Užsienio verslas

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ parduoda verslą Rusijoje. Kas yra galimi pirkėjai informacija neskelbiama, praneša portalas vz.lt. Pasak grupės finansų direktoriaus Mažvydo Šileikos, sprendimai, kaip išeiti iš Baltarusijos, bus priimti per artimiausius mėnesius. Pernai liepą įsigijusi „KG Group“ „Linas Agro Group“ tapo ir įmonių Rusijoje bei Baltarusijoje savininke.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sutarė dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai taikant naujas sankcijas, antradienį pranešė Italijos vyriausybė. Apie šį sprendimą paskelbta po JAV prezidento Joe Bideno sušaukto virtualaus sąjungininkių susitikimo karui Ukrainoje aptarti.

Danija antradienį pristatė gaires, skirtas nutraukti šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų pasitelkiant atsinaujinančios energijos ir biodujų derinį, kuris leis „išsilaisvinti“ nuo prezidento Vladimiro Putino. Nors Europos Sąjunga iki šiol nesiryžta uždrausti Rusijos naftą ir dujas reaguodama į karą Ukrainoje, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti rusiškų dujų importą. Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti iškastinio kuro iš Rusijos naudojimą.

Graikijoje pagal Europos Sąjungos sankcijas, susietas su karu Ukrainoje, buvo sulaikytas su Rusijos vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis, antradienį pranešė pakrančių apsaugos tarnybos atstovė. Daugiau kaip 115 tūkst. tonų keliamosios galios „Pegas“ plaukė į Marmaros terminalą Turkijoje, nurodoma interneto svetainėje „Marine Traffic“. Šiuo metu laivas prisišvartavęs Karisto stovėjimo vietoje į pietus nuo Eubojos salos.

Rusijos centriniam bankui nuo šios savaitės vėl leidus komerciniams bankams parduoti fiziniams asmenims tvirtos užsienio valiutos grynaisiais, daugumoje bankų skyrių jos neįmanoma įsigyti, praneša Rusijos leidinys „Kommersant“. Didžiųjų bankų, tokių kaip „Sberbank“, VTB, „Otkrytie“, „Rosbank“, „Alfa Bank“, „Rosselkhozbank“ ir kitų, skyriai šalies sostinėje užsienio valiutos pardavimui antradienį neturi.

Skolos, kurias visame pasaulyje yra sukaupusios įmonės ir fiziniai asmenys, gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.

Maždaug 200 tūkst. užsienio bendrovių darbuotojų Maskvoje gali netekti darbo dėl sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pranešė miesto meras. „Mūsų skaičiavimais, apie 200 tūkst. žmonių gresia netekti darbo“, – tinklaraščio įraše teigė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Pasak jo, institucijos praėjusią savaitę patvirtino 41 mln. JAV dolerių programą užimtumui Rusijos sostinėje remti.

Rusijos maisto produktų ir pakuočių maisto pramonei gamintojus vienijačios asociacijos oficialiai kreipėsi į vyriausybės vadovą Michailą Mišustiną su prašymu neuždrausti į šalį įvažiuoti Europos Sąjungoje registruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, taip neva "veidrodiniu" principu reaguojant į ES sankcijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį Rusijos bendrovių vertybinių popierių (VP) vedinių kotiravimą užsienio VP biržose.

Įmonėms atsigaunant po koronaviruso sukeltų neaiškumų ir prastovų, daugelis ieško naujų būdų, kaip spręsti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas. Viena iš galimybių – keturių darbo dienų savaitė. Jungtinės Karalystės, Derbišyro įmonė teigia, kad šis darbo modelis suteikė darbuotojams naują gyvenimo būdą, rašo BBC. Didelis spaudimas ir atsakomybė „Puiku turėti laiko šeimai“, – sako Laura Clarke.

Buvęs Rusijos prezidentas, Vladimiro Putino marionete laikomas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Europa iš tiesų neva siekia ne padėti ukrainiečiams ar siekti taikos, o privesti jo šalį prie bankroto. Apie tai jis rašo asmeniniame socialinio tinklo „Telegram“ kanale. „Europos teta Ursula (turi galvoje Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, – red. past.) ėmė aktyviai publikuoti tekstus.

