Užsienio verslas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje. Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

Turkija, Kuba, Tailandas ir Egiptas – tai 4 šalys, gaunančios didžiausią naudą iš rusų turistų. Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas tam užstoja kelią. Artėjant penktai Rusijos ir Ukrainos karo savaitei, daugiausiai Rusijos turistų priimančios šalys nerimauja, kad jų laukia dar vieni sunkūs metai. Per pastaruosius dvejus metus COVID–19 pandemija smogė Turkijai, Kubai, Tailandui ir Egiptui, tačiau Rusijos keliautojų vizitai padėjo sušvelninti smūgį, pranešama „Associated Press“ ataskaitose.

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas" Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Ukrainos sostinėje Kyjive. Tačiau užsienio žurnalistai daugiau dėmesio skyrė prieš okupantus kariaujančios šalis prezidentui Volodymyrui Zelenskui. Šiuo metu visame pasaulyje bene populiariausias politikas rengiasi ne prašmatniais kostiumais, o karui tinkančia apranga. Žalios, rudos, chaki, juodos spalvos marškinėliai, bliuzonai, kelnės ir batai – tai dažniausia, ką pastaruoju metu dėvi Ukrainos vadovas.

Į „Forbes“ milijardierių sąrašą įtraukti rusų milijardieriai per pastaruosius metus vidutiniškai prarado 27 proc. savo turto, skelbia „Forbes“. Labiausiai sumažėjo „Severstal“ pirmininko Aleksejaus Mordašovo turtas – 15,9 mlrd. dolerių (14,6 mlrd.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai. Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu. Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.

Kovo mėn. rusiškų automobilių pardavimai smarkiai sumažėjo, nes po invazijos į Ukrainą Rusijai įvestų sankcijų, šioje šalyje smarkiai išaugo transporto priemonių kainos, rašo portalas „Insider“. Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad didžiausios Rusijos automobilių prekybos bendrovės „Rolf“ automobilių pardavimai nuo vasario iki kovo mėn. sumažėjo 60 proc. Pasak bendrovės vykdomosios direktorės Svetlanos Vinogradovos, šiais metais pardavimas turėtų sumažėti perpus.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva tapo viena pirmųjų šalimų, parodžiusių pasipriešinimą Kremliaus agresijai ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvai teks pirkti energijos produktus iš kitų šalių, o dėl to gali kisti jų kainos, įspėja specialistai. Jų teigimu, kad dėl karo dujų kainos šiemet augs, tačiau bus stengiamasi jas išlaikyti kuo patrauklesnes pirkėjui.

Rusų oligarchas Romanas Abramovičius kreipėsi į turtingus asmenis JAV, prašydamas milijoninių paskolų tam, kad jis galėtų sumokėti darbuotojams. „Daily Mail“ rašo, kad R. Abramovičius, kuriam dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos teritorijoje taikomos sankcijos, apribojančios galimybę naudotis savo turtu, kreipėsi į Holivoduo prodiuserį Bretta Ratnerį, taip pat Rošildų šeimą, prašydamas gauti 1 mln. vertės paskolą.  Visgi pats oligarchas šiuos pranešimus neigia.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus „sukrėtimų“ pagrindinių rūšių grūdų ir augalinių aliejų rinkose, maisto kainos pasaulyje kovą pasiekė rekordinį lygį, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną pradėta invazija ir Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, pakurstė nuogąstavimus dėl pasaulinės bado krizės, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur jau pastebimas šalutinis karo Ukrainoje ir san...

Kristo Kaarmannas, vienas iš tarptautinių mokėjimų startuolio „Wise“ įkūrėjų, šiemet pateko į amerikiečių verslo žurnalo „Forbes“ sudaromą milijardierių sąrašą, rašo estų dienraštis „Postimees“. Žurnalo vertinimais, esto turto grynoji vertė siekia 1,2 mlrd. JAV dolerių. „Forbes“ rašo, kad K. Kaarmannas yra vienas iš tų naujų milijardierių, kurių iškilimas yra susijęs su finansinių technologijų – fintech – pasauliu.

