Lietuvos verslas

Lietuvos statistikos departamentas pateikė naujausius eksporto ir importo duomenis. Iš jų matyti, kad Lietuvoje šis sektorius praeitais metais nebuvo itin sėkmingas.  Gruodžio mėnesio rezultatai  2016 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2 016 mln. EUR, importuota – už 2 254 mln. EUR, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1 158 mln. EUR.

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje, kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris. Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Bankrutuojanti Kauno medienos perdirbimo įmonė GKF atleis 211 darbuotojų - apie jų atleidimą sausio mėnesį pranešta Darbo biržai. Kauno darbo biržos specialistai buvo susitikę su įmonės atstovais ir darbuotojais, jiems suteikta informacijos apie biržos paslaugas, aptartos užimtumo rėmimo priemonės, pranešė Darbo birža. Sausį gauti iš viso 5 pranešimai apie grupinius atleidimus, įspėti 183 darbuotojai - atitinkamai 4 mažiau ir 15,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Renatas vynu sostinės senamiestyje prekiauja jau 3-eji metai. Verslininkui alkoholis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Renatas neslepia. Valdžiai skelbiant apie drastiškas kovos su alkoholizmu priemones, jam darosi baisu netekti  savo verslo. Netoli verslininko vyno parduotuvės yra universitetas ir mokykla. Anot Renato, draudimas prekiauti alkoholiu šalia švietimo įstaigų jam būtų neįveikiamas. „Ne tik mes ir labai dauguma parduotuvių restoranų, kavinių, barų.

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ bendrovė „Maxima grupė“, prižiūrinti mažmeninės prekybos verslą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje, turi naujus vadovus. „Maximos grupės“ generaliniu direktoriumi nuo vasario 8 dienos paskirtas Robertas Čipkus, iki šiol dirbęs įmonės finansų direktoriumi.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ kviečia gyventojus būti budrius sutikus „Lidl“ vardu pinigines aukas renkančius asmenis. Šiomis dienomis bendrovės klientų infolinija sulaukė vilniečių pranešimų, esą dvi merginos prie „Lidl“ parduotuvės  S. Nėries g. 16 Vilniuje kalbina praeivius prašydamos paaukoti pinigų bei pasirašyti ant lapo su „Lidl“ logotipu. Bendrovė „Lidl Lietuva“ atsakingai pareiškia, kad įmonė nėra susijusi su šia paramos rinkimo akcija.

„Dabartinės kartos laukia dideli pokyčiai: virtuali realybė, daiktų spausdinimas, minčių skaitymas, dirbtinis intelektas. Šiose srityje 5 metų laikotarpiu atsiras labai daug naujų darbo vietų, – sakė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas. – Šiandien visame pasaulyje su dirbtiniu intelektu susijusių darbo vietų yra labai nedaug, tačiau po 10 metų jų bus milijonas ir daugiau.

Trečiadienį Kauno apygardos teismo posėdyje įpareigotas dalyvauti „Arvi“ įmonių grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nepasirodė. Įmonių grupei atstovavo verslininko sūnus Justas Kučinskas. Iš vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje laikomo V. Kučinsko užsienio kreditoriai bando išsiieškoti daugiau nei 20 mln. eurų skolų, o Vilniaus apygardos teismo sprendimu areštuotas verslininko turtas.

Valdantieji siūlo griežtinti alkoholio pardavimą, mažinant vietų skaičių, pakeliant amžiaus kartelę, ribojant pardavimo laiką, o gal ir įkuriant specializuotas parduotuves. Tuo nepatenkinti verslininkai, kurie teigia, kad alkoholio kontrolės priemonės turi būti nediskriminuojančios ir neprasilenkiančios su sveika logika, nes priešingu atveju gali išaugti šešėlinė prekyba.

Aviakompanija „Ryanair“ šiandien pranešė dar labiau plečianti skrydžių krypčių pasirinkimus. Iš Vilniaus bus galima keliauti dviem naujais maršrutais. Kompanija ketina skraidinti iš Vilniaus į Kelną ir Niurnbergą. Skrydžius vykdys du kartus per savaitę 2017 m. žiemos sezono metu. Naujų maršrutų iš Vilniaus oro uosto į Kelną ir Niurnbergą proga, Ryanair skelbia bilietų akciją nuo 9.99 Eur skrydžiams 2017 m. vasario ir kovo mėn. visame aviakompanijos maršrutų tinkle Europoje.

