Užsienio verslas

Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą gali sutrikdyti rusiškų gamtinių dujų tranzitą per Ukrainą į Europą, skelbia „Bloomberg“. „Rusijos smūgiai prieš Ukrainos dujų ir elektros tinklus gali sutrikdyti tranzitą. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, – sakė agentūros kalbintas Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės UGTSU vadovas Serhijus Makohonas.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių energetikos ministrams ketvirtadienį nepavykus susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson pareiškė, jog siūlydama kainų „lubas“ Komisija yra saistoma „parametrų“, kuriuos jai nurodė ES sostinės, ir kad valstybių narių vyriausybės, jei pageidauja, turi teisę susitarti dėl parametrų pakeitimo.

Kalėdų eglutė, stovinti prie kanclerio Olafo Scholzo biuro Berlyne, šiemet bus įžiebiama tik po 4 valandas per dieną, siekiant taupyti elektros energiją, ketvirtadienį pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad eglutės lemputės kiekvieną vakarą bus įjungiamos tik keturioms valandoms –  nuo ketvirtos iki aštuntos valandos – o ne nuolat, kaip pernai. Iš netoliese esančių Brandenburgo miškų parsivežtas medis papuoštas 4,920 tūkst.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė sumažinęs pagrindinę palūkanų normą. Bazinė palūkanų norma sumažinta jau ketvirtą mėnesį iš eilės, nepaisant didelės infliacijos.  Atsižvelgdamas į prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pageidavimus, bankas pranešė sumažinęs bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 9 procentų.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai išaugo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai spaliu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,2 proc., Latvijos – 32,3 proc., Estijos – 23,5 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos paaugo 1,6 proc., Latvijos – 0,5 proc., Estijos – 0,1 procento.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje pagaminta 70,311 mln. litrų alaus – 13,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo eksportas išaugo 71,2 proc. iki 39,532 mln. litrų, o šio gėrimo importą Latvija padidino 12,9 proc. iki 80,224 mln. litrų. Tuo tarpu alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) padidėjo vos 0,5 proc. iki 106,397 mln. litrų. 2021-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 6,1 proc.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 47,521 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 12,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba išaugo 32,6 proc., o 15-22 laipsnių stiprumo – 33,1 procento. Vynų gamyba padidėjo 24,1 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumenko 6,3 proc., silpnesnių – augo 11 procento.

Vengrija, atsisakiusi prisidėti prie Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai paketo, nusiųs karo alinamai šaliai 187 mln. eurų finansinę paramą, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.

ES energetikos ministrams ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje, o vieningą sprendimą priimti sutrukdė dideli nesutarimai dėl pradinio pasiūlymo, kurį daugelis pavadino tiesiog nevykusiu „pokštu“.  Ministrai dabar susitiks pirmoje gruodžio pusėje, kad pamėgintų dar kartą įveikti nesutarimus, pranešė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.

Tarptautiniu mastu veikianti JAV technologijų kompanija „Google“ svarsto galimybę atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, tai yra maždaug 6 proc. visų, skelbia JAV technologijų pramonei skirtas verslo leidinys „The Information“. Anksčiau apie reikšmingą darbuotojų skaičiaus mažinimą pranešė virtinė kitų informacijos technologijų milžinių, įskaitant „Meta“, HP, „Cisco Systems“. Reaguodami į atitinkamą agentūros „MarketWatch“ užklausą, „Google“ atstovai tai komentuoti atsisakė.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos. „Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė 2023 metų federalinio biudžeto įstatymą, numatantį 2,0 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, palyginti su šiems metams planuojamu 0,9 proc. šiuo santykiu, skelbia Rusijos žiniasklaida. Įstatyme numatytos 26,130 trln. rublių įplaukos ir 29,056 trln. rublių išlaidos. Palyginti su šiais metais, įplaukos mažės 1,563 trln. rublių.