Britų žurnalas „The Economist“ straipsnyje „Sužeistas lokys. Kaip sekasi Rusijos ekonomikai pritaikius precedento neturinčias sankcijas“ teigia, kad Rusija su sankcijomis iki šiol susidoroja geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vakarai paskelbė Rusijai ekonominį karą, rašo „The Economist“. JAV uždraudė plataus asortimento prekių pardavimą Rusijai, didžiausios įmonės viena po kitos paliko šalį, buvo įšaldyta 60 proc.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos ekonominės sankcijos sukels kur kas didesnių pokyčių Europos ekonomikai ir rinkoms nei ankstesnės krizės, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija, teigia ekonomistai. Apie tai rašo portalas CNBC. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos lyderiai buvo priversti skubiai spartinti planus, kaip sumažinti savo pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vakarų šalims bus sunku staiga atsisakyti rusiškų dujų ir pakeisti teikėjus.   „Labai svarbi yra politinė valia, nes ekonomikos lobistų spaudimas bus visą laiką labai didelis“, – pareiškė ji interviu Ukrainos TV kanalui 1+1.   „Dalis politikų nuo tų pinigų priklausomi. Pavyzdžiui, žinome vieną partiją Prancūzijoje,  ultradešiniąją Vokietijos partiją, kuri iki šiol priklauso nuo tokios įtakos.

Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. Tačiau padidėjus VPN besidominčių asmenų kiekiui, greitai gali būti ribojami VPN paslaugų tiekėjai. Ekspertai teigia, kad kai kuriose autokratinėse šalyse naudotis VPN būna sudėtinga ir dažnai ne itin saugu.

Baltarusija nuo balandžio 16 dienos uždraudė Europos Sąjungoje (ES) registruotoms transporto priemonėms įvažiuoti į Baltarusiją. Išimtis taikoma važiuojant per tam tikrus patikros punktus į specialiai tam skirtas vietas, skirtas krovinių operacijoms ir pervežimams atlikti, skelbia Baltarusijos vežėjų asociacija „Bamap“. Jos teigimu, ES registruotoms transporto priemonėms, kurios į Baltarusijos teritoriją įvažiavo iki balandžio 16 dienos, apribojimas netaikomas iki balandžio 23 dienos.

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė uostas.  Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. „Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje. Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti. „Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

Baltarusijos maisto pramonės įmonių veiklą koordinuojantis valstybės koncernas „Belgospiščeprom“ pranešė apie cukraus didmeninių kainų didinimą, kurios nebuvo keičiamos nuo 2016-ųjų, skelbia portalas afn.by. „Dabartinė kainų korekcija yra prevencinė priemonė, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį rinkoje. Dvigubo kainų skirtumo Baltarusijoje ir Rusijoje sąlygomis ekspertai pranašauja masinio cukraus išvežimo iš Baltarusijos galimybę“, – teigiama „Belgospiščeprom“ pareiškime.

„Petropavlovsk“ – vienos didžiausių Rusijos aukso kasybos įmonių tiek gamybos, tiek atsargų ir išteklių požiūriu, įtrauktos į Londono biržos sąrašus, – akcijų vertė ketvirtadienį nėrė žemyn, su netiesioginiu Maskvai taikomų sankcijų poveikių susidūrusiai įmonei grumiantis dėl išlikimo. Po pietų Londono biržoje įmonės akcijos atpigo maždaug 25 proc., kai bendrovė paskelbė, kad paskirs restruktūrizavimo specialistus, kurie įvertins aktyvų pardavimo galimybes.

Baltarusijos valstybinė aviakompanija „Belavia“ pranešė nuo penktadienio atnaujinanti skrydžius maršrutu Minskas-Karaliaučius, skelbia portalas afn.by. „Nuo balandžio 15 dienos skrydžiai iš Minsko į Kaliningradą bus vykdomi tris kartus per savaitę – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais“, – teigiama „Belavia“ pranešime jos interneto svetainėje. Jame nurodoma skrydžio trukmė – 2 valandos ir 50 minučių.

Ukrainos nacionalinis bankas, nusprendęs karo sąlygomis bazinių palūkanų nekeisti, pateikė niūras makroekonomines prognozes šiems metams – ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 procentų. „Dabartinėmis sąlygomis bazinių palūkanų normos poveikis pinigų-kreditavimo ir valiutų rinkoms yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, bazinės palūkanos lieka 10 proc. dydžio“, – teigiama banko pranešime.

Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja per artimiausią dešimtmetį investuoti iki 3 mlrd. eurų į keturių plaukiojančių suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos finansų ministerija jau pritarė tokioms investicijoms, prieš tai nepasitarusi su Bundestago biudžeto komitetu.

„Tesla“ vadovas Elonas Muskas pateikė priešišką perėmimo pasiūlymą „Twitter“, pasiūlydamas nupirkti 100 proc. socialinio tinklo akcijų ir padaryti platformą privačia, teigiama biržai pateiktame pranešime. Trečiadienį JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateiktame pranešime E. Muskas nurodė pasiūlęs 54,20 JAV dolerio už akciją, o pati bendrovė įvertinta 43,4 mlrd. JAV dolerių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė istoriškai mažų palūkanų normų ir patvirtino planus spartinti kiekybinės skatinamosios programos užbaigimą, pinigų politikos formuotojams vertinant rekordinę infliaciją ir karo Ukrainoje bloginamas ekonomikos perspektyvas. Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.

Prancūzijos prekės ženklas „L‘Occitane“ palieka atidarytas parduotuves Rusijoje, kurios kariai kasdien žudo ir prievartauja Ukrainos moteris ir vaikus, skelbia Vakarų žiniasklaida. Bendrovės atstovai esą ilgai svarstė, kaip pasielgti dėl parduotuvių uždarymo. Tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti dėl galimo „susidorojimo“ su darbuotojais.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Latvija „politiškai pasirengusi“ jau dabar atsijungti nuo bendro elektros tinklo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tam trukdo fiziniai apribojimai, interviu portalui „Tvnet“ pareiškė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, daroma viskas, kad atsijungimo nuo BRELL energetikos žiedo procesas vyktų kuo sparčiau, tačiau tokiam sprendimui reikia antrosios elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri šiuo metu yra tiesiama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.

Kremlius sekmadienį pranešė, kad Rusija padidins savo vyriausybės atsargas 273,4 mlrd. rublių (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių) iš naftos ir dujų pardavimo kitoms valstybėms, rašo „Business Insider“. Teigiama, kad lėšos bus skirtos, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą po įvestų sankcijų. Remiantis Kremliaus pareiškimu, Rusijos rezervinis fondas buvo sukurtas nenumatytoms išlaidoms ir reikšmingoms priemonėms, kurios nebuvo įtrauktos į valstybinį biudžetą, finansuoti.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Pagrindinė „iPhone“ gamintoja „Pegatron“ dėl Pekino paskelbtų COVID-19 priemonių laikinai sustabdė veiklą padaliniuose, įsikūrusiuose Kinijos Šanchajaus ir Kunšano miestuose. Verslo centras Šanchajus tapo didžiausio Kinijoje COVID-19 protrūkio epicentru nuo tada, kai virusas paplito pirmą kartą prieš daugiau nei dvejus metus. 25 mln. gyventojų turintis miestas nuo mėnesio pradžios yra beveik visiškai uždarytas.

Graikija paspartins dujų žvalgymą, kad per ateinančius 20 mėnesių įvertintų galimų telkinių perspektyvumą, antradienį pareiškė ministras pirmininkas.  „Kaip šalis, turime tikrai žinoti, ar yra gamtinių dujų atsargų, kurias galima eksploatuoti. Tikrai tai sužinosime 2023 metų pabaigoje“, – teigė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, apsilankęs valstybinėje angliavandenilių išteklių valdymo įmonėje Atėnuose.

Dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma siekia apie 22 mln. eurų: 18,2 mln. eurų, 4 mln. JAV dolerių ir 3,8 mln. Rusijos rublių, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Praėjusią savaitę skelbta, kad dėl ES sankcijų Rusijai įšaldyta beveik 23 mln. eurų.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ antradienį paskelbė karo Ukrainoje fone pasitraukianti iš jį sukėlusios Rusijos, pažymėdama, jog toks sprendimas įtakos bendrovės finansiniams rodikliams neturės. „Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums buvo aišku, kad toliau veikti Rusijoje negalėsime. Pastarosiomis savaitėmis sustabdėme tiekimą, nutraukėme naujų sandorių sudarymą ir iškeliame savo ribotos apimties mokslinių tyrimų bei vystymo veiklą iš Rusijos.