Ką tik iš naujo perrinktas autoritarinis Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas nesiruošia paklusti vieningai Europos Sąjungos pozicijai. Jis pareiškė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo su Ukraina akivaizdoje, už rusiškas dujas mokės rubliais, rašo portalas „Insider“. „Tai mums nekelia jokių sunkumų. Jei rusai mūsų paprašys, mokėsime rubliais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ vadovas ketvirtadienį teisino savo įmonės buvimą Rusijoje, sakydamas, kad galimybė gauti maisto, ypač kūdikiams, yra pagrindinė teisė net karo metu. Praėjusį mėnesį įmonė sulaukė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskiio kritikos, kuris per vaizdo ryšiu kreipėsi į Berne susirinkusius protestuotojus, ir nuo to laiko raginimų boikotuoti „Nestle“ dėl jos veiklos Rusijoje padaugėjo.

Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje. G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.

JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas. Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Plataus masto Ukrainos civilių žudynės, kurias Bučoje vykdė Rusijos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Dėl Rusijos žiaurumo įmonės traukiasi iš Rusijos, siekdamos neremti Kremliaus finansiškai. Visgi dalis verslo atstovų viešumoje sulaukia kritikos dėl nepakankamų pastangų, siekiant iškelti savo verslą iš Rusijos. Ne išimtis ir Lietuviško kapitalo bendrovės.

Vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, paskelbė teismas.   Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Maskva ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Suomija skubiai Rusijai grąžins  vertingų meno kūrinių siuntas, kurias areštavo Suomijos muitinė, taikydama Vakarų įvestas sankcijas. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė Maskvai virtinę sankcijų, tarp jų draudimą parduoti, tiekti, perduoti Rusijai ar eksportuoti į ją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto milžinei „Google“ reklamuoti savo paslaugas šalyje, kaltindama „YouTube“ skleidžiant „melagienas“ apie „specialiąją operaciją“ – taip Rusijoje reikalaujama vadinti karą Ukrainoje.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas ir Suomijos ekonomikos reikalų ministras Mika Lintila sutarė, kad Suomija ir Estija bendrai nuomosis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris užtikrins abiejų šalių dujų tiekimo saugumą. „Gamtinių dujų tiekimo srityje ir Estija, ir Suomija yra labai priklausomos nuo Rusijos, štai kodėl dabartiniais nestabiliais laikais turime apsaugoti savo užnugarį ir pasirengti atsisakyti dujų iš Rusijos.

Europos Sąjunga (ES) rengiasi paskelbti sankcijų rusiškoms anglims. Nors Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pareiškė, kad 27 valstybes vienijantis blokas „anksčiau ar vėliau“ turės įvesti sankcijų ir Rusijos naftos bei dujų sektoriams, ES kol kas vengė tokių žingsnių.

Vengrija ketvirtadienį paskelbė gavusi pirmą rusiško branduolinio kuro siuntą nuo įprastą tiekimo kelią sutrikdžiusio Maskvos karo Ukrainoje pradžios. Vengrija turi vieną atominę elektrinę ir ji buvo pastatyta 9-ajame dešimtmetyje naudojant sovietų laikų technologijas. Elektrinė yra į pietus nuo Budapešto ir pagamina kone pusę Vengrijai reikalingos elektros.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pareiškė, kad sprendimas pasitraukti iš Rusijos, kuris buvo priimtas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, bendrovei jau atsiėjo 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Dėl sumažėjusios turto Rusijoje vertės, kredito nuostolių ir „nuostolingų“ sutarčių sąlygų šių metų pirmųjų trijų mėnesių pajamos sumažės 4–5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Shell“. Pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus bendrovė ketina skelbti gegužės 5 dieną.

