoti gruodžio mėnesį.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Kaip tik artėjant žiemos šventėms tarptautinė alaus bendrovė „Busch Beer“ debiutavo su riboto leidimo kalakutienos skonio „šunų alumi“, rašo CNN. Šis kalakutienos skonio gėrimas siejasi su viena didžiausių JAV švenčių – Padėkos diena, kurios metu, ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, žmonės susėda prie didelio stalo ir valgo kalakutus. Tad gaivų gėrimą skardinėje per šią Padėkos dieną bus galima atidaryti ir savo šuniui.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.