Užsienio verslas

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ šeštadienį sumažino 28 Rusijos gamtos išteklių gigantų, įskaitant dujų monopolininko „Gazprom“, didžiausio šalyje privataus naftos koncerno „Lukoil“ ir aliuminio milžino „Rusal“, reitingus iki galimo nemokumo lygio – CC.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje vasarį sumažėjo iki 10,0 proc. nuo 10,4 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Maisto produktai per metus pabrango 11,4 proc., ne maisto prekės – 8,6 proc., paslaugos – 9,4 procento. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,6 proc., o per du šių metų mėnesius – 3,1 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, vasarį sudarė 0,9 proc.

Britanijos gyventojai, kurie suteikia prieglobstį karo pagėgėliams iš Ukrainos, papildomai uždirbs 350 svarų sterlingų (daugiau kaip 400 eurų) per mėnesį. Kritikuojama dėl nepakankamos pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos, bėgančius nuo Rusijos invazijos, Jungtinė Karalystė sekmadienį pristatė naują schemą, pagal kurią jie galėtų iki trejų metų gyventi pas britus.

Kinija nepalaikė Rusijos, kai JT balsavo už rezoliuciją, smerkiančią įsiveržimą į Ukrainą. Neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos lyderis Xi Jinping Vladimirą Putiną vadindavo „geriausiu draugu“, o Rusijos prezidentas atsakė tuo pačiu, Kinija nepasisakė prieš įsiveržimą į Ukrainą. Kokių interesų Kinija yra lydima dabar ir ar Rusija galės griežtų sankcijų akivaizdoje susiartinti su Pekinu? Apie tai BBC kalbėjo su politologais ir ekonomistais.

Rusijai ir šios šalies oligarchams Vakarų paskelbtos sankcijos jau įgauna ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą. Italija skelbia konfiskavusi vieno iš Rusijos oligarchų jachtą. Italijos valdžios institucijos šeštadienį pranešė, kad Rusijos oligarcho Andrėjaus Melničenkos jachta, stovėjusi Italijos vandenyse – konfiskuota, rašo CNN, cituodama Italijos naujienų agentūrą. Teigiama, kad jachtos vertė – daugiau kaip pusė milijardo eurų. Jachta stovėjo Triesto uoste.

Briuselis uždraus prabangos prekių eksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją ir imsis kitų papildomų priemonių, suduosiančių „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“, penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą. Šis žingsnis – naujausia baudžiamoji priemonė Maskvai už Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtą invaziją į Ukrainą. „Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės toliau darniai stiprina ekonominio spaudimo priemones Putinui ir toliau izoliuos Rusiją pasaulinėje arenoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas.

Didžiosios Britanijos valdžia penktadienį pranešė galinti konfiskuoti prabangų butą Londone, kurį už grynuosius pinigus nusipirko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu siejama moteris. Tai būtų padaryta įgyvendinant praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas sankcijas.

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius. Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos vykdoma kaimynės invazija Vakarų valstybes ir įmones privertė įvesti precedento neturinčių sankcijų, tačiau taip pat sukėlė ir pykčio bangą internete.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbs, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir Europos Sąjunga (ES) bei Didžiojo septyneto (G-7) šalys, dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos į Ukrainą imsis veiksmų panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą. Apie tai naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė informuotas šaltinis, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prasidėjus jau trečiai Rusijos karinės invazijos į Ukrainą savaitei, JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 2022 metų išlaidų įstatymą, kuriame numatyta beveik 14 mlrd. JAV dolerių humanitarinė ir karinė pagalba karo draskomai Ukrainai. Atsižvelgęs į tai, kad, nepatvirtinus įstatymo projekto, vyriausybė jau penktadienį dvyliktą valandą nakties liks be finansavimo, Senatas nevilkino patvirtinti 1,5 trln. JAV dolerių vertės biudžeto, kuriam Atstovų Rūmai pritarė trečiadienį.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasaulyje maisto kainos kils toliau, jei šalys ir toliau tęs ekonominį spaudimą. Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas per vyriausybės posėdi tvirtino, kad Rusijos maisto resursai yra pakankami, o Maskva ir toliau tęs savo eksporto įsipareigojimus pasaulio žemės ūkio rinkoms, rašoma CNN.  Rusija yra pagrindinė pasaulinė trąšų gamintoja pasaulyje.  Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose jau įšaldyta apie 8 mln.

