Užsienio verslas

Sankcijos Rusijai pakeitė daugelio vietos gyventojų gyvenimą. Jų turtas įšaldytas, auga infliacija, o turimus rublius jie stengiasi investuoti į elektroniką, nes bijo, kad pinigai taps beverčiai, praneša „Business Insider“.  Maskvoje akcijomis prekiaujantis Jurijus Šatalovas (vardas pakeistas dėl šaltinio saugumo) bando prisitaikyti prie Rusijos ekonomikos izoliacijos nuo pasaulio: nusipirko telefoną, kompiuterį, maisto atsargų.

Nyderlandų alaus darykla „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. Gamintoja jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo „Heineken“ pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas ir eksportą į šalį. „Esame sukrėsti ir labai nuliūdę matydami, kaip karas Ukrainoje toliau vystosi ir stiprėja“, – sakoma „Heineken“ pranešime.

Rusijos pigių skrydžių bendrovė „Pobeda“ – nacionalinės vežėjos „Aeroflot“ filialas – dėl sankcijų gerokai sumažins savo „Boeing“ parką, penktadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. „Pobeda“ sumažins savo „Boeing 737-800“ lėktuvų parką nuo 41 iki 25 vienetų dėl dalių trūkumo, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi laikinai vadovo pareigas einančio Andrejaus Jurikovo laišku darbuotojams.

Keturios Skandinavijos energetikos bendrovės pareiškė, kad yra pasirengusios padėti trims Baltijos valstybėms, jei Rusija apribotų arba visiškai nutrauktų elektros energijos eksportą į mažąsias kaimynes. Danijos „Energinet", Norvegijos „Statnett", Švedijos „Svenska kraftnat" ir Suomijos „Fingrid Oyj"  bendrame pareiškime pabrėžė, kad kartu su Baltijos šalių elektros tinklų operatoriais pasiruošė scenarijui, pagal kurį Baltijos šalys būtų atjungtos nuo Rusijos tinklo.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Praėjus maždaug dešimtmečiui po dviejų niokojančių šiuolaikinio kapitalizmo finansų krizių – 1929 m. ir 2008 m. – Europoje prasideda konfliktai, grasinantys įtraukti visą pasaulį. Kol kas karas Ukrainoje yra kitokio pobūdžio nei Antrasis pasaulinis, tačiau ideologijų susidūrimas yra vienodai svarbus.  Tiesa, svarbu suvokti, kad tiek didelės finansų krizės, tiek karai yra gilesnių visuomenės problemų simptomas.

Rusija paskelbė svarstanti galimybę konfiskuoti iš šalies išvykstančių užsienio bendrovių turtą, o tai gali sukurti naują oligarchų klasę, portale „Business Insider“ įspėja Rusijos finansų ekspertas. Tie, kuriems pavyks per valstybinius aukcionus žemomis kainomis įsigyti konfiskuoto turto, gali tapti nauja magnatų klase, sakė Bostone įsikūrusios investicijų valdymo konsultacijų bendrovės „Loomis Sayles“ vyresnysis analitikas Hassanas Malikas.

Naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskyi tvirtina, kad šalies galimybės eksportuoti grūdus į kitas valstybes kasdien vis labiau blogėja. Pasak ministro, eksportas galėtų atsigauti tik tada, jei Rusija nutrauks karą Ukrainoje. Ukraina yra laikoma viena didžiausių grudinės kultūros eksportuotojų pasaulyje. Įprastai per mėnesį į kitas šalis buvo eksportuojama 4–5 mln. tonų grūdų, dabar šis skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto už 16 mlrd. svarų sterlingų (19,2 mlrd. eurų) statyti saulės elektrinę kosmose. Saulės elektrinė kosmose yra viena iš technologijų, įtrauktų į JK vyriausybės „Net Zero“ inovacijų portfelį. JK, kaip ir Europos Sąjunga, siekia iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki nulio – tai vienas iš Europos žaliojo kurso politinių įsipareigojimų.

Karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulinę lengvųjų transporto priemonių gamybą milijonais vienetų, prognozuoja „S&P Global Mobility“.  Automobilių sektoriaus tyrimų bendrovė sumažino 2022 ir 2023 m. pasaulinės lengvųjų transporto priemonių gamybos prognozes po 2,6 mln. vienetų. 2022-aisiais – iki 81,6 mln. vienetų, o 2022 m. – iki 88,5 mln.

JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo JAV privačias įmones ir organizacijas stiprinti apsaugą nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų, praneša BBC. „Verslų savininkai ir valdytojai turi paskubėti ir užrakinti savo skaitmenines duris“, – kalbėjo J. Bidenas įspėdamas, kad Rusija planuoja kibernetinę ataką prieš JAV. Jungtinės Karalystės (JK) kibernetinės institucijos taip pat palaiko Baltųjų rūmų raginimus imtis griežtesnių kibernetinio saugumo priemonių.

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra nuo pernai spalio iki šių metų sausio konfiskavo per 5 mln. potencialiai pavojingų padirbtų žaislų už daugiau nei 18 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Europolas. Tarp konfiskuotų prekių buvo „suklastotos ir neteisėtos dėlionės, vaizdo žaidimai ir su jais susiję personažai, stalo ir kortų žaidimai, lėlės ir gyvūnai iš žinomų televizijos serialų, vaikiškos kaladėlės, garsių prekių ženklų drabužiai ir aksesuarai“, nurodė Europolas.

Rusija dėl iki šiol liejamo žmonių kraujo Ukrainoje sulaukė griežto ekonominio atsako iš Vakarų valstybių, taip pat tarptautinių kompanijų. Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu daugelis būtiniausių produktų Rusijoje kaip reikiant pabrango. Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Segodnya“ rašo, kad plataus vartojimo prekių kainos Rusijoje padidėjo 109 proc. Tuo metu specialistai pastebi, kad kainų kilimas Rusijoje yra beprecedentis, mat tokio prekių brangimo nėra nė vienoje pasaulio šalyje.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd.

Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl svarbaus įstatymo, leisiančio pažaboti JAV technologijų milžinių, tokių kaip „Google“, „Meta“, „Amazon“ ir „Apple“, dominavimą rinkoje. Briuselyje susirinkę įstatymų leidėjai susitarė dėl ilgo siaurai apibrėžtų objektyvių kriterijų, pagal kuriuos didelės interneto platformos bus laikomos vadinamosiomis prieigos valdytojomis, sąrašo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos lyderiai sutaria griežtinti sankcijas karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai, tačiau kai kurios Europos Sąjungos narės dar nėra pasiruošusios atsijungti nuo rusiškų išteklių. „Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare teigė Lietuvos vadovas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad laikas, kai Rusija šantažavo Europą savo energijos ištekliais, baigėsi, rašo „Sky News“. Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos žinios, kad Kremliui „nedraugiškos“ valstybės už naftą ir daujas atsiskaitytų rubliai, dalis valstybių nusprendė, kad energijos išteklių nebepirks. Kol kas svarstoma, ar visos Europos valstybės turėtų vieningai nuspręsti atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Tokį žingsnį jau žengė JAV.

Sutrikus rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ veiklai ar įmonei negalint tiekti elektros bei prekiauti elektra, Lietuvos energetikos sistemai tai neturėtų jokio poveikio – įmonės iš Rusijos Karaliaučiaus srities tiekiama elektra būtų kompensuojama iš kitų šaltinių, teigia Energetikos ministerija.  Jos teigimu, „Inter RAO Lietuva“ yra elektros tiekimo tarpininkė, kurio vietą, esant poreikiui, galėtų užimti kita tiekėja.

Didžiosios Britanijos bankas „Lloyds“ trečiadienį paskelbė apie planus uždaryti dar 60 skyrių, nes prasidėjus COVID-19 pandemijai daug klientų ėmė naudotis internetine bankininkyste. Bankas savo pranešime teigė, kad iki metų pabaigos uždarys 24 „Lloyds“, 19 „Bank of Scotland“ ir 17 „Halifax“ skyrių, o tai turės įtakos daugiau nei 100 darbo vietų.

