Užsienio verslas

„Siena“ su tarptautiniais partneriais pristato išsamiausią ir iki šiol neskelbtą Rusijos oligarchų turto, laikomo už Rusijos ribų, duomenų bazę. Į sąrašą įtrauktas nekilnojamas turtas, jachtos, privatūs lėktuvai ir įmonių akcijos. Kol kas šio turto suskaičiavome už daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Šis skaičius neabejotinai augs.

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

Ukrainos sostinėje Kyjive naktį iš sekmadienio į pirmadienį per bombardavimą smarkiai nukentėjo administracinis, prekybos ir pramogų centras „Retroville“ – apie 100 mln. Eur vertės Lietuvos verslo investicija, praneša vz.lt. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtame vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kai į prekybos centrą Kyjive pataiko raketa ir įvyksta sprogimas.

Ukrainą užpuolusios Rusijos prekybos tinklai skundžiasi toliau stringančiu kai kurių prekių ir produktų tiekimu. Šįkart deficitas gali būti susijęs su pakavimo priemonėmis – kartonu ir „tetrapak“ pakuotėmis. Kiek anksčiau dėl Kremliaus agresijos savo gamybą Rusijoje nutraukė dvi stambios pakuočių gamintojos – „Stora Enso“ ir „Elopak“, praneša verslo leidinys „Vedomosti“, kurį cituoja ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Japonija sekmadienį paragino Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) padidinti naftos gavybą ir padėti stabilizuoti padėtį rinkoje po Rusijos invazijos į Ukrainą. Japonijos užsienio reikalų Yoshimasa Hayashi prašymą išsakė per susitikimą su JAE pareigūnais, kuris sutapo su Vokietijos ekonomikos ministro vizitu.

Embargas rusiškos naftos importui, kurį dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ragina skelbti kai kurios Europos šalys, tiesiogiai paveiks visus, pirmadienį pareiškė Kremlius.    „Iš tiesų, kiek mums žinoma, naftos embargo tema aktyviai svarstoma. Ši tema labai sudėtinga, nes toks embargas labai rimtai paveiktų  visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos lyderius sustabdyti visą prekybą su Rusija, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai nutraukti jau beveik mėnesį besitęsiantį puolimą prieš jo šalį. „Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo mašinos. Nė vieno euro okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Netiekite jiems savo prekių. Atsisakykite Rusijos energijos išteklių.

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta. Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sukritikavus „Nestle“ dėl toliau vykdomos įprastos veiklos Rusijoje, Šveicarijos maisto milžinė sekmadienį tvirtino negaunanti jokio pelno Rusijoje. Kalboje, kuri šeštadienį buvo tiesiogiai transliuojama prie Šveicarijos parlamento Berne susirinkusiems protestuotojams, V. Zelenskis paragino Šveicarijos įmones nutraukti verslą Rusijoje ir pasmerkė įmones, kurios tęsia veiklą, nepaisydamos Mariupolio apgulties.

Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai prieš Rusijos centriniam banko nukreiptos. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc.

Didžiausia pasaulyje komponentų transporto priemonėms tiekėja – Vokietijos „Bosch“ pranešė stabdanti sunkvežimių dalių tiekimą užsakovams Rusijoje po Ukrainos pareiškimų, kad „Bosch“ gaminių rasta Rusijos okupantų karinėse transporto priemonėse. Leidinys „Der Spiegel“ anksčiau skelbė, kad Vokietijos valdžios institucijos tiria galimus „Bosch“ eksporto ribojimų pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos įmonėms draudžiama tiekti Rusijai dvejopos paskirties produkciją.

Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog dėl Rusijos karinės agresijos prieš kaimyninę Ukrainą neketina pratęsti ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti šių metų pabaigoje. Apie tai per Bulgarijos nacionalinį radiją pranešė šalies vicepremjeras Asenas Vasilevas, skelbia agentūra „Bloomberg“. „Tokioje situacijoje negali būti jokių derybų su „Gazprom“, – pabrėžė jis.

Trys žydų kilmės oligarchai, įtariami ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš stambios projektus Izraelyje finansuojančios filantropinės grupės, nes jiems gresia sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Michailas Fridmanas, Piotras Avenas ir Germanas Chanas atsisakys savo pareigų „Genesis Philanthropy Group“ (GPG), pranešė organizacija.