Italijos premjeras Mario Draghi pirmadienį Alžyre paskelbė apie pasirašytus susitarimų dėl gamtinių dujų, siekiant sumažinti didelę savo šalies energetinę priklausomybė nuo Rusijos. Kreipdamasis į žurnalistus po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, M. Draghi sakė, kad pasirašytas tarpvyriausybinis preliminarus susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje, o Italijos ENI ir Alžyro „Sonatrach“ pasirašė susitarimą dėl dujų eksporto į Italiją didinimo.

Maskva pagrasino pradėti teisminį procesą, jei Vakarų šalys paskelbs, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai savaitgalį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“. Rusija praėjusią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos sutrukdė jai atlikti mokė...

JAV iždo sekretorė Janet Yellen praėjusią savaitę perspėjo dėl karo Ukrainoje kilusių ekonominių smūgių, įskaitant pasaulinius maisto ir energijos srauto sutrikimus, rašo portalas „CNN Business“. „Rusijos veiksmai yra nepriimtinas taisyklėmis grindžiamos pasaulinės tvarkos pažeidimas ir tai turės milžiniškų ekonominių pasekmių Ukrainoje ir už jos ribų“, – JAV Atstovų rūmuose sakė J. Yellen.

Rusijos užpultos Ukrainos karinės pajėgos kovoje prieš okupantus naudoja ir modernią Lietuvos įmonės gaminamą įrangą, skirtą susekti ir perimti bepilotes skraidykles. Socialiniame tinkle „Twitter“ daugybės pasidalijimų ir komentarų sulaukė Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužnyj nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su vienu iš tokių modernių ginklų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, keliems Rusijos bankams buvo uždrausta naudotis SWIFT sistema. Ką reiškia netekti prieigos prie šios svarbios tarptautinės ekonomikos dalies ir ar tam yra perspektyvių alternatyvų? Apie tai rašo portalas CNBC. Veiksmingos komunikacijos sistemos yra pasaulio ryšių pagrindas – nuo mobiliųjų telefonų, el. pašto tinklų iki bankų.  Kaip tarpusavy komunikuoja bankai? SWIFT (angl.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ pirmadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje artimiausioje ateityje neribotam laikui nutrauks bet kokią veiklą Rusijoje. Telekomunikacijų milžinė jau vasario pabaigoje skelbė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sustabdys bet kokios savo produkcijos tiekimą Rusijai.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) uždaro atstovybes Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Tokį sprendimą patvirtino LTG valdyba. „Griežtai smerkiame Rusijos karą Ukrainoje, kiek galėdami ieškome būdų padėti už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Atstovybės Baltarusijoje ir Rusijoje buvo skirtos bendradarbiauti ir ieškoti naujų ryšių su verslo partneriais šiose šalyse, tačiau jokių galimybių tokiems ryšiams nebeliko.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje. Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

Turkija, Kuba, Tailandas ir Egiptas – tai 4 šalys, gaunančios didžiausią naudą iš rusų turistų. Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas tam užstoja kelią. Artėjant penktai Rusijos ir Ukrainos karo savaitei, daugiausiai Rusijos turistų priimančios šalys nerimauja, kad jų laukia dar vieni sunkūs metai. Per pastaruosius dvejus metus COVID–19 pandemija smogė Turkijai, Kubai, Tailandui ir Egiptui, tačiau Rusijos keliautojų vizitai padėjo sušvelninti smūgį, pranešama „Associated Press“ ataskaitose.

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas" Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Ukrainos sostinėje Kyjive. Tačiau užsienio žurnalistai daugiau dėmesio skyrė prieš okupantus kariaujančios šalis prezidentui Volodymyrui Zelenskui. Šiuo metu visame pasaulyje bene populiariausias politikas rengiasi ne prašmatniais kostiumais, o karui tinkančia apranga. Žalios, rudos, chaki, juodos spalvos marškinėliai, bliuzonai, kelnės ir batai – tai dažniausia, ką pastaruoju metu dėvi Ukrainos vadovas.