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio. Tačiau kai kurie opozicijos politikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą.

Vilniaus oro uosto patalpų nuomininkai yra nepatenkinti oro uosto administracijos reikalavimu mokėti 50 proc. nuomos mokestį kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos metu, rašo „Verslo žinios“. „Juk tuo metu, kai vyks rekonstrukcija, nuomininkai neturės jokių pajamų.

„Food Union Group“, tarptautinė pieno gaminių ir ledų gamybos bendrovių grupė, užimanti pirmaujančią padėtį Šiaurės Europos rinkoje, bei ledų gamintojo „Premia“ savininkė, gavo iš viso 214 mln. EUR (225 mln. USD) investicijų iš PAG, vienos iš didžiausių privataus kapitalo įmonių, ir esamo investuotojo „Meridian Capital“. „Food Union Group“ yra viena pirmaujančių pieno perdirbėjų bei ledų gamintoja Šiaurės Europoje.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Jau kelis dešimtmečius susiduriame su didėjančia grėsme – dirvos erozija, kuri sukelia dirvožemio degradaciją. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ši problema jau dabar yra opi daugiau nei 110 valstybių – kasmet dėl šios priežasties žemdirbiai senajame žemyne praranda iki 50 000 ha dirbamos žemės. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje – dirvožemio degradacijos požymiai vis stiprėja.

Pirmą sykį per 35-erius metus pietines Europos valstybes užklupę šalčiai nusiaubė ištisus pasėlių laukus, išvartė šiltnamius, daržovės pradėjo pūti, taigi prarasta tūkstančiai tonų derliaus. Maža to, gamta Ispanijai pasiuntė ir potvynius. Padariniai atsiliepė kone visai Europai. Trūkumą pajuto ir lietuviai. Dalyje parduotuvių nėra „aisbergo“ salotų, cukinijų, brokolių. O jei pirkėjams vieną kitą daržovę aptikti pavyksta, akis bado kainos.

Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovams Trišalėje taryboje antradienį nepavyko susitarti dėl darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo. Tai jau antras ginčytinas klausimas, dėl kurio tarybos nariams nepavyko susitarti. Prieš dvi savaites nebuvo sutarta dėl atostogų trukmės. „Posėdyje nepavyko susitarti dėl vieningo modelio, kaip turėtų būti informuojami ir konsultuojami darbuotojai. Ar tai turėtų vykti per darbo tarybas, ar per profsąjungas.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Suomijos įmonei „S-grupė“ priklausantis „Prisma“ prekybos tinklas, Lietuvoje valdantis po dvi parduotuves Vilniuje ir Kaune, keičia savo komunikacijos strategiją ir reklaminį šūkį. Su naująja koncepcija „Kalbame šeimoms", anot tinklo atstovų, bus siekiama į savo pirkėjų auditoriją aktyviau įtraukti šeimas, vertinančias kokybę, patrauklias kainas ir išskirtines prekes.

Mokėjimų sistema Paysera nusprendė išplėsti pinigų išgryninimo tinklą. Pasak įmonės, tai padaryta matant vis dar didelį Lietuvos gyventojų poreikį gryniesiems pinigams.  Nuo šiol atlikti grynųjų pinigų operacijas su Paysera galima visuose Lietuvos spaudos kioskuose ir Narvesen parduotuvėse. Tai daugiau nei 200 naujų vietų visoje Lietuvoje.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Oro transporto vežėjos "Ryanair" teigimu, lėktuvų bilietų kainos „krito sparčiau, nei mes iš pradžių planavome“. Tačiau keleivių srautai trečiąjį ketvirtį pakilo 16 proc., iki 29 mln., o oro linijų lėktuvai skraidė 95 proc. pajėgumu. Bendrovė sakė esanti „atsargi“ dėl likusių finansinių metų prognozės, bet tikino, kad įmonės pelnas turėtų pateisinti prognozes.