Prancūzija įšaldė rusų oligarchų jos teritorijoje esančio turto už maždaug 850 mln. eurų, sekmadienį pranešė šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as. „Mes imobilizavome... 150 mln. eurų asmenų sąskaitose, kredito linijas Prancūzijoje ir prancūziškose įstaigose“, – kalbėdamas per šalies televiziją sakė ministras. Be to, „mes imobilizavome 539 mln.

Nuo Rusijos priklauso ir dujų tiekimas į ES, ir gaunamos pajamos iš turizmo, todėl ES narės ruošiasi neigiamam ekonomikos poveikiui. Tiesa, ne visoms valstybėms jis bus vienodas, praneša leidinys „Politico“. Dėl karo Ukrainoje ekonominės pasekmės ES paveiks stipriai. Tačiau vis dar neaišku, kuri valstybė patirs didžiausius ekonominius nuostolius ir, ar dalimi jų bus pasidalinta. Šie sudėtingi klausimai gali pakenkti bloko gebėjimui išlikti vieningam prieš Rusiją.

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir nacionalinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ priklausantys lėktuvai buvo tarp orlaivių, pažeidusių JAV sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė Vašingtonas.  Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos uždraudė JAV pagamintiems orlaiviams arba orlaiviams, kuriuose yra 25 proc.

Rusijoje žmonės nuo tuštėjančių lentynų šluoja ne tik cukrų, negendančius produktus, bet ir higienines prekes moterims, sauskelnes vaikams. Kai kurios rusės jas pradeda gamintis pačios, nors kai kas juokauja, kad Rusijoje bus uždraustos ir menstruacijos. Visgi tokie maisto prekių gigantai kaip „Nestle“, „Calsberg“, „Danone“, „Pepsi“ Rusijos rinkoje lieka, nors ir naujai į ją neinvestuoja.

Rusijos reguliavimo institucijos penktadienį apkaltino JAV technologijų milžinę „Google“ ir jos valdomą vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdamos pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link. Rusija jau užblokavo prieigą prie kitų pasaulinių technologijų milžinių platformų, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Europos valstybės skubiai ieško strategijos su energija susijusios infliacijos bangai pažaboti, Rusijos karui Ukrainoje išprovokavus naftos kainų augimą – ypač naftos, kurios kaina perkopė 100 JAV dolerių (90 eurų) už barelį. Vyriausybės svarsto, kokiomis priemonėmis galėtų reaguoti, kad sumažintų įtampą įmonėms ir vartotojams, maisto kainoms pakilus į dešimtmečius nematytas aukštumas.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pavyzdžiu, „leido“ šalies vyriausybei, bankams ir įmonėms įsipareigojimus užsienio kreditoriams, savo laiku skolinusiems JAV doleriais ar eurais, vykdyti Baltarusijos rubliais.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“. Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Čekija ketvirtadienį paskelbė konkursą dėl naujo reaktoriaus statybos Dukovanų atominėje elektrinėje, šaliai siekiant išplėsti branduolinės energijos gamybą. Trys bendrovės – JAV „Westinghouse“, Prancūzijos EDF ir Korėjos KHNP – praėjo čekų vyriausybės saugumo vertinimą ir turėtų dalyvauti konkurse dėl šio pelningo projekto. Pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela nurodė, kad maždaug 6 mlrd. eurų siekianti projekto vertė yra didžiausia vienkartinė investicija Čekijoje.

Pasauliniam greito maisto gigantui „McDonald‘s“ sustabdžius savo veiklą Rusijoje, Kremlius ėmėsi investuoti į savą greitojo maisto restoranų tinklą, praneša „Independent“. Praėjusią savaitę užregistruotas prekės ženklas „Dėdė Vania“, kuriuo pavadinti restoranai turėtų pakeisti „McDonald‘s“ užkandines. Atskleistas ir naujasis tinklo logotipas, kuris yra itin panašus į amerikiečių įmonės logotipą.

