Užsienio verslas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo vasario pradžios nutraukus ilgalaikę sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“, dalis kalio trąšų tranzito galėjo būti nukreipta per Ukrainą. Tačiau tiek Ukrainos geležinkeliai, tiek privatūs vežėjai sako, jog  baltarusiškų trąšų pervežimai neišaugo.  Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Ukraina atsisakė kalio trąšų importo iš Baltarusijos, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainoje dabar nusprendė atsisakyti baltarusiškų kalio trąšų ir paprašė Amerikos padėti pakeisti šią prekę kita“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA po A. Lukašenkos susitikimo su Ukrainos politiku Oleksandru Morozu.

 Ukraina sekmadienį pažadėjo neuždaryti savo oro erdvės tarptautinėms kelionėms, nors Vakarai įspėja, kad Rusijos kariai, dalyvaujantys pratybose netoli Ukrainos sienų, gali bet kuriuo metu į ją įsiveržti. Nyderlandų vežėjas KLM šeštadienį tapo pirmąja didele oro bendrove, kuri dėl didėjančios rizikos neribotam laikui sustabdė skrydžius į Ukrainą.

Prieš pandemiją ir jai įsibėgėjus buvo stebima tendencija, kad daugiau lietuvių grįždavo namo, nei išvykdavo darbuotis svetur. Tačiau atlaisvinus ribojimus, situacija pasikeitė. Vis daugiau tautiečių palieka šalį dėl darbo svetur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.

Sankcijos, kurių Europos Sąjunga imtųsi Rusijos atžvilgiu, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, būtų nukreiptos į finansų ir energetikos sektorius, penktadienį perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Ji dar kartą patvirtino faktą, kad svarstomos visos galimybės ir kad sankcijos būtų taikomos finansų ir energetikos sektoriams, taip pat aukštųjų technologijų produktų eksportui“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, kuriame cituojama U. von der Leyen.

JAV kosmoso technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas ketvirtadienį atskleidė naujausius planus dėl tarpplanetinio erdvėlaivio „Starship“, bet neatskleidė, kada konkrečiai bus surengtas pirmasis bandomasis orbitinis skrydis arba kokių nors naujų misijų.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Kanadoje prieš suvaržymus dėl COVID-19 protestuojantys vilkikų vairuotojai užblokavo trečią pasienio su JAV perėją, centrinėje Manitobos provincijoje, ketvirtadienį pranešė policija. „Demonstracija, kurioje dalyvauja daug transporto priemonių ir žemės ūkio technikos, blokuoja Emersono įvažiavimo punktą. Eismas nevyksta nei į šiaurės, nei pietų kryptimi. Perėja uždaryta“, – tviteryje paskelbė federalinė policija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Senegalo sostinėje Dakare vykusios spaudos konferencijos metu pristatė daugiau nei 150 mlrd. eurų (171 mlrd. JAV dolerių) investicijų Afrikoje planą. Tai yra pirmasis Europos Sąjungos investicijų schemos „Global Gateway“, kuria siekiama iki 2027 metų sutelkti iki 300 mlrd. eurų (340 mlrd. JAV dolerių) investicijų į viešąją ir privačią infrastruktūrą visame pasaulyje, regioninis planas.

Populiariausia kriptovaliuta – bitkoinas – atpigs iki 38 tūkst. JAV dolerių, prognozuoja JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikų grupė.  Portalo „CoinDesk“ duomenimis, trečiadienį bitkoino kaina buvo smukusi iki 43,85 tūkst. JAV dolerių, tačiau vėliau atsitiesė ir ketvirtadienį perkopė 44 tūkst. JAV dolerių kartelę. Bitkoino kaina tebeviršija paskutinį 33 tūkst. JAV dolerių minimumą, kurį buvo pasiekusi sausį, ir yra didesnė už 41 tūkst.