Didžiausia Baltijos valstybėse keleivinių keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė iš balandžio 6-osios į birželio 3 dieną perkelianti maršruto Ryga-Stokholmas atnaujinimą. Anot bendrovės, toks sprendimas priimtas dėl menko keleivių susidomėjimo, geopolitinio neapibrėžtumo ir gerokai pabrangusių degalų.

Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusija ir toliau parduoda savo naftą ir dujas per specializuotus prekiautojus Šveicarijoje. Taip Maskva gauna milijardus dolerių, kuriuos gali panaudoti karui Ukrainoje, praneša Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW).  Šveicarija yra viena pagrindinių veikėjų žaliavų prekybos rinkoje. Penkios didžiausios Šveicarijos bendrovės pagal apyvartą yra ne bankai ar farmacijos įmonės, o žaliavų prekyba užsiimančios įmonės.

Rusija ketvirtadienį pažadėjo padėti savo didžiausiai automobilių gamintojai „AvtoVAZ“, kurios didžioji dalis priklauso „Nissan“ ir „Renault“ grupei, kai „Renault“ pranešė stabdanti savo gamyklos Maskvoje darbą po Kijevo raginimų boikotuoti įmonę. „AvtoVAZ“ yra didžiausia transporto priemonių gamintoja Rusijos rinkoje, gaminantis „Lada“ markės automobilius, tačiau dėl detalių trūkumo sustabdė gamybą dviejose savo gamyklose.

Estijos centrinė kriminalinė policija informavo „Swedbank Eesti“, kad bankas įtariamas pinigų plovimu 2014-2016 metais.  Baudžiamasis tyrimas pagrįstas Estijos finansų inspekcijos 2019 metais inicijuotu tyrimu, kuris atskleidė nemažai banko praktikos kovai su pinigų plovimu trūkumų. Inspekcija tyrimo rezultatus taip pat perdavė prokuratūrai, pranešė bankas. Centrinė kriminalinė policija ir prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą prieš „Swedbank“ ir ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Euro zonoje verslo veikla kovo mėnesį sulėtėjo, rodo ketvirtadienį paskelbti rinkose atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes išaugusios kainos ir niūrios perspektyvos kelia nerimą, jog karas Ukrainoje gali užgniaužti ekonomikos atsigavimą Europoje.

Rusijos kosmoso agentūra („Roskomos“) pranešė reikalausianti, kad jos tarptautiniai partneriai už paslaugas mokėtų Rusijos rubliais. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai šios valstybės autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už gamtinių dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“. „Mes taip pat sudarysime visas savo išorines sutartis Rusijos rubliais“, – „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

ES trečiadienį pateikė pasiūlymą, numatantį, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. sparčiai didėjančių energijos kainų fone, kurias dar labiau paskatino Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Priemonė yra viena iš kelių, kurias 27 valstybių blokas svarsto atsižvelgdamas į tai, kad infliacija ir prognozuojamas mažesnis ekonomikos augimas po karo stabdo spartesnį atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir primygtinai paragino Europos Sąjungą sugriežtinti sankcijas Maskvai bei apsaugoti Bendrijos ekonomiką. Kaip informavo ES asamblėjos spaudos tarnyba, trečiadienį per plenarinį posėdį europarlamentarai pasveikino greitą ES valstybių reakciją į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, priimtas precedento neturinčias sankcijas ir parodytą solidarumą priglaudžiant nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis.

