Užsienio verslas

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ „nutraukė dalyvavimą“ savo 100 proc. antrinėje įmonėje Vokietijoje „Gazprom Germania“, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Gazprom“ spaudos tarnybos pareiškimu. „Gazprom“ pranešė, kad „atsisakė“ visų šios antrinės įmonės Vokietijoje aktyvų, įskaitant „Gazprom Marketing & Trading“, tačiau tokio sprendimo priežasčių nekomentavo ir išsamesnės informacijos nepateikė.

Slovakijos ekonomikos ministras Richardas Sulikas pareiškė, kad šalyje negali sustoti dujų ir naftos tiekimas, todėl Rusijai už dujas, jeigu reikės, bus atsiskaitoma rubliais, rašo pravda.sk. Slovakija yra viena iš labiausiai nuo rusiškų dujų ir naftos priklausančių šalių. Teigiama, kad Slovakija naudoja 85 proc. rusiškų dujų ir 100 proc. naftos. Visgi opozicinės jėgos kritikuoja tokį vyriausybės sprendimą.

Sue Pearl ir jos vyras Davidas kiekvieną rytą atsibunda irzlūs. „Mano vyras knarkia taip garsiai, kad dreba visas namas“, – BBC sako Sue.  Deividas, 65 metų advokatas iš Londono, išbandė beveik viską, kad išspręstų šią problemą – nuo nosies lašų ir juostelių iki purškiklių ir net elektrinės apyrankės su elektrošoko funkcija. Tačiau niekas, net ir jo gydytojas, nepadėjo. „Mane Davidas dažnai pažadina, sutrinka mano miego ritmas, todėl aš jį išsiunčiu miegoti į kitą kambarį.

Baltieji rūmai siūlo naujus mokesčius turtingiausiems amerikiečiams Baltieji rūmai: „Turtingiausi amerikiečiai mokės mokesčius, kaip ir kiti“ JAV prezidento Joe Bideno administracija siūlo minimalų mokestį turtingiausiems namų ūkiams, praneša BBC. Mokestis būtų skirtas 20 tūkst. JAV mokesčių mokėtojų, kurių turtas viršija 100 mln. JAV dolerių (90 mln.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu neseniai pareiškė, kad į šalį kaip turistus ir investuotojus priimtų sankcionuotus Rusijos oligarchus. Tai buvo pasakyta dieną po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad „tam tikros kapitalo grupės“ galėtų „pas mus laikyti savo įrenginius“, taip tarsi kalbėdamas apie oligarchų jachtų atvykimą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, nuo kovo mėnesio į Indiją tiekiamos rusiškos naftos kiekiai gerokai išaugo – Maskva taiko dideles nuolaidas. Situacija gali pasinaudoti ir Kinija, taip pat perkanti naftą iš Rusijos, praneša CNBC. Didžiausios naftą importuojančios šalys, tokios kaip Indija ir Kinija, susiduria su didesnėmis naftos kainomis, kurios nuo 2021 m. smarkiai išaugo visame pasaulyje. Nors pastarosiomis savaitėmis naftos kainos buvo nepastovios, jos vis dar yra maždaug 80 proc.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė „nagrinėjanti“ Kremliaus įsaką, reikalaujantį nuo šiol už tiekiamas rusiškas dujas priimti tik rubliais atliekamus mokėjimus, Maskvai pagrasinus kitu atveju nutraukti tiekimą. Berlynas ir Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad su Rusijos įmonėmis sudarytose sutartyse aiškiai nurodyta, jog mokėjimai gali būti atliekami tik eurais arba JAV doleriais.

Estijos vyriausybė patvirtino nacionalines sankcijas Rusijos kapitalo bendrovei „Yandex“ – jos tiesioginė ar netiesioginė veikla Estijoje uždraudžiama nuo balandžio 11 dienos. Komentuodama tokį sprendimą premjerė Kaja Kallas pabrėžė, jog jis priimtas Estijos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais. „Uždraudžiant „Yandex“ veiklą siunčiamas aiškus signalas, kad su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bendradarbiaujančioms įmonėms Estijoje ne vieta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti. „Jie turės atidaryti rublines sąskaitas Rusijos bankuose.