Prancūzija ir Ispanija trečiadienį sukritikavo Europos Komisijos (EK) siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, kuri yra tokia aukšta, jog kai kurie kritikai abejoja, ar kada nors bus apskritai pritaikyta. Europos Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Rusija planuoja per metus pagaminti 100 tūkst. „Moskvič“ markės automobilių, be to, žadama, kad dalis jų galės būti varomi elektra. Kaip rašo portalas „Automotive News Europe“, po dviejų dešimtmečių trukusios pertraukos, Rusija trečiadienį pradėjo „Moskvič“ markės automobilių gamybą.

Rygos oro uostas per 10 šių metų mėnesių aptarnavo 4,49 mln. keleivių – 2,5 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Kita vertus, palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, keleivių Latvijos pagrindiniame oro uoste sumažėjo 33 procentais. Praėjusį mėnesį sulaukta 552,5 tūkst. keleivių – 3,4 proc. daugiau nei rugsėjį ir 57,4 proc. daugiau nei pernai spalį, bet 21,6 proc. mažiau nei 2019-ųjų spalio mėnesį.

Kinijos elektronikos prietaisų milžinė „Xiaomi Corp.“ trečiąjį metų ketvirtį netikėtai rinkai patyrė grynąjį nuostolį, pardavimų pajamoms dėl sumenkusios išmaniųjų telefonų paklausos pasaulyje sumažėjus beveik dešimtadaliu. Pasak korporacijos pranešimo, grynasis nuostolis liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 1,47 mlrd. juanių (200 mln. eurų), palyginti su 788,6 mln. juanių grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai. Nuostolį „Xiaomi“ susiejo su apytikriai 3 mlrd.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė turės skirti papildomus 25 mlrd. eurų, norėdama išvengti įmonės, skaudžiai pajutusios Rusijos karo Ukrainoje padarinius, žlugimo.  Vokietijos vyriausybė rugsėjį sutiko nacionalizuoti skolų apkrautą bendrovę, kai Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą ir smarkiai išaugo energijos kainos, sukėlusios „Uniper“ bankroto grėsmę. Visgi pradinės 8 mlrd.

Astravo atominės elektrinės antrąjį energijos bloką planuojama įjungti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, trečiadienį pranešė Baltarusijos vicepremjeras Piotras Parchomčikas. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Anksčiau Minskas oficialiai skelbė, jog Astravo AE antrojo reaktoriaus pramoninis naudojimas bus pradėtas 2022-ųjų pabaigoje. „Bendras antrojo energijos bloko parengtumas dabar viršija 97 procentus. Šiuo metu vyksta pagrindinės ir pagalbinės įrangos parengimo paleidimui darbai.

Euro zonoje verslo veikla lapkritį ir toliau traukėsi, tačiau tempas sulėtėjo, rodo trečiadienį „S&P Global“ paskelbti pirkimo vadybininkų indekso (PMI) duomenys.  Atidžiai stebimas produkcijos indeksas pakilo nuo 47,3 punkto spalį iki 47,8 punkto lapkritį, tačiau penktą mėnesį iš eilės išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia, kad veikla traukėsi.

350 megavatų galios elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 1“ lapkričio 22-ąją išsijungė dėl techninio gedimo netoli Talino esančioje Harku keitiklio stotyje, trečiadienį pranešė Estijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“. Anot įmonės, Harku keitiklių stotyje turima rezervinės įrangos, todėl nedelsiant buvo pradėtas sugedusios įrangos keitimas.

Vašingtonas ir jo sąjungininkės „per kelias ateinančias dienas“ planuoja galutinai nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, siekdami nutraukti Maskvai svarbų finansavimo šaltinį, antradienį pranešė JAV iždo departamentas.  Kainų lubos sudarys pagrindą draudimui, įsigaliosiančiam gruodžio 5 dieną, nuo kurios bus draudžiama gabenti arba apdrausti Rusijos naftos siuntas, parduodamas didesne nei fiksuota kaina.