Japonija gali pasiūlyti Europai dalį savo suskystintų gamtinių dujų importo, vyraujant nerimui, kad tiekimą sutrikdys įtampa, susijusi su galima Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Tokijo prekybos ministras. Privačios Japonijos įmonės jau nukreipia virtinę dujų krovinių į Europą, pažymėjo Koichi Hagiuda (Koičis Hagiuda), nors ir nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kiek laivų dalyvauja pristatymuose ir koks SGD kiekis bus pristatytas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skirs laiko ir įvertins naujausius duomenis prieš nuspręsdamas spartinti pinigų politikos griežtinimo tempą, pirmadienį pareiškė banko pirmininkė Christine Lagarde, tarp analitikų kilus įnirtingų spėlionių, kad bankas gali padidinti palūkanų normas greičiau, nei manyta anksčiau. „Šiuo metu nėra reikalo skubėti daryti išankstinių išvadų“, – Europos Parlamento komitetui teigė Ch.

Lenkijos finansų ministras Tadeuszas Koscinskis pirmadienį atsistatydino dėl kritikos sulaukusios mokesčių reformos, dėl kurios valdantieji buvo priversti teisintis. Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovybė „priėmė ministro Tadeuszo Koscinskio sprendimą atsistatydinti“, po partijos susitikimo Varšuvoje sakė jos atstovė Anita Czerwinska.

Baltarusijai nepavyko sutarti su Ukrainos uostų savininkais dėl kalio trąšų krovos, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Problema iškilo dėl baltarusiško kalio chlorido. Ir ne dėl to, kad tai kalio trąšos, o dėl to, kad tai yra 11-12 mln. tonų [per metus]. Tai didžiulė masė, kurią reikia pergabenti. Štai čia problema. Ukrainiečiai pasiūlė, mes sutikome. Vėliau atsakė, kad ne – Odesoje nekrausime.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

JAV rengia nepaprastosios padėties planus, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai. ES, JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės yra tvirtai įsitikinusios, kad Rusijai gresia griežtos sankcijos, jei ji nuspręstų atakuoti Ukrainą. Tačiau dauguma šalių nežino, kaip reikėtų tiksliai apibrėžti Rusijos puolimą.

Pasaulio energijos kainų padidėjimas vėl kursto diskusijas dėl Italijos branduolinės energijos draudimo. Dešiniosios partijos ragina persvarstyti šalyje esantį ilgalaikį branduolinį draudimą, motyvuodamos būtinybe pasiekti energetinį suverenitetą, kad būtų galima valdyti augančias sąskaitas už energiją ir užpildyti spragą, kurią paliko iškastinis kuras, nes dėl klimato kaitos įsipareigojimų jie palaipsniui jo atsisako, rašo politico.eu.

Europos Sąjungos energetikos komisarė penktadienį apsilankė Azerbaidžane, ieškodama galimybių diversifikuoti Bendrijos energijos išteklių šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, tvyrant įtampai su Maskva dėl Ukrainos. Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) aptarti galimybę padidinti dujų tiekimą iš šios Kaukazo šalies.

Estija kartu su Latvija galėtų pastatyti bendrą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, sako Estijos ministrė pirmininkė. Pasak jos, projektas padidintų Baltijos šalių energetinį saugumą.  „Kalbėjome, kad su Latvija reikia vystyti bendrą vėjo jėgainių parką jūroje, tai suteiktų galimybę išvengti staigių kainų svyravimų.

IT milžinei „Google“ priklausanti platforma „YouTube“ penktadienį užblokavo kelis kanalus, siejamus su Ukrainos prorusiškais separatistais, tvyrant didžiulei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl galimo Rusijos įsiveržimo į provakarietišką kaimyninę šalį. Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas dviejuose rytiniuose šalies regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

Ukraina ir Turkija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos plėtros, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdobanu kalbėjo V. Zelenskis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Estijos vyriausybė nusprendė Baltarusijai pritaikyti nacionalines sankcijas, sustabdyti jos eksportuojamų naftos produktų tranzitą per Estiją. „Nusprendėme Baltarusijai taikyti papildomas Estijos valstybės sankcijas ir sustabdyti anglių alyvos bei naftos produktų, per Estiją gabenamų muitinės kodu 2707, tranzitą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo vyriausybės vadovė Kaja Kallas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog buvo sulaukta signalų apie Rusijos pasirengimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai. „Taip, buvo tokių ženklų. Ir tai mums kėlė nerimą. Tačiau kol kas viskas apsiriboja tik žodžiais apie ketinimus“, – sakė J. Borrellis interviu Rusijos televizijai „Dožd“, kuri pagal Kremliaus inicijuotą įstatymą pelnė savo šalyje „užsienio agento“ etiketę.