Turtingos valstybės iš privalomųjų atsargų išleis papildomus 120 mln. barelių naftos, kad pažabotų „juodojo aukso“ kainas, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilo, vėlai trečiadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vien Jungtinės Valstijos, kurios neseniai paskelbė ketinančios panaudoti savo strategines naftos atsargas, išleis 60 mln. barelių. TEA „juda į priekį koordinuodama bendrą 120 mln. barelių išleidimą iš naftos rezervų (įskaitant 60 mln.

JAV reguliuotojai atlieka tyrimą, siekdami nustatyti, ar elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ naudojo jos platforma besinaudojančių pardavėjų informaciją nuosavų produktų kūrimui, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, kuris cituoja informuotus šaltinius, Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) prašo pateikti vadovų elektroninių laiškų ir kito susirašinėjimo apie tai, kaip „Amazon“ darbuotojai naudojo pardavėjo informaciją, kopijas.

Vokietijos anglių importuotojų asociacijos vadovas teigia, kad rusiškos akmens anglys gali būti pakeistos anglimis iš JAV, Pietų Afrikos, Australijos, Kolumbijos, Mozambiko ir Indonezijos, pranešė Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos anglių importuotojai spėja, kad visas rusiškų anglių importas tiekimu iš kitų šaltinių gali būti pakeistas jau iki šių metų pabaigos.

Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen Synthos Green Energy“ ketina importuoti elektros energiją iš Ukrainos,  „Orlen Synthos Green Energy“, kurią įkūrė Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir „Synthos Green Energy“, rengiasi investuoti į projektą, kuriame numatomas elektros energijos importas iš Ukrainos. Bendrovė savo svetainėje pranešė, kad šio projekto įgyvendinimas padės tenkinti Lenkijos pramonės elektros energijos poreikius ir sumažins Lenkijos priklausomybę nuo angliavandenilių.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį pareiškė, kad sankcijos, kurios apimtų visišką Rusijos naftos uždraudimą, tikėtina, kad sukels „didelį kainų kilimą“ visame pasaulyje, praneša „Reuters“ naujienų agentūra. J. Yellen trečiadienį pareiškė, kad sankcijos, kurias žadama įvesti naftos produktams iš Rusijos gali, padidėjus kainoms, gali pakenkti JAV ir kitoms demokratinėms Amerikos sąjungininkėms.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą. „Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Financial Times“ neseniai pranešė, kad dvi jachtos, prišvartuotos Karibų jūros Antigvos saloje, priklauso Romanui Abramovičiui ir gali būti konfiskuotos.

Vengrija mokės Rusijai už dujų importą rubliais, jei jos paprašys, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, paprieštaraudamas tai daryti atsisakančioms Europos Sąjungos šalimis. „Mums nesunku mokėti už dujas rubliais, jeigu to prašo rusai, mes mokėsime už jas rubliais“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Orbanas.

Lietuva negali vienašališkai nutraukti Rusijos tranzito į Karaliaučių, sako susisiekimo ministras. „Apie vienašalius sprendimus dėl Kaliningrado tranzito – toks dalykas teoriškai turbūt nelabai įmanomas, nes tai yra Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Marius Skuodis. Anot jo, šiuo metu Bendrijoje vykstant diskusijoms dėl Rusijos ir Baltarusijos vilkikų embargo Europos Sąjungoje Karaliaučiui vis tiek būtų daroma išimtis.

Italijos konditerijos gaminių grupė „Ferrero“ antradienį pranešė atšaukianti šokoladinius kiaušinius „Kinder“ septyniose Europos šalyse dėl galimų sąsajų su daugybe užsikrėtimo salmonelioze atvejų, likus mažiau nei dviem savaitėms iki Velykų.  Nors nėra įrodymų, kad šokoladiniuose kiaušiniuose „Kinder Surprise“ ar kituose gaminiuose būtų salmonelių, „Ferrero“ teigė naujienų agentūrai AFP, kad atšaukimą paskelbė kaip atsargumo priemonę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys su kolegomis iš Lenkijos aptarė galimus regioninius sprendimus užsitikrinant gamtinių dujų tiekimą bei išnaudojant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir gegužę pradėsiantį veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekį (GIPL). Tai aptarta ministrui susitikus su su Lenkijos klimato ir aplinkos ministre Anna Moskwa (Ana Moskva) ir Lenkijos valstybės turto ministerijos viceministru Maciejumi Maleckiu, pranešė Energetikos ministerija.