Prancūzijos automobilių milžinė „Renault“ trečiadienį paskelbė stabdanti savo gamyklos Maskvoje veiklą, Kijevui paraginus boikotuoti įmonę dėl jos sprendimo likti Rusijoje. „Renault“ taip pat svarsto „galimus variantus“ dėl savo filialo Rusijoje „AvtoVAZ“, sakoma bendrovės pranešime, kuriame priduriame, kad bendrovė sumažino savo rezultatų prognozes 2022 metams. „Renault“ grupė turi peržiūrėti savo 2022 metų finansines perspektyvas, o grupės veiklos marža, manoma, sieks maždaug 3 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves palikti Rusiją. „Renault“ automobilių gamintoją trečiadienį nusprendė sustabdyti veiklą Rusijoje dar kartą. „Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mokėjimus už dujų tiekimą „nedraugiškoms valstybėms“ priimti tik rubliais. Tokį sprendimą jis paskelbė viešai transliuotame ministrų kabineto susitikime ir įsakė jį įgyvendinti per savaitę. Rusijos prezidento nuomone, tai, kad rusiški ištekliai tiekiami Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, o už tai atsiskaitoma eurais ir doleriais, neturi jokios prasmės.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, Vakarai jam pritaikė griežtas sankcijas. Netrukus jas pajuto ir daugelis rusų. Dėl krentančio rublio kurso, jų santaupos greitai nuvertėja, tad gyventojai skuba kuo greičiau jais atsikratyti. Jau pačiomis pirmomis karo dienomis kai kurių Rusijos miestų parduotuvėse neliko cukraus, kai kurių kitų maisto produktų. Ne viename vaizdo siužete matosi, kaip močiutės tiesiog pešasi dėl kiekvieno cukraus pakelio.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Europos Komisija (EK) delsia apsispręsti dėl draudimo Rusijos laivams patekti į Bendrijos uostus, nes Rusija gali imtis tokių pat atsakomųjų veiksmų, sako Klaipėdos jūrų uosto vadovas.  „Tokį sprendimą priėmus atsiranda pavojus išprovokuoti Rusiją priimti tam tikrus sprendimus, nepatogius Europos Sąjungai, kurios laivų yra Rusijos uostuose, jų yra labai daug.

Japonijos elektronikos gamintoja „Sharp Group“ dėl Kremliaus karo Ukrainoje taip pat stabdo produkcijos tiekimą į Rusiją. „Sharp Group“ dėl karinio konflikto padarinių stabdo tiekimą į Rusiją. Toliau atidžiai stebėsime padėtį ir imsimės atitinkamų priemonių, vadovaudamiesi „Sharp“ grupės įmonių elgesio chartijos dvasia“, – teigiama Japonijos kompanijos pareiškime.

Rusijos oligarchams tenka vienas smūgis po kito, bet kai kurie jų gali susigalvoti kūrybingų būdų neprarasti savo turtų. Neseniai viešai paskelbtuose dokumentuose, kuriuos JK vyriausybė gavo trečiadienį, kalnakasybos kompanija „Nordgold“ atskleidė, kad didžiosios jos akcijų dalies savininkas, milijardierius verslininkas ir galimai turtingiausias Rusijos žmogus Aleksejus Mordašovas paslapčia perleido visas savo „Nordgold“ akcijas, vertas maždaug 1,1 milijardo, savo žmonai Marinai Mordašovai, sie...

Europos Sąjunga galėtų 2022 metais gamtinių dujų importą iš Rusijos sumažinti 91 proc., skelbia rinkos tyrimus atlikę Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ekspertai, skelbia Lenkijos radijas. Pernai ES iš Rusijos importavo 45 proc. gamtinių dujų, 44 proc. akmens anglių, 25 proc. žaliavinės naftos.

Rusijai tapus nepajėgia vykdyti skolinių įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams, to pasekmės pasaulio finansų sistemai veikiausiai būtų „riboto“ pobūdžio, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, atsakydamos į Kremliaus karinę invaziją į Ukrainą, įvedė Rusijai griežtas finansines sankcijas, tačiau Maskva iki šiol sugebėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Prancūzijos energetikos milžinė „Total Energies“ pranešė nusprendusi ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos sustabdyti visus naftos ir jos produktų pirkimus iš Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Italijos įstatymų leidėjus neleisti savo šaliai tapti Rusijos elito žaidimų aikštele, ir perspėjo, jog dėl maisto trūkumo, kurį sukėlė karas, gali kilti nauja migrantų krizė. Italijos parlamento nariai atsistoję plojo Ukrainos lyderiui, šiam vaizdo ryšiu kreipusis į dar vienos Vakarų valstybės parlamentą ir siekiant dar padidinti paramą ukrainiečiams, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į jo šalį.

