Užsienio verslas

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje beveik nekinta antrą mėnesį iš eilės po nepaliaujamo kritimo nuo šių metų kovą pasiektų rekordinių aukštumų. Anot FAO naujausios, kas mėnesį skelbiamos apžvalgos, lapkritį augalinių riebalų ir cukraus kainų augimą atsvėrė grūdų, pieno ir mėsos kainų nuosmukis. Grūdų kainų indeksas per mėnesį krito 1,3 proc., bet palyginti su pernai lapkričiu – pakilo 6,3 procento.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

Tarptautinės tyrimų kompanijos „International Data Corporation“ (IDC) atnaujintose prognozėse teigiama, kad asmeninių ir planšetinių kompiuterių perspektyvos ir toliau blogėja. Dabartiniais IDC vertinimais, per šiuos metus pasaulyje bus parduota apytikriai 456,8 mln. asmeninių ir planšetinių kompiuterių – 11,9 proc. mažiau nei pernai. Neigiama tendencija pranašaujama ir ateinančiais metais: asmeninių kompiuterių rinkos segmentas trauksis 5,6 proc. iki 281 mln.

Rinkos dalyviams palankiai įvertinus Kinijos sprendimą dar sušvelninti griežtas kovos su COVID-19 priemones, kurios pastebimai prislėgė antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, Azijos akcijų indeksai pirmadienį traukia aukštyn. Investuotojų nuotaikos pastarosiomis savaitėmis gerėjo, nes vis daugėjo ženklų, kad JAV centrinis bankas sulėtins pinigų politikos griežtinimo tempą, atsižvelgęs į tai, kad infliacija, regis, slopsta, o ekonomikos augimas lėtėja.

Rusų milijardierius Michailas Fridmanas Londone buvo sulaikytas dėl įtariamo pinigų plovimo, pranešė JAV leidinys „Politico“, Jungtinės Karalystės Nacionalinei kovos su nusikalstamumu agentūrai (NCA) paskelbus apie „turtingo rusų verslininko“ areštą.

Rusų milijardierius Michailas Fridmanas Londone buvo sulaikytas dėl įtariamo pinigų plovimo, pranešė JAV leidinys „Politico“, Jungtinės Karalystės Nacionalinei kovos su nusikalstamumu agentūrai (NCA) paskelbus apie „turtingo rusų verslininko“ areštą.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Bitkoinas nėra nei tinkama mokėjimų priemonė, nei tinkama investicijų forma, todėl jis neturėtų būti įteisintas reguliuotojų, mano Europos Centrinio Banko (ECB) nariai Ulrichas Bindseilas ir Jürgenas Schaafas. 2021 metų lapkritį bitkoino vertė pasiekė 69 tūkst. JAV dolerių, o 2022 metų birželio viduryje jis atpigo iki 17 tūkst. JAV dolerių.  Nuo tada skaitmeninės valiutos vertė svyruoja maždaug 20 tūkst. JAV dolerių lygyje.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Sekmadienį susitikusios didžiosios naftos gamintojos greičiausiai susitars dėl tolesnio savo dabartinės gavybos strategijos laikymosi arba net nuspręs toliau mažinti gavybą, pasaulyje krentant naftos kainoms, netrukus įsigaliosiant rusiškos naftos embargui bei ES šalims artėjant prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“.  Pastarajame susitikime spalį, trylikos naftą eksportuojančių šalių organizacija, vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų...

Italijoje Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai pritaikytos valstybės priežiūros priemonės, vyriausybei siekiant išvengti gamyklos uždarymo ir garantuoti energijos tiekimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis vyriausybėje.  Naftos perdirbimo gamykla ISAB yra viena didžiausių Europoje ir jai iškilo pavojus nutraukti gamybą dėl Europos Sąjungos embargo Rusijos naftos importui jūra, kuris įsigalios gruodžio 5 dieną.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos vartotojų išlaidas maisto produktams padidino beveik 6 mlrd. svarų, rodo atlikto tyrimo rezultatai. Labiausiai nukentėjo nepasiturintys, tuo metu sprendimas pasitraukti iš bloko prisidėjo ir prie infliacijos augimo. Remiantis Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics, LSE) išvadomis, „Brexitas“ per dvejus metus iki 2021 metų pabaigos namų ūkių sąskaitas už maistą padidino vidutiniškai 210 svarų.

