Užsienio verslas

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

„Paysera“ solidarizuojasi su Ukraina bei mažina rizikas Rusijos rinkoje. Bendrovė nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų. Bendrovė skatina kitus finansų rinkos dalyvius solidarizuotis su Ukraina ir nutraukti operacijas, susijusias su Rusija, rašoma pranešime spaudai.  Finansinių operacijų apribojimai didžiausią įtaką turės Rusijos rezidentams – juridinių asmenų sąskaitos bus uždarytos.

Amsterdame į „Apple“ elektronikos prekių parduotuvę antradienį įsiveržęs ir kelis įkaitus laikęs vyras vėlai vakare, po kelias valandas trukusios apsiausties, buvo sutramdytas, o paskutiniai įkaitai buvo išvaduoti, pranešė policija. Antradienį apie 17 val. 40 min. vietos (18 val. 40 min.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC. „Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas. „Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store. „Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni. „Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P. Gentiloni.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė iki šio mėnesio pabaigos nutraukianti naktinius skrydžius į Ukrainą ir iš jos. Pasak bendrovės atstovų, toks sprendimas palies penkis naktinius reisus Ryga-Kijevas ir su reisus Ryga-Odesa. Skelbiama, jog „Air Baltic“ susisieks su bilietus į šiuos reisus įsigijusiais keleiviais ir pasiūlys skristi kitu laiku. Aviakompanija pažymi, kad prieš kiekvieną skrydį įvertinama esama padėtis ir vadovaujamasi valdžios institucijų rekomendacijomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė jo šalies ketinimus tęsti „nenutraukiamą“ gamtinių dujų tiekimą tarptautinei rinkai. „Šiuo etapu itin populiarėja gamtinių dujų, kaip vienos aplinkai draugiškiausių kuro rūšių, naudojimas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarstymai pirmadienį dėl prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybės pripažinimo sukėlė smarkią griūtį Rusijos akcijų rinkoje – pagrindiniai jos indeksai krito 14-17 procentų. Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas smuko beveik 14 proc., JAV doleriais išreikštų likvidžiausių akcijų kainų krepšelio indeksas RTS – beveik 17 proc., o kai kurios likvidžiausios akcijos neteko bemaž ketvirtadalio vertės.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau. Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko, Kremliui pareiškus, kad nėra tvirtų planų surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą, mėginant išvengti galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą. „Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Kancleris Olafas Scholzas nepasakys, kad dujotiekio nebus, jei Rusija puls Ukrainą, nepaisant stipraus sąjungininkų spaudimo. Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ šeštadienį pranešė, kad nuo pirmadienio nutraukia skrydžius į Ukrainos miestus Kijevą ir Odesą, stiprėjant nerimui dėl artėjančios Rusijos invazijos. „Dėl dabartinės padėties Ukrainoje „Lufthansa“ grupė šiuo metu yra priėmusi sprendimą iki vasario pabaigos stabdyti reguliarius skrydžius į Kijevą ir Odesą“, – sakoma „Lufthansa“ pranešime.

Karas Ukrainoje sukeltų šoko bangas ir pakeltų kainas visose pasaulinėse žemės ūkio rinkose. Tarptautinės politikos formuotojai su siaubu žiūri į galimas Rusijos invazijos pasekmes pasaulio saugumui ir energijos rinkoms, tačiau pasekmės pasaulio maisto tiekimui sulaukė mažiau dėmesio nei to yra vertos. Kadaise buvusi Sovietų Sąjungos duonos krepšelis, Ukraina yra žemės ūkio galiūnė, todėl konfliktas joje iš karto sukeltų drebėjimą ir kainų šuolius grūdų ir maistinio aliejaus rinkose.

Maskvos prieiga prie finansų rinkų ir aukštųjų technologijų prekių bus apribota rengiamomis Vakarų sankcijomis, jei Rusija pasiryš užpulti Ukrainą, šeštadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. U. von der Leyen komentaras išsakytas didėjant įtampa dėl Rusijos ketinimų Ukrainos atžvilgiu.  JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė įsiveržti į kaiminę šalį.

Pekino olimpinėms žaidynėms artėjant link pabaigos, sportininkai jau skaičiuoja, kiek olimpinių medalių pavyks parsivežti namo. Būtent iškovotų olimpinių medalių skaičius lemia ir tai, kokio dydžio piniginė dovana bus skirta sportininkams. Jau dabar skaičiuojama, kurios šalys moka daugiausiai pinigų savo atletams. Portalas cnbc.com rašo, kad šiuo metu jau išdalinta daugiau kaip 200 skirtingų olimpinių medalių.