Nedarbas Lietuvoje vasario pradžioje buvo 8,7 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,2 proc. punkto, tačiau per metus - sumažėjo 0,7 proc. punkto. Pirmąjį metų mėnesį darbdaviai labiausiai ieškojo suvirintojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo sekretorių, siuvėjų ir dažytojų, pranešė Lietuvos darbo birža (LDB). „Kaip įprastai, sausį padidėjęs norinčiųjų dirbti savarankiškai ir gauti paramą įsigyjant verslo liudijimą srautas tradicišk...

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Siekiant paskatinti vaistines aktyviau siūlyti pirkėjams pigiausius jiems tinkančius vaistus, jos bus įpareigotos išduoti tam tikrą kiekį pigiausių medikamentų. „Numatoma sutartyse tarp teritorinės ligonių kasos ir vaistinės numatyti prievolę išduoti tam tikrą kiekį pigiausių vaistų, tai būtų taip pat skatinimas racionaliau vartoti – vartoti pigesnius vaistus“, – spaudos konferencijoje pirmadienio rytą sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Savo namuose elektrą gaminantys vartotojai yra ateitis, todėl būtina kuo labiau supaprastinti jų prisijungimą prie elektros tinklų, mano bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovė. Dalia Andrulionienė teigia, kad ESO jau rengia planą, pagal kurį prisijungimas prie tinklų bus paprastesnis. „Aš galvoju, kad tai yra absoliučiai ateitis ir Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, judės į rinkos decentralizavimą.

SEB banko klientai Lietuvoje jau gali įsigyti naują kredito kortelę „MasterCard World Elite“, o banko privačiosios bankininkystės klientai ja galės naudotis kartu su paslaugų planu „Elite“. Su šia kortele galima ne tik atsiskaityti, ji suteikia ir įvairių papildomų naudų daugelyje pasaulio šalių. Naujoji kredito kortelė „MasterCard World Elite“ daugiausiai orientuota į privačiosios bankininkystės klientus, bet ją užsisakyti gali ir kiti privatūs banko klientai.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad rūkymas „suvalgo“ vieną dvyliktąją visame pasaulyje sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir pasauli ekonomikai daro didesnę nei 1,4 trln. JAV dolerių žalą. Žalingasis įprotis suvartojo maždaug du procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto, rodo ekspertų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos vėžio draugijos išanalizuoti 2012 metų duomenys. Ir beveik 40 proc. šios naštos tenka besivystančioms šalims. 422 mlrd.

Atžalų vairuotojais tapusiems tėvams – klaipėdiečių verslo idėja. Jūsų vaikus į mokyklą ar būrelį pavėžės specialūs automobiliai. Štai penkiametė Tėja eina į jos jau laukiantį spalvotą automobilį. Keletą kartų per savaitę mergaitė lanko dainavimo būrelį. Kaip pristatyti dukrą į ugdymo įstaigą vidurdienį – tikras galvos skausmas tėvams. Ir kitos mažamečių mamos sako tapusios vaikų vairuotojomis.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Žinomiausias elektrinių automobilių gamintojas atkreipė dėmesį į Lietuvos pastangas pritraukti jų investicijas. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių tikisi, kad būtent čia Elonas Muskas nuspręs įkurti „Tesla Motors“ gigafabriką, kuris atneštų apie 6 tūkst. naujų darbo vietų. Susivienijusi Lietuvos kompiuterinių žaidimų žaidėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė Nevadoje egzistuojančio „Teslos“ gigafabriko repliką.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane. Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo „Bernelių užeigos“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 respondentų.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų. „Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Teisėsaugai pateikus informacijos apie neskaidriai vykusį Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursą, Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu jo dalyviu.

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, teigia įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. „Kas nekuria verslo, tas ir nepatiria problemų.

Sostinės Kazokiškių sąvartyne auga krūvos degių atliekų. Kaupti jos ten pradėtos pernai paaiškėjus, kad degių šiukšlių Lietuvoje nėra kur sudeginti. Aplinkos ministerija užsipuolė sąvartyną, kad jis per kelis mėnesius nesugebėjo nei paruošti tokioms atliekoms skirtos aikštelė. Sąvartynas keikia ministeriją, kad ji ir pati nežino, ką su šiukšlėmis daryti. O netylant ginčams šiukšlių krūva tik auga.