Programišių „Anonymous“ nariai skelbia, kad buvo įsilaužta į didžiausio maisto produktų koncerno pasaulyje „Nestle“ duomenų bazę ir nutekinta didelė dalis informacijos. Prieš karą Ukrainoje pasisakanti programišių „Anonymous“ grupė tvirtina, kad buvo nutekinta daugiau kaip 10 gigabaitų duomenų – el. laiškai, slaptažodžiai, kiti slapti dokumentai.

Tarptautinės prekybos nafta ir jos produktais gigantės „Vitol“ vadovas perspėja, kad Rusijai sumažinus naftos tiekimą, įvairios valstybės gali susidurti su dyzelino trūkumu, todėl neatmetama, kad kuras gali būti normuojamas.

Rusijos patentų biuras sulaukė prašymo užregistruoti naują prekinį ženklą „Idea“. Rusijos verslininkas siekia sukurti pasitraukusio prekybos tinklo „Ikea“ pakaitalą, o tą jis ketina padaryti su iš Švedijos kompanijos prisiteistais pinigais. Verslininkas Konstantinas Kukojevas teigia, kad „Ikea“ pasitraukimas iš Rusijos rinkos sukėlė daugybę problemų. „Aš buvau labai nusivylęs jų pasitraukimu ir iškėliau prieš juos ieškinį.

Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų, pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“. Šie laivai, apie kurių sulaikymą pranešta vasario 17 ir 18 dienomis, registruoti visame pasaulyje, todėl muitininkams sunkiau nustatyti, ar jie priklauso subjektams, kuriems taikomos sankcijos. Jei bus įrodyta kad jachtų savininkai yra „juodajame“ sąraše, turtą įšaldys Suomijos skolų išieškojimo agentūra.

Nepasydama besitęsiančio Kremliaus karo prieš Ukrainą, kitų verslų išėjimo iš Rusijos ir visuomenės spaudimo įvairiose šalyse, Prancūzijos automobilių gamintoja atnaujina savo darbą Maskvos gamykloje, praneša užsienio žiniasklaida. Praėjusį mėnesį „Renault“ buvo sustabdžiusi savo veiklą dėl tiekimo problemų prasidėjus agresijai prieš Ukrainą, kurią sumąstė prezidentas Vladimiras Putinas.

ES lyderiai ketina steigti „patikos fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo, teigiama dokumento projekte, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP. Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius.

Jo turo vertė – beveik 23 mlrd. eurų, jis žaidžia ledo ritulį su pačiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau Vakarų sankcijos, bent jau iki antradienio, jam nebuvo pritaikytos. Tai – Vladimiras Potaninas, turtingiausias asmuo Rusijoje.

Tarptautiniu mastu veikianti Švedijos ir Šveicarijos daugiapakopė rinkodaros įmonė „Oriflame Holding, prekiaujanti grožio ir asmens priežiūros produktais, paskelbė, jog dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasitraukianti iš Rusijos rinkos. Pasak bendrovės pranešimo, Rusijoje stabdomis investicijos, rinkodara, mokymai ir renginiai, taip pat pardavimai internetu galutiniams vartotojams.

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ apsisprendė Kremliaus karo prieš Ukrainą fone nutraukti veiklą Rusijoje, skelbia agentūra „Bloomberg“. „BNP Paribas“ Rusijos padalinys nustos aptarnauti šios šalies klientus šio mėnesio pabaigoje, o jokio naujos operacijos nebebus vykdomos, pranešė bankas savo verslo klientams.