Degalai per pirmąjį šių metų mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – mažiausiai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas tapo Lietuvoje, tuo tarpu pigiausias dyzelinas išliko Latvijoje. Brangiausi degalai – Estijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 2 proc. iki 1,506 euro, Rygoje – 5,4 proc. iki 1,547 euro, Taline – 5,1 proc. iki 1,639 euro.

Estijos žemės tarnybos duomenimis, praėjusiais metais šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo sudaryta 71 718 nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, iš kurių 60 725 – pirkimo–pardavimo sandoriai, o bendra sandorių vertė, palyginti su 2020 metais, išaugo perpus ir siekė beveik 6 mlrd. eurų. Ta buvo naujas rekordas nekilnojamojo turto rinkoje. Palyginti su 2020 metais, sandorių skaičius išaugo penktadaliu, o didelė paklausa pakėlė kainas visuose rinkos sektoriuose, praneša Žemės tarnyba.

Japonijos grupės „Sony“ padalinys „Sony Interactive Entertainment“, besispecializuojantis vaizdo žaidimuose, perka vaizdo žaidimų kūrėją „Bungie“ – tokių franšizių kaip „Halo“ ir „Destiny“ kūrėją už 3,6 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Sony“. Užbaigus sandorį, „Bungie“ bus nepriklausoma „Sony Interactive Entertainment“ patronuojamoji įmonė, kuriai toliau vadovaus dabartinė direktorių taryba su Pete'u Parsonsu priešakyje, rašoma „Sony“ pranešime.

Lietuvai nutraukus baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, Baltarusija ketina imtis griežtų atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Atsakomosios priemonės bus griežtos. Mes, kaip paprastai sakoma, atsakysime simetriškai. Sprendimas priimtas, jis bus taikomas geležinkelių transportui, vykstančiam iš Lietuvos teritorijos“, – pareiškė premjeras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Portugalijos ekonomika pernai augo sparčiausiai per daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Po COVID-19 krizės atsitiesusi ekonomika 2021 metais išaugo 4,9 proc., pareiškė nacionalinis statistikos institutas INE ir pridūrė, kad, atsigavus vartotojų išlaidoms ir investicijoms, ūkio augimą kone labiausiai skatino didelė vidaus paklausa.

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse 2021 metais padidėjo 6 proc., o vartojimas – 4 proc., parodė Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ paskelbti duomenys. Estijos elektrinės pernai pagamino 6,3 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 32 proc. daugiau negu metais anksčiau. Tuo tarpu elektros energijos vartojimas šalyje padidėjo 6 proc. ir sudarė beveik 9 TWh, pranešė „Elering“. Latvijoje elektros energijos gamyba paaugo 2 proc.

Daugiau kaip du trečdaliai, arba 68 proc., estų palaiko idėją šalyje pastatyti atominę elektrinę (AE), kuri užtikrintų energijos tiekimo saugumą, parodė sociologinių tyrimų bendrovės „Kantar Emor“ anksčiau šį mėnesį atlikta apklausa. Jos duomenimis, galimybei šalyje naudoti mažos galios naujos kartos AE pritarė arba veikiau pritarė 68 proc. apklaustųjų. Palyginti su ankstesne panašia apklausa, kuri buvo atlikta 2021 metų rugpjūtį, atsakiusiųjų „veikiau taip“ dalis padidėjo nuo 30 iki 32 proc.

Latvijoje antradienį, vasario 1 dieną, pradės veikti taros užstato sistema, pirmadienį pranešė šalies aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas. Jis prisipažino nekantriai laukiantis šios akimirkos.  „Manau, to laukia visa Latvijos visuomenė“, – pareiškė ministras. Visoje Latvijoje veiks beveik 1,4 tūkst. taros priėmimo punktų ir daugiau kaip pusė jų bus taromatai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad padėtis šalies ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra stabili, ir pabrėžia, kad užsienio prekybos perteklius pernai pasiekė rekordinį lygį, nepaisant šaliai paskelbtų Vakarų sankcijų. „Užsienio prekybos perteklius praėjusiais metais sudarė 4 mlrd. JAV dolerių. Todėl ekonomika veikė.

