Kuro tiekėjai teigia, kad pasaulinėje rinkoje dyzelino tiekimas yra gerokai sulėtėjęs, todėl Europoje gali būti pradedama reguliuoti, kiek degalų galės prisipilti gyventojai, antradienį rašo „Financial Times“.
Nepriklausomi naftos tiekėjai apskaičiavo, kad dėl paskelbtų sankcijų Rusijai už tai, kad pradėjo karą Ukrainoje ir žudo nekaltus gyventojus, per dieną gali būti prarandama 3 mln. barelių naftos ir jos produktų.
„Pagrindinis dalykas, dėl ko yra visi susirūpinę, tai dyzelino atsargos.
Europa iš Rusijos importuoja apie pusę dyzelino, o likusią dalį iš Artimųjų Rytų. Sisteminis dyzelino trūkumas egzistuoja“, – sakė Šveicarijoje įsikūrusios naftos prekybininko „Vitol“ vadovas Russellas Hardy.
„Vitol“ vadovas tikina, kad didesnis dyzelino suvartojimas nei benzino Europoje lėmė kuro trūkumą, tad naftos perdirbimo įmonės, reaguodamos į kainų šuolį, pasak jo, galėtų padidinti dyzelino produkciją kitų naftos produktų sąskaita arba pradėti dyzelino normavimą.
Tuo metu „Gunvor“ naftos kompanijos vienas įkūrėjas Torbjornas Tornqvistas antrina ir sako, kad „dyzelino trūkumas nėra tik Europos problema. Tai yra globali problema. Ji iš tiesų egzistuoja.“
Jis taip pat pridūrė, kad Europos dujų rinkos nebefunkcionuoja taip, kaip anksčiau, nes prekybininkai susiduria su itin dideliais bankų reikalavimais.
„Fitch“: karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai dar kilstels infliaciją Baltijos šalyse
Karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai dar labiau padidins ir taip jau didelę infliaciją Baltijos valstybėse, teigia tarptautinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai.
Pirmadienį agentūros paskelbtose naujausiose jos tarptautinėse prognozėse pažymima, jog spartaus energijos išteklių brangimo sukelta didelė infliacija Baltijos valstybėse smogs galutiniam vartojimui ir pristabdys ekonominę plėtrą.
„Eurostat“ duomenimis, metų infliacija Lietuvoje vasarį siekė 14 proc., Latvijoje – 8,8 proc., Estijoje – 11,6 procento.
Pasak „Fitch“ analitikų, Lietuva yra ypač jautri tarptautiniams energijos kainų svyravimams, nes tris ketvirtadalius energijos poreikio patenkina importu.
Kita vertus, Rusija daugelį metų buvo svarbi gamtinių dujų tiekėja Baltijos šalims – 2020-aisiais Latvija iš Rusijos importavo 100 proc., Estija – 46 proc., Lietuva – 42 proc. reikalingų gamtinių dujų.
Dėl nelegalios migracijos krizės bei karo Ukrainoje sumažėjo medienos skiedrų ir granulių tiekimo iš Baltarusijos patikimumas. Baltarusija taip pat pastaraisiais metais buvo svarbi biokuro tiekėja Baltijos šalims, kurios didino jo poreikį, siekdamos mažinti gamtinių dujų naudojimą.
„Fitch Ratings“ taip pat pažymi, kad nors darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse nuolat didėja, jis tik iš dalies kompensuoja didelių energijos ir maisto kainų poveikį vartojimui.