Didžiausia pasaulyje puslaidininkinių komponentų ir įrenginių gamintoja „Intel“ pranešė nutraukianti visas verslo operacijas Rusijoje Maskvos karinės invazijos į Ukrainą fone. „Intel“ ir toliau prisijungia prie pasaulinės bendruomenės, smerkdama Rusijos karą prieš Ukrainą ir ragindama kuo greičiau atkurti taiką. Nedelsdami stabdome visas verslo operacijas Rusijoje. Jau anksčiau esame priėmę spendimą stabdyti visas siuntas klientams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – sakoma bendrovės pranešime.

Keli Rusijos influenceriai ir visuomenininkai viešai pasipiktino, kad jiems buvo uždrausta įsigyti  grožio namų „Chanel“ prekių. Be to, jiems draudžiama pirktas prekes vežtis į Rusiją ir ten nešioti, rašo portalas „Insider“. Rusų visuomenininkė ir influencerė Anna Kalashnikova savo „Instagram“ paskyroje pasidalino  pranešimu, kuriame apkaltino „Chanel“ rusofobija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs nusivylęs, kad į naują sankcijų Rusijai paketą neįtraukta naftos pramonė. „Aš nusivylęs, kad siūlymai neapima naftos. Anglis, kai mes kalbame apie finansus, kurie Rusijos biudžetą papildo Europa pirkdama anglis, tai nėra daug, galėtumėt pridėti žvakes ir malkas, jei norėtumėt padaryt stipriau.

Pasaulio bankas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog žaliavų tiekimo sutrikimai, finansinė įtampa ir išaugusios kainos – tai vienas iš karo Ukrainoje padarinių, kuris artimiausiais mėnesiais sulėtins Azijos ekonomiką. Ataskaitoje prognozuojamas lėtesnis augimas ir didesnis skurdas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šiais metais, nes „daugkartiniai sukrėtimai“ sukels sunkumų žmonėms ir įmonėms. Skaičiuojama, kad regione ekonomikos augimas sieks 5 proc., palyginti su pradine 5,4 proc.

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas. „Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

ES svarsto galimybę dėl karo Ukrainoje taikyti sankcijas Rusijos naftos ar anglių pramonei, antradienį pareiškė vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, nors kai kurios šalys vis dar nerimauja dėl tokio žingsnio ekonominių padarinių. Europos Sąjunga ir JAV šiuo metu rengia papildomas sankcijas Maskvai dėl įtarimų, kad Kremliaus pasiųstos pajėgos įvykdė karo nusikaltimų netoli Kyjivo, kur savaitgalį buvo aptikta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Citus“, „Realco“ ir „Hanner“ teigia, kad kovo mėnesį būsto pirkėjai jautriai sureagavo į karo veiksmus Ukrainoje, tačiau atsargiau elgėsi ir vystytojai, pristabdę naujus projektus tiek dėl paklausos neapibrėžtumo, tiek dėl pabrangusių statybinių medžiagų „Hanner“ duomenimis, kovo mėnesį pirminėje Vilniaus NT rinkoje ji pardavė 114 butų – 90 proc.

Europos ekonomika greičiausiai susidurs su staigiu sulėtėjimu dėl karo Ukrainoje poveikio, tačiau turėtų išvengti recesijos, pirmadienį įžvalgomis pasidalino aukščiausi ES pareigūnai. „Dabartinis mūsų vertinimas yra toks, kad karo pasekmės Ukrainoje atneš <...> esminį ekonomikos augimo sulėtėjimą ES, bet ne recesiją“, – žurnalistams teigė ES vykdomasis viceprezidentas Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis, atvykęs į derybas su euro zonos ministrais.