Dėl tarptautinių sankcijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai labiausiai iš didžiųjų Latvijos uostų gali nukentėti Ventspilis, vertinant pagal blogiausius įvykių raidos scenarijus, pareiškė Latvijos susisiekimo ministras. „Blogiausiu atveju krova Ventspilio uoste gali sumažėti dviem trečdaliais, Rygos uoste – 45 proc., o Liepojos uoste – 20-30 proc.“, – Talis Linkaitis. Jis pabrėžė, kad tai yra preliminarūs vertinimai, o labai daug kas priklausys nuo aplinkybių.

Anglijos bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą iki priešpandeminio lygio.  Palūkanų norma padidinta trečią iš eilės, siekiant kovoti su dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija. Anglijos bankas prognozuoja, kad JK metų infliacija šiais metais gali viršyti 8 proc., o balandį ji pasieks 7,25 procento.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės mokamų pensijų didinimą nuo šių balandžio 1 dienos vidutiniškai 7,9 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Bazinė pensijos dalis nuo ateinančio mėnesio didės iki 255,8 euro, o taip vadinama „tautos pensija“ (mokama nepakankamą darbo stažą turintiems arba jo neturintiems asmenims) – iki 275,3 euro per mėnesį. Pensija 44 metų darbo stažą turintiems asmenims augs 7,8 proc. iki 595,4 euro per mėnesį.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl solidarumo priemonių gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą jį pasirašyti.

„Netflix“ trečiadienį pranešė testuojanti mokestį abonentams, kurie dalijasi savo paskyromis su asmenimis, negyvenančiais tame pačiame namų ūkyje. JAV įsikūrusi srautinės televizijos transliuotoja iki šiol nedraudė naudotojams dalytis prieiga prie paskyros su šeimos nariais ar draugais, tačiau bendrovė neseniai pastebėjo, kad naujų abonentų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, tuo tarpu konkurencija rinkoje išaugo.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pristatė 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių) subsidijų paketą, skirtą padėti įmonėms susidoroti su dėl karo Ukrainoje kylančiais elektros ir dujų kaštais. Finansų ministras Bruno Le Maire'as per spaudos konferenciją teigė, jog pagalba bus ypač naudinga daug energijos vartojančioms metalų ir chemijos pramonėms, taip pat popieriaus ir maisto produktų gamintojams.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės BBC naujienų svetainės, Užsienio reikalų ministerijai Maskvoje perspėjus, kad imsis papildomų atsakomųjų priemonių prieš Vakarų šalių žiniasklaidą. „Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – platformoje „Telegram“ parašė URM atstovė Marija Zacharova.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. „Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą. Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų. „Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, ir tai yra Tokijo indėlis į tarptautines sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos, o embargas įsigalios nuo kovo 18 dienos.

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją. „Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika smuko iki visų laikų žemiausio lygio dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė antradienį paskelbtos reguliariai atliekamos apklausos rezultatai, atskleidę, jog nuotaikos sumenko netgi labiau negu koronaviruso pandemijos metu. ZEW instituto sudaromas ekonominių lūkesčių dėl ateinančių mėnesių indeksas nukrito nuo 93,6 punkto iki minus 39,3 punkto. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo tada, kai tyrimas pradėtas 1991 metų gruodžio mėnesį.

Švedijos vyriausybė pristatė planus patvirtinti apytikriai 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketą, kuriuo padėtų šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Siūlomos subsidijos apima laikiną benzino ir dyzelino apmokestinimo sumažinimą, vienkartinę minimalią 1 tūkst.

Nuo rusiškos ir baltarusiškos žaliavos priklausę Lietuvos medienos perdirbėjai teigia jaučiantys Vakarų pritaikytų sankcijų Maskvai ir Minskui padarinius ir ieškantys alternatyvių žaliavos šaltinių.  Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai. Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.

Šeštadienio naktį po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Brovaruose, apie 15 kilometrų nutolęs į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis vietos žiniasklaida. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.  „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis portalui lrytas.lt patvirtino, kad didelis gaisras sunaikino logistikos centrą.

Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Amerikos tarptautinė farmacijos ir biotechnologijų korporacija „Pfizer“ nusprendė nutraukti visas investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau teiks su medicina susijusius produktus.  Viešame pareiškime „Pfizer“ taip pat teigia, kad ketina visą Rusijoje uždirbtą pelną atiduoti Ukrainos žmonėms.

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

Rusijos centrinis bankas yra Kremliaus sistemos įrankis, nemažai prisidėjęs prie karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką.