Užsienio verslas

Jungtinės Tautos pirmadienį pranešė, kad COVID-19 pandemijos poveikis pasaulinei darbo rinkai yra keturis kartus stipresnis nei 2008 metais kilusios ekonominės krizės poveikis. JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO) teigė, kad pandemija pasižymėjo „žlugdančiu“ ir netgi „kataklizminiu“ poveikiu, o atsigavimas po koronaviruso sukeltos krizės yra netolygus.

Ispanija pirmadienį atveria sienas nuo COVID-19 pasiskiepijusiems keliautojams iš viso pasaulio, tikėdamasi, kad lankytojų srautai atgaivins šalies ekonomikai labai svarbų turizmo sektorių.

Turtingiausios pasaulio šalys šeštadienį pasirašė svarbų visuotinį susitarimą, siekdamos kovoti su mokesčių vengimu ir užtikrinti, kad technologijų milžinės sumokėtų teisingą mokesčių dalį, pareiškė britų iždo kancleris Rishi Sunakas. Jis sakė, kad septynių pirmaujančių ekonomikų finansų ministrai pasirašė paktą paskutinę susitikimų dieną Londone.

Po nuotolinio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas penktadienį pareiškė, kad ši Pietų Amerikos šalis pradės gaminti rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“. Gruodį Argentina tapo pirmąja Pietų Amerikos šalimi, patvirtinusia Rusijos sukurtą vakciną. Iš viso šį preparatą patvirtino daugiau nei 65 šalys, tačiau to nepadarė nei Jungtinės Amerikos Valstijos nei Europos Sąjunga.

Pastaruoju metu bitkoino vertė buvo smarkiai kritusi, kai reguliavimo institucijos Kinijoje pranešė apie mokėjimo kriptovaliutomis sugriežtinimą. Dabar ji pamažu atsitiesia, tačiau, kas laukia toliau? Bitkoino vertė buvo nukritusi žemiau 40 000 JAV dolerių, o kitos pagrindinės kriptovaliutos, tokios kaip Ethereum (Ether), Cardano (ADA) ir Dogecoin, patyrė didelių nuostolių.

Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) penktadienį sutarė dėl sankcijų Baltarusijai už priverstinį bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą Minske, praneša Vakarų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais.  Pagal COREPER patvirtintą planą, sankcijos bus įvestos Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ ir kitoms šalies oro bendrovėms. Jų lėktuvams bus uždrausta kirsti ES oro erdvę ir leistis Bendrijos šalių oro uostuose.

Honkonge prabangiame apartamentų komplekse viena automobilių stovėjimo vieta buvo parduota už milžinišką 10 mln. Honkongo dolerių (1,07 mln. eurų) kainą, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida. 12,5 kvadratinių metrų ploto automobilių stovėjimo vieta yra apartamentų komplekse, įsikūrusiame „The Peak“ vadinamame rajone, kuriame dar nuo kolonijinių laikų kūrėsi turtingiausi miesto gyventojus.

Danijos apeliacinė aplinkosaugos taryba atšaukė leidimą tiesti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ sausumos ruožą Danijos teritorijoje, skelbia Lenkijos naujienų portalas „Biznes Alert“. Šis leidimas buvo išduotas 2019-ųjų liepą. Danijos „Nord Stream 2“ dujotiekio sausumos ruožo ilgis yra apytikriai 210 kilometrų. 55 mlrd.

Baltarusijos nacionalinė aviakompanija „Belavia“ prarado daugiau kaip du trečdalius skrydžių krypčių, virtinei valstybių jai uždarius savo oro erdves dėl incidento su Airijos oro vežėjos „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske. „Šalys, į kurias „Belavia“ dabar gali skristi – Armėnija, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Rusija, Izraelis, Kazachstanas, Turkija, Uzbekija, Jungtiniai Arabų Emyratai“, – pranešė „Belavia“ spaudos tarnyba.

Prasidėjus pandemijai, norėdami pasiruošti artėjančiai „apokalipsei“, visi skubėjo į parduotuves nusipirkti pačių būtiniausių ir svarbiausių produktų. Tada pati paklausiausia prekė, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo tualetinis popierius. Tai buvo tikrai kvaila situacija, nes visa tai privedė prie dirbtinio prekių trūkumo, kurį sukėlė ne pandemija, o panikos pirkimas ir produktų kaupimas. Na, visuomet siekdami tobulėti, mes, žmonės, tikriausiai pasimokėme iš savo klaidų, ar ne? Ne.