Šveicarija ketvirtadienį pranešė, kad iki šiol yra įšaldžiusi Rusijos aktyvų iš viso už 7,5 mlrd. Šveicarijos frankų (7,9 mlrd. JAV dolerių) dėl sankcijų, įvestų po Maskvos invazijos į Ukrainą.  Suma yra beveik milijardu frankų didesnė, nei liepos mėnesį paskelbė Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO).  Pasak sekretoriato, rusų turtuolių pamėgtoje Šveicarijoje taip pat konfiskuota 15 nekilnojamojo turto objektų, priklausiusių Rusijos piliečiams.

Euro zonoje nedarbas spalį nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 6,5 proc., ketvirtadienį pranešė Eurostatas. Tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti duomenys apie nedarbą 1998 metų balandžio mėnesį, rodantis, jog 19 narių vienijančio bendros valiutos bloko ekonomika atsigavo po COVID-19 pandemijos.  Pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš metus užfiksuotas 7,3 proc. rodiklis.

JAV ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo daugiau, nei buvo pranešta iš pradžių, o trečiadienį paskelbti vyriausybės duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos išlaidos ir kai kurios investicijų formos buvo didesnės, nei skaičiuota anksčiau.  Liepos–rugsėjo mėnesiais JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas siekė 2,9 procento. Tai yra didesnis rodiklis nei spalio mėnesį Prekybos departamento paskelbti 2,6 procento.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ užbaigė sandorius dėl kai kurių aktyvų pardavimo, įskaitant Gdansko naftos perdirbimo gamyklos „Lotos“ 30 proc. akcijų, Saudo Arabijos valstybinei „Saudi Aramco“, kuri tuo pačiu įsipareigojo tiekti Lenkijos koncernui iki 45 proc. reikalingos naftos, pranešė Lenkijos radijas.

Trečiadienį Europos aukšto rango pareigūnas, atsakingas už skaitmeninio reguliavimo vykdymą, įspėjo socialinio tinklo „Twitter“ vadovą Eloną Muską, lad jis privalo labiau stengtis kovoti su dezinformacija, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų. Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas surengė vaizdo pokalbį su E. Musku ir perdavė jam, jog „dar laukia didžiulis darbas“, kad platforma atitiktų Briuselio taisykles.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad subsidijos, mokamos JAV bendrovėms pagal didžiulį žaliosios energijos planą, gali „suskaldyti Vakarus“. Dėl prekybos kilusi įtampa temdo svarbų Prancūzijos lyderio valstybinį vizitą į JAV.

Didžioji Britanija trečiadienį ketina paskelbti apie su Ukraina, kurios ekonomiką smarkiai nuniokojo Rusijos invazija, sudarytą skaitmeninės prekybos susitarimą.  JK prekybos sekretorė Kemi Badenoch ir Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko trečiadienį susitinka Londone, kad pristatytų susitarimą, sakoma vyriausybės pranešime.

Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis paaugo 2,4 procento. Trečiojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Švedijos drabužių mažmeninės prekybos įmonė H&M trečiadienį paskelbė, kad visame pasaulyje atleis apie 1,5 tūkst. darbuotojų, įgyvendindama išlaidų mažinimo programą, pradėtą priėmus sprendimą trauktis iš Rusijos rinkos.  „Programa yra susijusi su administracinėmis ir pridėtinėmis išlaidomis, o darbo jėga bus sumažinta maždaug 1,5 tūkst. darbo vietų“, – sakoma bendrovės pranešime.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS, Jungtinėse Valstijose pateikusi prašymą dėl restruktūrizavimo siekiant apsisaugoti nuo bankroto, trečiadienį pranešė apie ketvirtąjį ketvirtį išaugusius nuostolius.  Grynieji nuostoliai rugpjūčio–spalio mėnesiais sudarė daugiau nei 1,2 mlrd. Švedijos kronų (117 mln. JAV dolerių), palyginti su 744 mln. kronų nuostoliais prieš metus, teigiama bendrovės pranešime.

Nedarbas Vokietijoje šį mėnesį buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei praėjusį mėnesį – 5,6 proc., bedarbių padaugėjus 17 tūkst. iki 2,538 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Bedarbių skaičiaus nežymus augimas fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, o nedarbo lygis lapkritį pakilo aukščiausiai nuo praėjusių metų liepos. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti ekonomistai prognozavo nuosaikesnį bedarbių gretų gausėjimą šį mėnesį – 13,5 tūkst.