JAV vyriausybė antradienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 4,5 mlrd. JAV dolerių (4,4 mlrd. eurų) finansinę paramą „ekonominiam stabilumui sustiprinti ir pagrindinėms vyriausybės paslaugoms paremti“. Parama suteikiama Kyjivui kovojant su Rusijos invazijos padariniais. Maskvos pajėgos, patirdamos vis daugiau nuostolių mūšio lauke, intensyvina oro smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Ukrainos valstybinė dujų perdavimo sistemos operatorė UGTSU atmeta Rusijos koncerno „Gazprom“ kaltinimus, esą dalis tranzitu į Moldovą pumpuojamų gamtinių dujų rusiškos lieka Ukrainoje.

Europos Komisija antradienį pristatė siūlomą gamtinių dujų didmeninių kainų viršutinę ribą, tačiau ji yra tokia aukšta, kad yra neaišku, ar ji kada nors galėtų būti panaudota ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų būti padaryta. Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Iki šiol kuras šiai jėgainei buvo tiekiamas išskirtinai iš Rusijos – „Rosatom“ antrinės įmonės TVEL. „Fortum“ pasirašė sutartį su „Westinghouse Electric Company“ dėl naujos rūšies kuro Lovisos AE kūrimo, licencijavimo ir tiekimo.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina nukreipia dalį per šalį į Moldovą einančio gamtinių dujų tranzito ir pagrasino apriboti tiekimą pagrindiniu dujotiekiu į Europą.  Nauji kaltinimai mesti vyraujant įtampai dėl energijos tiekimo tarp Kyjivo, Europos sostinių ir Maskvos, kuri sumažino tiekimą į Europą, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl konflikto Ukrainoje.

G-20 valstybių grupės narių užsienio prekybos prekėmis apimtys trečiąjį šių metų ketvirtį susitraukė pirmąkart per pastaruosius dvejus metus, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbtoje apžvalgoje. Prekių eksportas iš G-20 šalių liepą-rugsėjį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertinus sezoniškumą, skaičiuojant JAV doleriais sumenko 1,3 proc. iki 4,755 trln. dolerių, o importas sumažėjo 1,1 proc. iki 4,937 trln. dolerių.

Lenkijos teismas pirmadienį panaikino šalies antimonopolinės tarnybos UOKiK 2020-aisiais skirtą kelių milijardų eurų sumos baudą Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ ir penkioms Europos bendrovėms – Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto „Nord Stream 2“ dalyvėms. Apie tokį Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismo sprendimą pranešusi UOKiK pareiškė, kad išnagrinėjusi visą nutarties tekstą teiks apeliacinį skundą.

Likus vos dviem savaitėms iki Europos Sąjungos sankcijų rusiškai naftai įsigaliojimo, Rusija jau prarado daugiau kaip 90 proc. rinkos šiaurinėse bloko šalyse, kurios anksčiau buvo pagrindinis jos srautų iš terminalų Baltijos ir Arkties jūrų pakrantėse tikslas, skelbia „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, per keturias savaites iki lapkričio 18-osios Rusija į Roterdamą – vienintelį jai prieinamą Europos uostą už Juodosios ir Viduržemio jūrų baseino ribų – per parą siuntė vidutiniškai tik 95 tūkst.

Sparčiai po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės atsigaunanti Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ pirmadienį pradėjo įgyvendinti ambicingą darbo vietų gausinimo planą, pagal kurį iki ateinančių metų pabaigoje ketina priimti 20 tūkst. naujų darbuotojų, taip išspręsdama personalo stygiaus problemą. „Lufthansa“ pranešė naujų darbuotojų ieškanti Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Belgijoje, o jų pareigos – nuo pilotų ir skrydžių palydovų iki technikų ir IT specialistų.