Europos Komisijos finansinės paramos demokratinei Baltarusijai planas kartu su kitų suinteresuotų pusių parama gali siekti iki 10 mlrd. dolerių, sako opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabas.

Estija penktadienį paragino sustabdyti „pinigų srautus“ Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio keleivinio lėktuvo priverstinio nutupdymo ir disidento žurnalisto suėmimo. „Padėtis Baltarusijoje yra neatidėliotina, nes yra žurnalistų, kurie veikiausiai buvo kankinami“, – sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid žurnalistams.

Rusija išplės transporto ryšius su sąjunginine Baltarusija susiklosčius pirmai tam tinkamai galimybei pandemijos požiūriu, ir tai nebus politinis sprendimas, ketvirtadienį vakare pareiškė su Baltarusijos premjeru Ramanu Haloučenka Minske susitikęs Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas. „Pirmas dalykas, kurį padarysime, be abejo – kuo skubiau išplėsime tarpusavio [transporto] ryšius, panaudojant visas susisiekimo priemones“, – sakė M. Mišustinas.

Jungtinių Tautų civilinės aviacijos agentūra ketvirtadienį paskelbė tirsianti bendrovės „Ryanair“ nutupdymą  Baltarusijoje ir juo skridusio disidento žurnalisto areštą. Tuo metu oro bendrovės pranešė, kad Rusija blokavo kai kuriuos reisus iš Europos, aštrėjant diplomatiniam ginčui. Didžiojo septyneto (G-7) galingosios šalys taip pat pareikalavo, kad Minskas paleistų žurnalistą Romaną Pratasevičių, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pagrasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį vakare patvirtino sprendimą uždrausti Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems lėktuvams nusileisti Estijos oro uostuose ir naudotis Estijos oro erdve. Šis laikinas draudimas galios ir Baltarusijos oro erdvę kirtusiems kitų šalių aviakompanijų orlaiviams, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pranešė esanti priversta nuo ketvirtadienio stabdyti reisus iš Minsko dar 12 krypčių. Anot aviakompanijos pranešimo, iki spalio pabaigos stabdomi reisai į Varšuvą, Milaną, Amsterdamą, Romą, Frankfurtą, Berlyną, Miuncheną, Hanoverį, Vieną, Briuselį, Barseloną, Kaliningradą. „Belavia“ tikina pinigus už bilietus į atšauktus reisus grąžinsianti.

Kitais metais „SapceX“ pradės „DOGE-1“ misiją į mėnulį, už kurią bus sumokėta šuns memo įvėpta ir ironijos persmelkta kriptovaliuta – „Dogecoin“. Įsivaizduokite, kaip turėtumėte paaiškinti šį sakinį žmogui, gyvenusiam prieš 100 metų. Nors, geriau pagalvojus, netgi prieš 15 metų.

Lenkija trečiadienį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms organizuoti skrydžius jos oro erdvėje, Europos Sąjungai imantis šią savaitę sutartų sankcijų Minsko režimui po incidento, kai buvo priverstinai nutupdytas civilinis orlaivis ir sulaikytas juo skridęs opozicijos aktyvistas. „Ministrų Taryba priėmė draudimą įskristi į Lenkijos oro erdvę orlaiviams, naudojamiems oro vežėjų iš Baltarusijos“, – per „Twitter“ parašė vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Europos Sąjungos šalims paskelbus apie naujas sankcijos Lukašenkos režimui, Minskas grasina atsakyti tuo pačiu. Priešiškai nusiteikusioms šalims žada įvesti prekių importo embargą ir uždrausti tranzitu vykti per šalį. Europos šalims užsidarant nuo baltarusių oro vežėjų ir jų neįsileidžiant, „Belavia“ lėktuvai priversti sukti ratus danguje.  Baltarusios opozicijos lyderiai vieningai sako nesustoti – ruošiasi naujai didesnei protestų bangai.

Naujausias Lietuvos draudimas nuo ketvirtadienio į šalies oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams paveiks dvi aviakompanijas – valstybinę Baltarusijos oro bendrovę „Belavia“ ir tos šalies krovinių vežėją „Rubystar Airways“, pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.  Be to, į Baltarusiją ir iš jos nuo antradienio nebegali skraidyti Kauno bendrovė „Transaviabaltika“. Pasak „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovės Linos Nuobarienės, praėjusią savaitę „Belavia“ ir „Rubystar Airw...

Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pranešė priversta stabdyti reisus į Ukrainos, Latvijos ir Švedijos oro uostus. Ukrainai nuo gegužės 26-osios laikinai nutraukus oro susisiekimą su Baltarusija, „Belavia“ tris mėnesius neskraidins iš Minsko į Kijevą, Lvivą, Odesą ir Charkovą.

Atsirado naujas turtingiausias pasaulio žmogus. „Forbes“ skelbia, kad į planetos milijardierių viršūnę šovė Prancūzijos mados magnatas, kurio turtas viršija 150 milijardų eurų. Tiesa, šiuo titulu jis didžiavosi neilgai.  Toli gražu ne visiems žmonėms pandemija atnešė nuostolių. Štai Prancūzijos mados magnato Bernardo Arnault turtas per pastaruosius 14 mėnesių padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 62 milijardų iki 152 milijardų eurų.

Latvijos „Draugiem“ grupei priklausanti įmonė „Printful“ pritraukė 130 mln. JAV dolerių  (106,6 mln. eurų) iš Jungtinių Valstijų privačios investicijų bendrovės „Bregal Sagemount“, tapdama pirmuoju Latvijos „vienaragiu“, tai yra startuoliu, kuris pasiekė 1 mlrd. JAV dolerių rinkos vertę, skelbia „Wall Street Journal“. „Bregal Sagemount“ investavo į šią Latvijos įmonę neįgydama jos kontrolės.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį paragino ES Tarybą imtis būtinų priemonių, kad būtų nutraukti Europos oro susisiekimo ryšiai su Baltarusija, Aliaksandro Lukašenkos režimui per televiziją parodžius disidentą žurnalistą Ramaną Pratasevičių, buvusį lėktuve, kuris savaitgalį buvo priverstinai nutupdytas Minske.

Airijos oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvams ir toliau skrendant per Baltarusijos oro erdvę, Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA) valdybos pirmininkas Joris Gintilas sako, kad tokie veiksmai yra nesuprantami.  „Aš pats pasimetęs, po paskutinio jų vadovo pareiškimo, kad tai piratavimo atvejis ir turi visus požymius, kad tame dalyvavo ir valstybinės institucijos, jie toliau priima sprendimą vykdyti skrydžius“, – BNS teigė J. Gintilas.

Vokietijos oro vežėjų flagmanė „Lufthansa“ pirmadienį pranešė stabdanti skrydžius Baltarusijos oro erdvėje po ankstesnę dieną įvykusio incidento, kai vienas civilinis laineris buvo priverstinai nutupdytas Minske, o juo skridęs disidentas žurnalistas – sulaikytas. „Atsižvelgiant į dabartinės padėties dinamiką, kol kas stabdome operacijas Baltarusijos oro erdvėje“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame „Lufthansa“ pranešime.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pranešė išsiuntusi instrukcijas britų civiliniams orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės ir uždraudė šios šalies valstybinei oro bendrovei „BelAvia“ rengti skrydžius į Didžiąją Britaniją. Susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas sakė paliepęs Civilinės aviacijos valdybai išsiuntinėti šias instrukcijas „siekiant užtikrinti keleivių saugumą“. Jis taip pat įšaldė „BelAvia“ leidimą veikti Jungtinėje Karalystėje.

Minsko nacionaliniame oro uoste pirmadienį buvo beveik dviem valandoms užlaikytas Vokietijos aviakompanijos „Lufthansa“ reisas į Frankfurtą, gavus informacijos apie neva planuojamą surengti „teroro aktą“, pranešė oro uosto spaudos tarnyba. Lėktuvas skrydžiui turėjo pakilti 14 val.

Kroatijoje po daugiau nei metus taikytų karantino priemonių ir kelionių apribojimų viešbučiai, restoranai ir barai pagaliau yra pasirengę pasveikinti turistus. Kroatija atveria savo nuostabiąją Adrijos jūros pakrantę užsienio turistams, viena pirmųjų Europos Sąjungoje, atsisakiusi daugumos dėl pandemijos įvestų ribojamųjų priemonių. Šiuo metu lankytojų galimybės atvykti į šalį priklauso nuo kiekvienos konkrečios šalies kelionių taisyklių.