Ukrainos valstybės skola sausio-spalio mėnesiais išaugo 41,1 proc. iki 3,771 trln. grivinų, o vertinant JAV doleriais – 5,3 proc. iki 103,1 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banko duomenimis. Vien tik per praėjusį mėnesį ši suma padidėjo 183,5 mlrd. grivinų, arba 5 mlrd. JAV dolerių. Ukraina praėjusį mėnesį gavo 2 mlrd. eurų paskolą biudžeto deficitui dengti iš Europos Sąjungos, 1,3 mlrd. JAV dolerių – iš Tarptautinio valiutos fondo, 0,5 mlrd.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad nustojo vykdyti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią su COVID-19 susijusios dezinformacijos plitimui, naujajam platformos savininkui Elonui Muskui, anksčiau konfliktavusiam su JAV pareigūnais dėl pandemijos saugumo taisyklių, toliau pertvarkant turinio moderavimo politiką.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

JAV greitojo maisto restoranas artėjančių švenčių proga rengia ypatingą loteriją, kurios metu laimingieji gali laimėti teisę „McDonald‘s“ restoranuose nemokamai maitintis likusį gyvenimą, praneša CNN. Tiesa, loterija bus rengiama tik JAV. Apie panašų žaidimą Lietuvoje ar kitose šalyse, kur veikia užkandinių tinklas, neskelbiama.

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Jungtinės Karalystės bankininkystės milžinė „HSBC Holdings“ (HSBC) pasiekė susitarimą dėl savo padalinio Kanadoje pardavimo vietos bankui „Royal Bank of Canada“ už 10,1 mlrd. JAV dolerių, paskelbta antradienį. Apie pardavimą pranešta po to, kai HSBC susidūrė su didžiausios akcininkės – „Ping An Insurance Group“ – raginimu sumažinti išlaidas ir perkelti daugiau išteklių į Aziją.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka baigiantis metams išleido tradicinį įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos ateinančiais metais tikslų – 2023-aisiais šalies ekonomika turėtų augti 3,8 proc., infliacija bus 7-8 proc. ribose. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turėtų būti net 22,3 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas augti 5,5 proc., o bazinės palūkanos sudarys 10-11 proc.

Metų infliacija Ispanijoje lapkritį netikėtai smarkiai sumenko, o degalų bei elektros kainų kritimas nulėmė mėnesio defliaciją, skelbia „Trading Economics“. Ispanijos statistikos instituto (INE) išankstiniais duomenimis, vartotojų kainų indekso, paskaičiuoto pagal Europos Sąjungos standartus, metinis augimas sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 7,3 proc. spalį.

Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ ir orlaivių variklių gamintoja „Rolls-Royce“ pirmadienį pranešė sėkmingai išbandžiusios vandeniliu varomą orlaivių variklį, kurį pavadino pirmuoju tokiu varikliu pasaulyje, skirtu aviacijai. Žaliasis vandenilis laikomas saugesniu aplinkai nei reaktyvinis kuras.

Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc., skelbia „Trading Economics“, remdamasi šalies oficialiosios statistikos duomenimis. Alpių valstybės ekonomikos augimas paspartėjo nuo 0,1 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau buvo kuklesnis už 0,3 proc. siekusi ekonomistų prognozių vidurkį.

Lietuvoje parengtas kapitalo rinkos plėtros iki 2025 metų planas, kurį įgyvendinus tikimasi kapitalo rinkos augimo, didesnio patrauklumo šalies ir užsienio investuotojams. Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ antradienį patvirtino trečią metinį nuostolį iš eilės, tačiau jau daug mažesnį nei per COVID-19 pandemijos piką.  Vežėja, daugiausia skraidanti keleivius po Europą, rugsėjį pasibaigusiais finansiniais metais patyrė 169 mln. svarų (203 mln. JAV dolerių) nuostolį atskaičius mokesčius.  Palyginimui, 2020–2021 metais bendrovės grynieji nuostoliai siekė 858 mln. svarų.

Airijos duomenų apsaugos komisija (The Data Protection Commission, DPC) pirmadienį skyrė 265 mln. eurų baudą „Facebook“ valdytojai „Meta Platforms Inc.“ už tai, kad ji nepakankamai stengėsi užkirsti kelią daugiau kaip pusės milijardo šio tarptautinio socialinio tinklo vartotojų duomenų nutekinimui.