Pensilvanijos valstijos Betliejaus mieste, JAV, į degalinę „Shell“ atvykę klientai negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kaip kyla kuro kaina. Vaizdelyje matyti, kaip degalinės švieslentėje per 15 sekundžių vieno galono (3,785 litro) kaina pakilo nuo 3,99 iki 4,41 JAV dolerio. „Vidury to, kai pyliausi kurą“, – teigė vaizdelį nufilmavęs klientas.  Vaizdo įrašas užfiksuotas kovo 7-ąją ir netrukus sparčiai paplito socialiniuose tinkluose.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Danijos „Carlsberg“, ketvirta pagal dydį alaus gamintoja pasaulyje, pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stabdo gamybą ir pardavimus Rusijoje. „Esame drauge su Ukrainos žmonėmis ir kartu su žmonėmis visame pasaulyje kuo griežčiausiai smerkiame Rusijos invaziją“, – teigiama „Carlsberg“ grupės pareiškime. Ji pabrėžė, kad dėl to negali Rusijoje tęsti „įprastinės veiklos“. Praėjusią savaitę  „Carlsberg“ paskelbė, kad stabdys naujas investicijas Rusijoje ir eksportą į šią valstybę.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Greitojo maisto milžinei „McDonald‘s“ paskelbus, kad laikinai nutraukia veiklą karą Ukrainoje inicijavusioje Rusijoje, rusai puolė į neviltį. Internete apstu skelbimų, kur Rusijos gyventojai vieni kitiems siūlo pirkti „McDonald‘s“ prekes – nuo padažo iki mėsainių. „McDonald‘s“ antradienį pranešė laikinai uždaranti 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. Šalis tikisi, kad naujas sankcijų paketas suduos stipresnį smūgį Rusijos ekonomikai. Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.

Italijos itin prabangių automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos, sekdamos pasaulio automobilių pramonės milžinų pavyzdžiu, stabdo verslą Rusijos rinkoje dėl įvykių Ukrainoje. „Įvertinusi susiklosčiusią padėtį „Ferrari“ vadovybė nusprendė iki atskiro pranešimo nutraukti Rusijos rinkai skirtų automobilių gamybą. Mes ir toliau atidžiai stebėsime įvykių raidą bei visada laikysimės visų taisyklių, reglamentų ir sankcijų“, – teigiama „Ferrari“ išplatintame pranešime.

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalento.

Jungtinėms Valstijoms antradienį paskelbus draudimą naftos importui iš Rusijos, Jungtinei Karalystei ketinant tai padaryti iki šių metų pabaigos, o Lietuvai raginant Europos Sąjungą kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ekspertai sako, kad Lietuvai ir Baltijos šalims nutraukti rusiškų dujų importą būtų lengviau nei likusiai Europai.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspindi nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Prieštaringai vertinamas Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“, kurio sertifikavimas buvo sustabdytas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, yra „miręs“, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnė. „Manau, kad „Nord Stream 2“ dabar yra miręs“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland. „Tai metalo gabalas jūros dugne, nemanau, kad jis kada nors bus atgaivintas“, – pridūrė ji.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje. Ji prisijungė prie virtinės kitų bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą. „Mūsų širdys yra su žmonėmis, kurie kenčia nuo šių tragiškų įvykių Ukrainoje“, – sakoma „Coca-Cola“ tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai. „Toliau stebėsime ir vertinsime situaciją, atsižvelgdami į besikeičiančias aplinkybes“, – priduriama jame.