Nepaisant Rusijos, energijos kainų ir klimato nelaimės, ES vis dar myli gamtines dujas, rašo politico.eu. Europos Sąjungai vis dar reikia, kad jos gyslomis tekėtų gamtinės dujos, nors ir žino, kad tai jai kenkia.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti naujų sankcijų Baltarusijai, jeigu Minskas prisidėtų prie potencialaus Rusijos puolimo prieš Ukrainą, penktadienį sakė informuoti Bendrijos šaltiniai. „Nagrinėjame sankcijas Baltarusijai, jeigu dalyvaus puolime prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučanka pareiškė, jog baltarusiškų kalio trąšų eksportas per Ukrainą nesustojo. „Kalio trąšų tiekimas per Ukrainą vyko ir tebevyksta. Maža to, Ukraina rodo susidomėjimą galimybėmis didinti krovą jos pajėgumuose“, – ketvirtadienį popiet pareiškė R. Haloučanka per vaizdo komentarą, kurį išplatino jo spaudos tarnyba. „Ten, kur mums patogu ir naudinga, tai ir darysime. Su Ukraina problemų neturime“, – pabrėžė jis.

Naujame „Financial Times“ sudarytame finansiškai ir ekonomiškai pažangiausių bei versliausių Europos miestų reitinge Vilnius užėmė antrąją vietą. Ketvirtadienį paskelbtame reitinge Vilnius įvertintas bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje, pranešė miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudaromame reitinge „European Cities and Regions of the Future 2022/2023“ atsižvelgta į pandemijos suvaldymo apžvalgą, praėjusių ir ...

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznycia“ nuo vasario 16 dienos įvedė laikinus ribojimus Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų tranzitui, trečiadienį pranešė Ukrainos naujienų portalas „Lihabiznesinform“. Jo duomenimis, Baltarusija per Ukrainą kalio trąšas eksportuoja į Turkiją, Vengriją, Rumuniją, Austriją, Čekiją, Lenkiją. Savo ruožtu Baltarusijos opozicinis portalas afn.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui skirti skubią 1,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai, siekdamas sustiprinti šalies atsparumą didelės krizės atveju, rašoma šios Europos Sąjungos teisėkūros institucijos pranešime žiniasklaidai. Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Anot pranešimo, nuo 2014 metų Ukrainai jau skirta 5 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra šeštasis ES paramos paketas.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Šis Ukrainos ryšių priežiūros tarnybos pranešimas buvo paskelbtas tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija, sutelkusi stiprias pajėgas prieš šalies sienų, gali surengti didelio masto puolimą.

Kiek atslūgus nerimui dėl galimo karinio konflikto prie Rusijos ir Ukrainos sienos, naftos kainos antradienį traukia žemyn. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios smuko 4,06 JAV dolerio, arba 4,21 proc., iki 92,42 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 4,44 JAV dolerio, arba 4,65 proc., iki 91,02 JAV dolerio už barelį.

Slūgstant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos, antradienį ėmė brangti kriptovaliutos ir kitų rūšių rizikingesnis turtas. Bitkoinas 15 val. 45 min. Lietuvos laiku kainavo 44,209 tūkst. JAV dolerių ir jo kaina per pastarąsias 24 valandas pakilo 4,62 procento. Eteris („Ethereum“) pabrango 6,73 proc. iki 3,112 tūkst. JAV dolerių. Antradienį augimas stebimas beveik visų kriptovaliutų rinkoje, rašo CNBC portalas.

Ilgamečiai Donaldo Trumpo finansininkai atsisakė jo kaip kliento ir sako, kad JAV eksprezidento finansinėmis deklaracijomis, apimančiomis beveik dešimtmetį, negalima pasitikėti, rodo pirmadienį paskelbti teismo dokumentai. „Mazars“ praėjusį trečiadienį laišku informavo eksprezidento bendrovę „Trump Organization“, kad jai daugiau nebedirba. Niujorko prokurorai  „Trump Organization“ atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį šalyje viešinčiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija savo dujotiekiu „Nord Stream 2“ naudojasi kaip „geopolitiniu ginklu“. Rusiškų dujų eksporto į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą, vamzdynas „Nord Stream 2“ vis labiau trikdo Vokietijos santykius su Vašingtonu ir Kijevu. „Turime tam tikrų nesutarimų vertindami“ Rusijos ir Vokietijos energetinį ryšį, sakė V. Zelenskis po derybų su O. Scholzu Kijeve.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad jo šalis suteikia Ukrainai 150 mln. eurų kreditą. „Džiaugiuosi, kad šiandien galiu paskelbti apie greitą 150 mln. eurų išmokėjimą iš esamo nesusieto finansinio kredito ir galiu paskelbti naują nesusietą finansinį kreditą“, – pirmadienį po Kijeve įvykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu surengtoje spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) nuo vasario pradžios nutraukus ilgalaikę sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“, dalis kalio trąšų tranzito galėjo būti nukreipta per Ukrainą. Tačiau tiek Ukrainos geležinkeliai, tiek privatūs vežėjai sako, jog  baltarusiškų trąšų pervežimai neišaugo.  Ukrainos geležinkelių atstovė BNS teigė, jog Baltarusija kol kas nesikreipė dėl papildomų pajėgumų trąšoms gabenti.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Ukraina atsisakė kalio trąšų importo iš Baltarusijos, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainoje dabar nusprendė atsisakyti baltarusiškų kalio trąšų ir paprašė Amerikos padėti pakeisti šią prekę kita“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA po A. Lukašenkos susitikimo su Ukrainos politiku Oleksandru Morozu.