Euro zonoje infliacija yra rekordiškai aukšta, tačiau dar nėra pasiekusi piko, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, leisdama suprasti, kad priešakyje laukia būsimi palūkanų normų didinimai.  Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. „Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.

Kartais mėgstama skųstis, kad mokesčiai Lietuvoje yra dideli, tačiau iš tiesų yra priešingai. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis yra vienas iš prasčiausių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojų ar gydytojų atlyginimai yra nedideli, kodėl tokios mažos pensijos.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,6 proc. didesnės nei pernai spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,7 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,4 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,9 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,4 proc., statybinių medžiagų kainos – 1 proc.

Estijos pramonės, statybos, prekybos, paslaugų įmonių nuotaikos šį mėnesį toliau blogėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas sumažėjo 7 punktais iki minus 21 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo plius 15 punktų. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį smuktelėjo 8 punktais ir buvo 28 punktais žemiau nei praėjusių metų lapkritį – minus 14 punktų.

Akcijų rinkos ir naftos kainos pirmadienį smuko nerimaujant dėl Kinijoje vykstančių protestų, protestuotojams reikalaujant politinių laisvių ir nutraukti griežtą vyriausybės nulinio COVID politiką, kurstančią neapibrėžtumą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.  Šimtai žmonių savaitgalį išėjo į gatves per didžiausias demonstracijas šalyje nuo 1989 metų, kai buvo sutriuškinti demokratijos šalininkai.

Lenkijos energetikos milžinas „Orlen“ Varmijos mozūrų vaivadijoje stato pirmąją šalyje didelę biometano gamyklą, į kurią planuoja investuoti daugiau kaip 180 mln. zlotų (38,4 mln. eurų), skelbia portalas motoryzacja.interia.pl. Pasak „Orlen“ vadovo Danielio Obajteko, šio projekto įgyvendinimas sukurs aplinkai nekenksmingų energijos išteklių  tiekimą, sumažins gamtinių dujų importo poreikį bei sustiprins šalies energetinį saugumą.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ pirmadienį nesumažino jų tranzito per Ukrainą, kaip tai grasino padaryti praėjusią savaitę, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi  dujų monopolininko pranešimu.

 JAV institucijos penktadienį paskelbė uždraudusios importuoti ir pardavinėti ryšių įrangą, kuri laikoma keliančia „nepriimtiną riziką nacionaliniam saugumui“, įskaitant įrangą, gaminamą Kinijos milžinių „Huawei Technologies“ („Huawei“) ir ZTE.  Abi įmonės yra įtrauktos į JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) sudarytą įmonių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą.

Kinijos centrinis bankas penktadienį antrą kartą šiais metais sumažino grynųjų pinigų atsargų, kurias bankai privalo laikyti, reikalavimus.  Bankas pranešė, kad nuo gruodžio 5 dienos mažina privalomųjų atsargų normą 0,25 procentinio punkto, o finansų institucijų sektoriaus svertinis kapitalo rodiklis sieks maždaug 7,8 procento.  Šis žingsnis padės „stabilizuoti ekonomiką ir įtvirtinti pagrindą <...> augimui“, nurodė centrinis bankas.

Rusijos pradėtas karas paskatino investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) Lietuvoje, dėl kurių šalis jau 2030 m. pagamins daugiau elektros energijos nei pati sunaudoja. Ir nors trumpuoju laikotarpiu elektros kainos išliks didele problema tiek Lietuvai, tiek visai Europai, ilguoju laikotarpiu tai sumažins kainas, pagerins užsienio prekybą, prisidės prie ekologijos ir pašalins iš rinkos Rusiją.

Vokietijoje penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika po ilgo nuosmukio laikotarpio vėl pakilo.  Manoma, kad tai yra naujausias ženklas, rodantis mažėjantį vokiečių nerimą dėl artėjančio nuosmukio rimtumo.  Tyrimų instituto „GfK“ sudaromas barometras, vertinantis vartotojų nuomonę dėl perspektyvų gruodžio mėnesį, sudarė minus 40,2 punkto – 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,659 euro iki 1,629 euro, Rygoje – nuo 1,774 iki 1,734 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,799 euro.