Pasaulyje sutriko „Spotify“ ir „Discord“ platformų veikla. Socialiniuose tinkluose vartotojai praneša, kad tiek „Spotify“, tiek „Discord“ internetinių platformų veikla sutriko labai panašiu metu. Teigiama, kad naudotojai negali prisijungti prie savo individualių paskyrų.  „Spotify“ atstovai oficialiame pranešime teigia, kad šiuo metu aiškinamasi, dėl ko galėjo sutrikti programėlės veikla.

Dėl sukelto karo Ukrainoje iš Rusijos masiškai pasitraukia arba verslo ryšius sutabdo tarptautinės įmonės. Viena tokių įmonių – „McDonald's“. NEXTA, remdamasi „Bloomberg“ naujienų portalo informacija, teigia, kad „McDonald's“ atstovai Rusijoje nusprendė laikinai uždaryti visus 850 greito maisto restoranus. Visgi įmonė 62 tūkst. darbuotojų atleisti nežada – jiems ir toliau bus mokamas atlyginimas.

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą, kaip ir Jungtinės Valstijos, kurios turėtų paskelbti draudimą naftos importui iš Rusijos. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje. „Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc.

Vokietijos sportinės aprangos koncernas „Adidas“ laikinai uždaro savo parduotuves ir internetinę parduotuvę Rusijoje, prisijungdama prie vis gausesnio įmonių, stabdančių veiklą šioje šalyje po Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašo. Pirmadienio vakarą išplatintame pranešime „Adidas“ nurodė, kad „stabdo savo parduotuvių ir elektroninės prekybos svetainės veiklą Rusijoje iki kito pranešimo“, tačiau toliau mokės atlyginimus savo darbuotojams.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje. „Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime.

Japonija antradienį pranešė įšaldžiusi dar 32 Rusijos ir Baltarusijos fizinių asmenų turtą, Vakarams įvedus Maskvai virtinę sankcijų už invaziją į Ukrainą.   Į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems Japonija taiko sankcijas, buvo įtraukti dar 20 Rusijos piliečių, tarp jų Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas ir prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.

Kanados bendrovei „Alimentation Couche-Tard“ priklausantis tarptautinis degalinių tinklas „Circle K“ nutraukė veiklą Rusijoje – uždarė visas šioje šalyje turimas degalines ir atleido visus šioje šalyje samdytus darbuotojus. „Mes smerkiame Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir didžiulį jos poveikį žmonėms – tiek ukrainiečiams, tiek ir rusams.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“, kuri pastatyta sovietų laikais ir buvo pritaikyta perdirbti tik rusišką naftą, nebūtų sunku atsisakyti šios žaliavos, teigia vienas įmonės vadovų.   Pasak bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros, bendrovė nuo 2014 metų diversifikuoja žaliavą ir perdirba ne tik rusišką naftą.

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių. Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – garantijos skolinimuisi. Pasaulio bankas paaiškino, kad taip pat mobilizuojamas 134 mln. dolerių finansavimas dotacijų pavidalu ir 100 mln.

JAV aviacinė-kosminė ir gynybos korporacija „Boeing“ pranešė, kad nebepirks titano iš Rusijos, o lėktuvų gamybai naudosis atsargomis bei alternatyviais tiekėjais. JAV aviacijos milžinė nuo 1997-ųjų bendradarbiavo su Rusijos titano tiekėja VSMPO-AVISMA, o 2006-aisiais įsteigė bendrą įmonę su šia Rusijos įmone, kuriai vadovauja Sergejus Čemezovas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis nuo tarnybos KGB laikų.

Rusija balandį dėl tarptautinių sankcijų, įvestų ir plečiamų dėl jos nepagrįstos ir brutalios karinės agresijos prieš Ukrainą, gali tapti nepajėgi vykdyti įsipareigojimus tarptautiniams skolintojams, tvirtina agentūra „Bloomberg“, remdamasi vieno didžiausių JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų vertinimais.