JAV IT milžinė „Microsoft“ paskelbė nebeplėtosianti savo naršyklės „Internet Explorer“, kurios pirmoji versija pasirodė prieš daugiau kaip 25 metus. Pastaraisiais metais „Internet Explorer“ populiarumas buvo smarkiai nusmukęs, nes dauguma vartotojų perėjo prie tokių naršyklių kaip „Google“ plėtojamas „Chrome“ arba „Apple“ programa „Safari“. „Skelbiame, kad „Internet Explorer“ ateitis [operacinėje sistemoje] „Windows 10“ yra „Microsoft Edge“, – sakoma trečiadienį paskelbtame „Microsoft“ tinklar...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“ panaikinimas reikštų Rusijos pergalę. „Tai bus didelė geopolitinė pergalė Rusijos Federacijai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis, JAV prezidento Joe Bideno administracijai trečiadienį nusprendus netaikyti sankcijų Šveicarijoje įsikūrusiai įmonei, koordinuojančiai „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos iki Vokietijos tiesimą, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliu...

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pasirašė trečią sutartį su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl papildomų 1,8 mlrd. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 įsigijimo 2021–2023 metais. Europos Sąjunga galės įsigyti 900 mln. dabartinės ir prie naujų viruso atmainų pritaikytos vakcinos dozių, su galimybe įsigyti dar 900 mln. papildomų dozių.

JAV administracija nusprendė pritaikyti sankcijas keturioms Rusijos organizacijoms ir keturiems laivams, tiesiogiai dalyvaujantiems antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ tiesime, skelbia JAV žiniasklaida, remdamasi Valstybės departamento ataskaita Kongresui.

Latvijos oro vežėja „Air Baltic“, skrainanti ir iš kitų dviejų Baltijos valstybių sostinių, pranešė, jog vėl plėsdama maršrutų tinklą, švelnėjant dėl COVID-19 pandemijos įvestiems ribojimams, įdarbindama naujus darbuotojus ar susigrąžindama ankstesnius pirmenybę teiks nuo koronaviruso pasiskiepijusiems pretendentams.

Daugiau nei 55 valandų darbo savaitė didina mirties nuo širdies ligų ir insulto riziką, rodo pirmadienį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas. JT Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) agentūrų ataskaita paskelbta tuo metu, kai COVID-19 pandemija spartina darbo vietų pokyčius, galinčios lemti polinkį ar būtinybę dirbti ilgesnes darbo valandas.

Lietuva per pirmus tris šių metų mėnesius iš Rusijos vamzdynais importavo 241 mln. kubinių metrų gamtinių dujų – 2,94 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, rodo „Gazprom“ paskelbti eksporto pirmąjį metų ketvirtį duomenys. Rusiškų dujų pagrindinių importuotojų šiemet sausį-kovą pirmąjį penketą suformavo Vokietija (15,541 mlrd. kubų, 33,3 proc. daugiau nei prieš metus), Turkija (7,762 mlrd. kubų, 2,07 karto daugiau), Baltarusija (5,831 mlrd. kubų, 12,7 proc. daugiau), Italija (4,613 mlrd.

Lietuvoje registruota fintech įmonė „Finolita Unio“ įtariama dalyvavusi praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Apie tai pirmasis pranešė leidinys „Financial Times“ (FT). Anot jo, per „Finolita Unio“ atlikta daugiau nei 100 mln. eurų vertės mokėjimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį.

Spurgos, alus, nemokami viešojo transporto bilietai ir net milijono dolerių vertės loterijų bilietai – tokiomis priemonėmis JAV vilioja vis dar neskubančius gauti vakcinos. Tuo metu Europoje vakcinų turizmą pradėti nusprendė nykštukinė San Marino valstybė. San Marine vakarienės restorane jau nekelia nuostabos. Ligoninėse nėra nei vieno Covid-19 paciento, o vakciną gavo 75 procentai iš 34 000 gyventojų.

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė, kad pastarąjį finansinį ketvirtį patyrė 1,17 mlrd. JAV dolerių veiklos nuostolius, kuriuos lėmė technologijų milžinei skirta rekordinė bauda. Praėjusį mėnesį Hangdžou įsikūrusi bendrovė buvo nubausta 18,2 mlrd. juanių (2,78 mlrd. JAV dolerių) bauda, reguliavimo institucijoms siekiant sugriežtinti dominuojančių skaitmeninių platformų kontrolę.