JAV dolerio kursas pirmadienį smunka euro atžvilgiu, bet lėtai kyla Japonijos jenos atžvilgiu. Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, nuo sesijos pradžios sumenko 0,29 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, smuktelėjo 0,25 procento.

Baltarusijos vyriausybė turi per kelias dienas imtis atsakomųjų priemonių, jeigu Lietuvos uostuose bus blokuotas baltarusiškų krovinių tranzitas, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Jeigu Lietuva nenori praleisti mūsų krovinių į uostą ir uoste jų perkrauti, gerai, tai jų teisė.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė šalių, kurioms taiko maisto produktų embargą, įvestą reaguojant į Vakarų šalių sankcijas, sąrašą, į jį įtraukdama Lichtenšteiną ir Serbiją. Anksčiau į šį sąrašą jau įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Vyriausybės grumiasi ieškodamos sprendimų dėl kylančių kainų, o vietiniai sunkiai įperka kasdienius produktus, rašo politico.eu. Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės stengiasi sutramdyti rinkėjų pyktį dėl smarkiai išaugusių maisto kainų, o kai kurie politikai pasisako už priemones, kurias kritikai lygina su komunistinio laikotarpio politika.

JAV padangų gamintoja „Goodyear“ 2021 metų pabaigoje nutraukė komercinius santykius su Baltarusijos metalurgijos gamykla, pranešė Jungtinėje Karalystėje dirbančių baltarusių profesinė sąjunga PUBB. „Pasekdama „Pirelli“, „Yokohama“ ir „Scandia Steel“ pavyzdžiu amerikiečių padangų gamintoja „Goodyear“ nutraukė santykius su Baltarusijos metalurgijos gamykla, kurioje pažeidinėjamos darbuotojų teisės bei vykdomos represijos“, – rašoma PUBB „Twitter“ paskyroje.

„Apple“ 2021-aisiais išliko vertingiausių pasaulio prekių ženklų sąrašo viršūnėje, o antrą ir trečią pozicijas išlaikė „Amazon“ ir „Google“, rodo „Brand Finance Global 500“ kasmet atliekamo tyrimo „Brand Finance Global 500“ rezultatai. „Apple“ vertė pernai išaugo 35 proc. iki daugiau kaip 355 mlrd. mlrd. JAV dolerių, o kitų dviejų lyderių – 38 proc. iki atitinkamai iki 350 mlrd. ir 263 mlrd. dolerių. Beje, per praėjusius metus menkai pakito ir visas pirmasis dešimtukas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu. „Pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio lengvai imtumės, – sakoma ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio pranešime. – Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams tai išspręsti dvišaliu formatu, nematome jokios kitos išeities, tik prašyti PPO ginčo sprendimo konsultacijų su Kinija.

Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, dujotiekis „Nord Stream 2“ nepradės veikti, pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Noriu aiškiai pasakyti: jei Rusija vienaip ar kitaip įsiverš į Ukrainą, „Nord Stream 2“ nejudės pirmyn“, – sakė N. Price'as radijui NPR.

Lenkijoje įtakingas leidinys „Rzeczpospolita“ skelbia nerimą šalies ekonomikai keliančias prognozes Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą atveju. „Rusijos ataka prieš Ukrainą susilpnintų daugelį Lenkijos įmonių“ – tokia antrašte „Rzeczpospolita“ skelbia Adomo Wozniako straipsnį, kuriame pateikiamos nerimą keliančios prognozės Lenkijos ekonomikai, jei Rusijos kariuomenė stipriai pultų Ukrainą.

Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.

Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „Facebook“ valdanti JAV technologijų milžinė „Meta Platforms“ pranešė sukūrusi dirbtinio intelekto superkompiuterį, kuris, kaip ji teigia, netrukus taps sparčiausiu pasaulyje. Socialinės žiniasklaidos milžinė planuoja, kad šis įrenginys padės sukurti konstrukciją „metavisatos“ – virtualiosios realybės interneto, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.