Norvegijos finansų ministras Trygvė Slagsvoldas Vedumas pirmadienį pasirašė susitarimą dėl 2 mlrd. Norvegijos kronų finansavimo Ukrainos aprūpinimui gamtinėmis dujomis artėjančią žiemą, skelbiama Norvegijos vyriausybės tinklapyje. Finansavimas bus vykdomas per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), o dokumentą jo vardu Osle pasirašė pirmasis viceprezidentas Jurgenas Rigterinkas.

Kai šią savaitę Europos uostuose užblokuotų rusiškų trąšų pirmoji siunta bus išplukdyta į Malavį, ir antroji siunta turėtų pajudėti į Vakarų Afriką, pranešė Jungtinės Tautos (JT). Naujienos buvo paskelbtos po praėjusią savaitę įvykusių Maskvos ir JT derybų, kuriomis siekta užtikrinti, kad gyvybiškai svarbių Rusijos trąšų eksporto nepaliestų Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą. Šiomis pastangomis siekiama sušvelninti pasaulinę maisto trūkumo krizę.

Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 2,5 mln. tonų krovinių – 16,5 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 4 proc. daugiau nei šiemet rugsėjį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Krova į laivus per metus sunyko 20,5 proc. iki maždaug 1,5 mln. tonų, iš laivų – 8,5 proc. iki 904 tūkst. tonų. Per 10 šių metų mėnesių iš viso perkrauta apie 28,1 mln. tonų krovinių, iš jų per 16,6 mln. tonų – į laivus, 11,5 mln. tonų – iš laivų.

Kataro valstybinė energetikos įmonė pirmadienį „QatarEnergy“  paskelbė apie 27 metų trukmės gamtinių dujų tiekimo susitarimą su Kinija. Pasak įmonės, tai yra ilgiausias toks susitarimas šios pramonės istorijoje. „QatarEnergy“ kasmet siųs po 4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų iš savo naujojo telkinio „North Field East“ gavėjai „China Petroleum and Chemical Corporation“ („Sinopec“), pranešė bendrovė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, išankstiniais duomenimis padidėjo 0,4 proc., pirmadienį paskelbė EBPO. Augimas antrąjį metų ketvirtį, patikslintais duomenimis, siekė 0,5 proc., o pirmąjį – 0,3 procento. Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės BVP liepą-rugsėjį didėjo 0,4 proc. (balandį-birželį – 0,2 proc.

JAV esamo būsto pardavimai spalį rekordiškai traukėsi – devintą mėnesį iš eilės, rodo pramonės duomenys, kylant hipotekos palūkanų normoms ir mažėjant įperkamumui. Infliacija Jungtinėse Valstijose išaugo iki aukščiausio lygio per pastaruosius dešimtmečius, todėl centrinis bankas pradėjo agresyvią didžiausios pasaulio ekonomikos atvėsinimo kampaniją.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį pasaulyje nupirkta 301,9 mln. išmaniųjų telefonų – 9,7 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, rodo „International Data Corporation (IDC)" paskelbti išankstiniai rinkos duomenys. Rinkos kritimas fiksuotas penktą metų ketvirtį iš eilės, mažėjant paklausai dėl ekonominio neapibrėžtumo.

Azerbaidžanas gamtinių dujų per 10 šių metų mėnesių eksportavo 23,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 18,38 mlrd. kubinių metrų, skelbia Azerbaidžano žiniasklaida, remdamasi šalies muitinės duomenimis. Kiek daugiau negu pusė šio kiekio nukreipta į Pietų Europą. Finansine išraiška visas Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas išaugo apytikriai penkis kartus iki 14,653 mlrd. JAV dolerių, o jo lyginamasis svoris visame šalies eksporte – nuo 17,5 proc. iki 42,2 procento.