„Tesla“ trečiadienį sustabdė galimybę klientams už elektromobilius atsiskaityti bitkoinais, teigdama, kad daug skaičiavimų reikalaujantis bitkoinų „kasybos“ procesas lemia klimatui žalingus teršalų kiekius. „Nerimaujame dėl sparčiai didėjančio iškastinio kuro naudojimo bitkoinų „kasybai“ ir sandoriams, ypač dėl anglių naudojimo, kurios yra taršiausia kuro rūšis“, – tviteryje parašė „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6 proc. kovą, rodo Darbo departamento paskelbti duomenys. Skaičiuojama, kad metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 2008 metų rugsėjo. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) vartojimo prekės ir paslaugos brango sparčiausiai nuo 2009-ųjų birželio – 0,8 procento. Analitikai prognavo 0,2 proc. mėnesio ir 3,6 proc.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį smarkiai pakoregavo savo augimo prognozes šiems ir kitiems metams, sakydama, kad paspartėjusios vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos ir didelės apimties bloko ekonomikos atgaivinimo planas leis išbristi iš nuosmukio. Europos Komisijos teigimu, 19 narių turinčios euro zonos ekonomikos augimas 2021 metais pasieks 4,3 proc., o 2022 metais – 4,4 procento. Ankstesnėje prognozėje, paskelbtoje vasario mėnesį, buvo kalbama apie 3,8 proc. augimą šiais ir kitais metais.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ trečiadienį pranešė sutikusi sumokėti varžovei iš Suomijos „Nokia“ 80 mln. eurų, kad išspręstų ginčą, susijusį su kyšininkavimu ir melaginga apskaita. Susitarimas yra susijęs su JAV atliktu „Ericsson“ verslo tyrimu penkiose šalyse – Kinijoje, Vietname, Indonezijoje, Kuveite ir Džibutyje – nuo 2000 iki 2016 metų.

Lietuvai kiek atlaisvinus karantino ribojimus, vis daugiau Baltarusijos įmonių svarsto perkelti veiklą į Lietuvą, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  „Paskutinėmis savaitėmis, žinoma, dėl šiek tiek atlaisvintų karantino ribojimų stebime padidėjusį susidomėjimą. (...) Artėja mokslo metų pabaiga, tai tas susidomėjimas, manome, dar labiau padidės“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė Jovita Neliupšienė.

Technologijų milžinė „Nokia“ švenčia įspūdingą 156-ąjį gimtadienį. Suomijos bendrovė įkurta dar tada, kai žmonės dar nesapnavo mobiliųjų telefonų, tačiau būtent dėl šių įrenginių „Nokia“ išgarsėjo 21-ojo amžiaus pradžioje.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Prancūzija neketina naudoti „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos nuo naujų šią ligą sukeliančių koronaviruso padermių, o pirmenybę teiks kitų gamintojų produkcijai – tai sekmadienį Strasbūre viešai pareiškė Prancūzijos prezidentas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Mes ir toliau naudojame šią vakciną, nes tai padeda mums įveikti krizę. Tačiau norint reaguoti į naujų padermių grėsmę, mums reikia kitų veiksmingesnių vakcinų.

Europos Sąjunga sudarė susitarimą su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl iki 1.8 mlrd. jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 dozių įsigijimo, šeštadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Džiaugiuosi pranešdama, kad ES Komisija ką tik patvirtino sutartį su „BioNTech/Pfizer“  2021–2023 metams dėl garantuotų 900 mln. (ir galimybės papildomai įsigyti 900 mln.) dozių“, – EK vadovė parašė per „Twitter“, dalyvaudama ES viršūnių susitikime Portugalijoje.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys kovo mėnesį ūgtelėjo po dviejų mėnesių nuosmukio, stabdžiusio šalies atsigavimą tebesitęsiančių apribojimų fone, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didžiausios Europos ekonomikos gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 2,5 proc., pranešė oficiali statistikos agentūra „Destatis“. Vasarį fiksuotas 1,9 proc. nuosmukis. Prieaugis lenkia „Factset“ analitikų prognozes, numačiusias 2 proc. augimą.