Prancūzija sulaikė du rusų oligarcho Ališerio Usmanovo sraigtasparnius, kurių bendra vertė – 26 mln. Kiek anksčiau dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

Trečiadienį Vokietija paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą dėl mokėjimų ginčo su Rusija. Jis gali privesti prie energijos tiekimo ribojimų didžiausios ekonomikos ES šalyje, rašo portalas CNN. Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta.

Didžiausia pasaulyje orlaivių lizingo kompanija „AerCap“ pareikalavo iš Rusijos 3,5 mlrd. JAV dolerių už lėktuvus, kuriuos ji pasisavino dėl tarptautinių sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, skelbia  „Financial Times“. „AerCap“ pranešė, kad pateikė 3,5 mlrd. dolerių draudimo ieškinį, siekdama padengti galimus nuostolius dėl Rusijoje likusių savo orlaivių ir variklių“, – teigiama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.  Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos. V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

  Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog šalis, kaip ir virtinė kitų Europos valstybių, atsisako mokėti Rusijai už jos tiekiamas gamtines dujas pastarosios nacionaline valiuta, skelbia agentūra „Reuters“. „Bulgarija pritaria pozicijai, kuri palaikoma Europos lygmeniu, kad toks galiojančių sutarčių, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymai [už rusiškas dujas] turi būti atliekami eurais arba JAV doleriais, pažeidimas yra nepriimtinas“, – teigiama Bulgarijos ministrų kabineto pranešime spaud...

Didžiausias tarptautiniu mastu Danijos mažmeninės prekybos tinklas, siūlantis baldus ir įvairias buitines prekes, pranešė, jog nuo balandžio 1-osios jo parduotuvės Rusijoje nebedirbs ir jos bus uždarytos „visam laikui“ – „Jysk“ traukiasi iš Rusijos, kuri daugiau nei mėnesį vykdo brutalų karą Ukrainoje.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad Europą apima stagfliacija – didelės infliacijos, menko, jokio ekonomikos augimo ar nuosmukio bei aukšto nedarbo lygio derinys. Kipro sostinėje vykusioje konferencijoje Ch. Lagarde kalbėjo, kad šiuo metu „neturime dviejų elementų, kurie būdingi  stagfliacijai“ – užsitęsusio nuosmukio ir nuolat augančios infliacijos. Ch.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Latvijos centrinis bankas sumažino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet prognozę nuo 4,2 proc. iki 1,8 proc., kitąmet – nuo 4,0 proc. iki 3,2 procento. Vidutinės metų infliacijos prognozės padidintos atitinkamai nuo 6,1 proc. iki 9,5 proc. ir nuo 2,9 proc. iki 3,7 procento. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. Latvijos banko analitikas Uldis Lutkastė pabrėžė, kad naujausios prognozės atspindi makroekonomines tendencijas ir buvo parengtos padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais. „Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

Didžiausia Honkongo oro linijų bendrovė „Cathay Pacific“ planuoja ilgiausią pasaulyje keleivinį skrydį, nukreipdama maršrutą iš Niujorko į Honkongą per Atlantą, o ne per Ramųjį vandenyną, antradienį pranešė bendrovė, pasirinkdama naują kelią, leidžiantį išvengti Rusijos oro erdvės. Skrydžio trajektorija apims „šiek tiek mažiau nei 9 tūkst. jūrmylių“, arba 16 668 kilometrus, o skrydžio trukmė sieks 16–17 valandų, sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo. „Yandex“ bus uždrausta tiekti tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime. Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų  duomenis.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu. „Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje. „Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos.

Dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“. „Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų.  Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kyjivas paragino boikotuoti šalyje tebedirbančias prancūzų įmones. Šimtai Vakarų įmonių jau uždarė parduotuves arba sustabdė veiklą Rusijoje nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, tačiau kitos, įskaitant didžiąsias Prancūzijos bendroves, liko šalyje.

JAV siuntų bendrovės „FedEx“ įkūrėjas Frederickas Smithas, vadovavęs įmonei beveik penkis dešimtmečius, atsistatydins iš generalinio direktoriaus pareigų, pirmadienį paskelbė bendrovė. „FedEx“, kuri valdant F. Smithui iš kuklios įmonės JAV Tenesio valstijoje išaugo į pasaulinę milžinę, turinčią 570 tūkst. darbuotojų, paskelbė, kad bendrovės vairą perims generalinis administracijos direktorius Rajas Subramaniamas.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Vokietijoje vartotojų nuotaikos smarkiai prislopo, nes Rusijos invazija į Ukrainą pablogino didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas, rodo antradienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Tyrimų bendrovės „GfK“ indeksas, prognozuojantis vartotojų nuotaikas balandžio mėnesį, nukrito iki minus 15,5 punkto, palyginti su patikslintu minus 8,5 punkto kovo mėnesį.

Estijai gaivinant antrojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Baltijos šalyse projektą, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog „trijų valstybių lygmeniu“ dėl to kol kas neapsispręsta. Latvijos vyriausybės vadovas sakė, kad Ekonomikos ministerija šį klausimą nagrinėja atsižvelgdama į bendrą Latvijos energetinį saugumą ir būdus, kaip užtikrinti alternatyvius šaltinius Rusijos gamtinėms dujoms.

Sukčiai, pasinaudodami karu Ukrainoje, siekia pasipelnyti – apgaudinėja žmones ragindami juos aukoti pinigus tariamai nukentėjusiems žmonėms, praneša „Business Insider“.  „Sukčiai dažnai bando pasinaudoti asmenimis ar organizacijomis, siekiančiomis padėti žmonėms ekstremalioje situacijoje. Pastebėjome, kad nuo vasario pabaigos tokia veikla labai suaktyvėjo“, – tikino Davidas Emmas, kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyriausiasis saugumo tyrėjas.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme. Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.

Pirmadienį baigiantis laikotarpiui, per kurį Rusijos oro vežėjos privalo grąžinti daugiau kaip 400 išsinuomotų lėktuvų, kurių vertė siekia beveik 10 mlrd.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

Sankcijos Rusijai pakeitė daugelio vietos gyventojų gyvenimą. Jų turtas įšaldytas, auga infliacija, o turimus rublius jie stengiasi investuoti į elektroniką, nes bijo, kad pinigai taps beverčiai, praneša „Business Insider“.  Maskvoje akcijomis prekiaujantis Jurijus Šatalovas (vardas pakeistas dėl šaltinio saugumo) bando prisitaikyti prie Rusijos ekonomikos izoliacijos nuo pasaulio: nusipirko telefoną, kompiuterį, maisto atsargų.

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Gamintoja jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo „Heineken“ pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas ir eksportą į šalį. „Esame sukrėsti ir labai nuliūdę matydami, kaip karas Ukrainoje toliau vystosi ir stiprėja“, – sakoma „Heineken“ pranešime.

Rusijos pigių skrydžių bendrovė „Pobeda“ – nacionalinės vežėjos „Aeroflot“ filialas – dėl sankcijų gerokai sumažins savo „Boeing“ parką, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. „Pobeda“ sumažins savo „Boeing 737-800“ lėktuvų parką nuo 41 iki 25 vienetų dėl dalių trūkumo, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi laikinai vadovo pareigas einančio Andrejaus Jurikovo laišku darbuotojams.

Keturios Skandinavijos energetikos bendrovės pareiškė, kad yra pasirengusios padėti trims Baltijos valstybėms, jei Rusija apribotų arba visiškai nutrauktų elektros energijos eksportą į mažąsias kaimynes. Danijos „Energinet", Norvegijos „Statnett", Švedijos „Svenska kraftnat" ir Suomijos „Fingrid Oyj"  bendrame pareiškime pabrėžė, kad kartu su Baltijos šalių elektros tinklų operatoriais pasiruošė scenarijui, pagal kurį Baltijos šalys būtų atjungtos nuo Rusijos tinklo.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Praėjus maždaug dešimtmečiui po dviejų niokojančių šiuolaikinio kapitalizmo finansų krizių – 1929 m. ir 2008 m. – Europoje prasideda konfliktai, grasinantys įtraukti visą pasaulį. Kol kas karas Ukrainoje yra kitokio pobūdžio nei Antrasis pasaulinis, tačiau ideologijų susidūrimas yra vienodai svarbus.  Tiesa, svarbu suvokti, kad tiek didelės finansų krizės, tiek karai yra gilesnių visuomenės problemų simptomas.