Sunkus Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 sekmadienį baigėsi istoriniu susitarimu dėl finansinės pagalbos pažeidžiamoms šalims dorojantis su klimato kaitos poveikiu ir dideliu nusivylimu dėl nesėkmės stumiant didesnius taršos mažinimo tikslus. Dvi savaites trukusiose derybose, kurios kartais atrodydavo atsidūrusios prie žlugimo slenksčio, buvo pasiektas svarbus proveržis dėl „nuostolių ir žalos“ fondo sukūrimo.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Naftos kainų kritimas penktadienį įgavo pagreitį – „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo spalio pradžios smuko žemiau 88 JAV dolerių žymos, o JAV WTI naftos barelis pirmą kartą nuo rugsėjo tapo pigesnis nei 80 dolerių, stiprėjant susirūpinimams dėl pasaulio ekonomikos, tolesnio bazinių palūkanų didinimo bei COVID-19 atvejų gausėjimo Kinijoje. „Brent“ ateities sandorių sausiui kaina Londono „ICE Futures“ biržoje sumenko daugiau nei 2,1 proc.

Lenkijos prekių eksportas per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, verte eurais galiojusiomis kainomis išaugo 20,3 proc. iki 251,9 mlrd. eurų, importas – 28,5 proc. iki 266,7 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos deficitas sausį-rugsėjį 14,7 mlrd. eurų, palyginti 2 mlrd. eurų perviršiu prieš metus. Pagrindinės eksporto rinkos per devynis šių metų mėnesius buvo Vokietija (28,8 proc. viso eksporto), Čekija (6,0 proc.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasipriešino Rusijos verslo planams perimti „McDonald's“ prekės ženklo greitojo maitinimo restoranus Baltarusijoje. Anksčiau šią savaitę „McDonald's“ per „Instagram“ paskelbė, jog 25 šio prekės ženklo užkandinių Baltarusijoje paskutinė darbo diena bus lapkričio 21-oji, o nuo kitos dienos jos veiks naudodamos jau Rusijos tinklo „Vkusno i točka“ (Skanu ir taškas) prekės ženklą.

Penktadienį amerikietiškos naftos WTI kaina pirmą kartą nuo rugsėjo nukrito žemiau nukrito žemiau 80 JAV dolerių už barelį ribos, augant nerimui dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio ir didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus Kinijoje.  Maždaug 15.05 val. Lietuvos laiku WTI naftos, kuri bus pristatyta gruodžio mėnesį, barelis buvo atpigęs 1,9 proc. iki 80,08 JAV dolerio, prieš tai trumpam nusileidęs žemiau 80 JAV dolerio už barelį lygio.

Ukraina nuo šių metų pradžios (nuo šių kalendorinių metų vidurio) iki lapkričio 18-osios eksportavo 15,95 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 31,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Kukurūzų eksporto apimtys išaugo dukart iki 8,44 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sunyko 2,2 karto iki 6,14 mln. tonų, miežių – 3,7 karto iki 1,31 mln. tonų, rugių – 6,8 karto iki 11,2 tūkst. tonų, miltų – 1,4 proc. iki 47,6 tūkst. tonų.

Europos Sąjunga jau yra įšaldžiusi Rusijos turto už maždaug 68 mlrd. eurų, penktadienį skelbia „Deutsche Welle“. Tai tvirtindama Vokietijos visuomeninė transliuotoja remiasi JAV leidiniu „Politico“, kuris teigia, jog turi atitinkamo Europos Komisijos vidaus dokumento kopiją. Skelbiama, jog apie 50 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto yra Belgijoje, o dar 5,5 mlrd. eurų – Liuksemburge.

Prancūzijos elektros tinklų operatorė RTE penktadienį perspėjo dėl „reikšmingos tinklų problemų rizikos“, susijusios su besitęsiančiais atominių elektrinių darbo pertraukimais, dėl kurių įmonės ir namų ūkiai gali būti priversti apriboti naudojimą, norint išvengti tiesioginio elektros tiekimo nutraukimo.  Atnaujindama prognozes šiai žiemai, RTE skaičiuoja, kad kitų metų pradžioje Prancūzijos atominių elektrinių tinklas dirbs tik 65 proc.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.