Gandai dėl galimo tarptautinio embargo rusiškai naftai Rusijos rublio kursą pirmadienį nusmukdė į naujas istorines žemumas – iki apytikriai 150 rublių už JAV dolerį ir 164 rublių už eurą. Palyginti su laikotarpiu iki Rusijos invazijos į Ukrainą, rublis nuvertėjo jau bemaž perpus – vasario 23-ąją, Rusijos pradėto nepateisinamo karo prieš Ukrainą išvakarėse, už JAV dolerį Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje buvo mokama apytikriai 80 rublių.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę turėtų pasirašyti įsaką dėl kriptovaliutų, tapsiantį prekybos skaitmenine valiuta reguliavimo pirmuoju žingsniu. J. Bideno administracijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis reiškė susirūpinimą, kad Rusija naudojasi kriptovaliuta siekdama apeiti triuškinamas sankcijas, paskelbtas Vakarų šalių dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Dėl šių sankcijų rublio kursas nusmuko iki istorinių žemumų, o Rusijos vertybinių popierių rinka buvo uždaryta.

Rusijos rublis pasiekė naują antirekordą JAV dolerio atžvilgiu. Dabar vienas JAV doleris yra vertas maždaug 155 rublių. Kalbant apie apie naujas galimas sankcijas Rusijos energetikai, dar labiau nukrito rublio kursas, pirmadienio vakarą skelbia CNN. JAV doleris dabar yra vertas maždaug 155 Rusijos rublių. Prieš Rusijai užpuolant Ukrainą, JAV doleris buvo lygus maždaug 70–80 Rusijos rublių. Skaičiuojama, kad, pirmadienio duomenimis, nuo metų pradžios rublis neteko apie 90 proc.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių. Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

Didžiausi Rusijos bankai svarsto galimybę išduoti korteles, kurių veikimą užtikrintų Kinijos mokėjimo sistemos, kai „Visa“ ir „Mastercard“ pareiškė nutrauksiančios savo paslaugas Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. „Sberbank“ ir „Tinkoff Bank“ sekmadienį pranešė svarstantys galimybę naudoti mokėjimo korteles, susietas su Kinijos mokėjimo sistema „UnionPay“. Didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė apie pokyčių datą paskelbsiantis vėliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, nustatė eksporto apribojimus grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams dėl Rusijos karinės invazijos, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu.  Pagal sekmadienio vakarą paskelbtą vyriausybės nutarimą, norint eksportuoti kviečius, paukštieną, kiaušinius ir saulėgrąžų aliejų, dabar bus reikalinga gauti institucijų leidimą.

Maisto ir gėrimų kompanija „Paulig“ pasitraukia iš Rusijos. Verslo nutraukimas pradedamas nedelsiant, rengiamas detalus šio proceso planas.   „Paulig“ verslas Rusijoje sudaro apie 5 proc. visų kompanijos pajamų. Rusijoje, apie 170 km nuo Maskvos esančiame Tverės mieste, veikia „Paulig“ skrudykla. Joje pagaminta kava parduodama Rusijoje ir šalia esančiose rinkose. Lietuvoje ši produkcija nebuvo ir nėra parduodama.

Italijos mados grupė „Prada“ paskelbė stabdanti mažmeninę prekybą Rusijoje dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Tokį žingsnį jau žengė virtinė kitų tarptautinių įmonių ir mados grupių, įskaitant Prancūzijos milžines „LVMH Moet Hennessy – Louis Vuitton“ (LVMH), „Hermes“ ir „Chanel“. „Prada Group“ stabdo savo mažmeninės prekybos veiklą Rusijoje“, – savo paskyroje tinklalapyje „Linkedin“ pranešė įmonė ir pridūrė, kad sprendimas įsigaliojo nuo šeštadienio.

Aliuminio ir vario kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimu Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Aliuminio kaina pasiekė 4 026,50 JAV dolerio už toną ir pirmą kartą perkopė 4 000 JAV dolerių už toną ribą.  Vario kainos pasiekė rekordinį 10 845 JAV dolerių už toną lygį. Žaliavų kainos nepaliaujamai auga nuo tada, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, o aukso kaina pirmadienį viršijo 2 000 JAV dolerių už unciją ribą.