Lietuvos verslas

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į sąrašo viršų – tai inžinerija ir mechanika, o jos vietą užėmė nekilnojamojo turto ir energetikos sritys. Kiek praėjusiais metais uždirbo į daugiausiai uždirbančiųjų sąrašą patekusių sričių darbuotojai, apžvelgiama remiantis darbo portalo CVbankas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga panaikino reikalavimą mieste esančioms vaistinėms veikti bent 60 kv. metrų ploto patalpose. Ministras sakė tikįs, kad šis sprendimas pagerins vaistų prieinamumą pacientams mažesniuose miesteliuose, nes ligšiolinė tvarka buvo didelė finansinė našta. Konkurencijos taryba pernai rugpjūčio pabaigoje pradėjo tyrimą dėl pernai įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią nustatytas minimalus vaistinių plotas.

Du mėnesius valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujantis Mantas Bartuška sako, kad įmonėje pradėtos permainos negali būti labai greitos, tačiau jau gerokai pasistūmėta į priekį, formuojant komandą ir keičiant procesus. Klaipėdos SGD terminalo projektą įgyvendinęs finansininkas ir vadybininkas M.Bartuška sako, kad svarbiausias jo tikslas - padaryti „Lietuvos geležinkelius“ skaidria, efektyviai veikiančia įmone, duodančia gerą grąžą valstybei.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų organizacijų duomenimis Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje. Akivaizdu, kad perteklinis alkoholio vartojimas yra gili ir skaudi mūsų šalies ekonominė bei socialinė problema. Kaip ją išspręsti? Skaičiuojama, kad vienam 15 metų ir vyresniam lietuviui vidutiniškai tenka apie 15 litrų gryno alkoholio per metus. Dar blogiau – pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimas nuolat augo.

Lietuva pagal ekonomikos laisvę nusmuko per 3 vietas į 16-ą vietą ir gerokai atsilieka nuo Estijos, tačiau lenkia Latviją ir Lenkiją. Estija reitinge užima 6 vietą, Latvija - 20 vietą, o Lenkija - 45 vietą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pranešė, kad pagal JAV tyrimų centro „Heritage Foundation“ indeksą, nors Lietuva ir nukrito į žemesnę poziciją, tačiau laisvės šalyje daugėja.

Prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta pernai ūgtelėjo, tačiau pažvelgus į rezultatus Lietuvoje skaičiai ne tokie džiuginantys. Bendrai „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta augo 0,2 proc. iki 2,684 mlrd. eurų be PVM. Lietuvoje grupės mažmeninė apyvarta pernai sumenko 2,1 proc. iki 1,413 mlrd. eurų, teigiama „Maximos grupės“ pranešime.

Trečdalyje Skandinavijos žiniasklaidos straipsnių apie Lietuvą mūsų šalis minima neigiamame kontekste; daugiausia – tarp pranešimų kriminalų skiltyse, – tai rodo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto atliktas tyrimas. Analizuojant Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos pagrindinių interneto leidinių praėjusių metų sausio - spalio mėnesiais pasirodžiusius įvairaus žanro pranešimus, atrinkta ir išnagrinėta beveik 11 000 publikacijų apie Lietuvą ir lietuvius.

Verslininkas Elonas Muskas prieš kelias savaites pradėjo statyti po Los Andželu (JAV) besidrieksiantį ir jo vadovaujamą aeronautikos bendrovę „SpaceX“ su Los Andželo oro uostu sujungsiantį tunelį. Tuo tarpu Lietuvos kompiuterinių žaidimų entuziastų bendruomenė seną išradėjo svajonę jau įgyvendino. Žaidime „Minecraft“ jaunuoliai per dvi dienas pastatė ne tik tunelį, bet ir „SpaceX“ biurą bei oro uostą.

Turbūt dar niekada FinTech paslaugų rinka nebuvo tokiame pakilime kaip dabar. Lietuva su Lietuvos banku priešakyje, suprasdami FinTech įmonių potencialą, jau kurį laiką deda pastangas, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas šioms įmonėms ateiti į Lietuvą.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius teisme siekia atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl grupės įmonių reorganizavimo ir jos akcininkų, įskaitant turtingiausią Lietuvoje verslininką Nerijų Numavičių, veiklos.

„Nokia 3310“ vėl pasirodys prekyboje - greičiausiai tai mylimiausias ir visų laikų atspariausias telefonas. Prekyboje jis pasirodė 2000-aisiais ir kai kurie šių telefonų vis dar veikia. Kaip rašoma portale anglija.today, atsinaujinęs telefonas „Nokia 3310“ bus parduodamas vos už 59 svarus ir, tikėtina, taps patogiu antruoju telefonu tiems, kurie vis dar su nostalgija prisimena senąjį jo modelį. Senąjį „Nokia 3310“ telefono modelį vis dar galima įsigyti „Amazon“ svetainėje.

Tabletės nuo gripo Lietuvoje kainuoja beveik 5 eurus, Lenkijoje – du kartus mažiau. Ir tai tik vienas pavyzdys visų vaistų, kurių kaina ryškiai skiriasi Lietuvoje ir kaimyninės šalies vaistinėse. Sveikatos apsaugos viceministrė teigia, jog milžiniškus pelnus iš vaistų verslo skaičiuojantys farmacijos magnatai čia ne prie ko. Anot jos, žmonės yra patys kalti dėl didelių vaistų kainų. „Jei gamintojai žinotų, kad pigūs vaistai Lietuvoje yra populiarūs, jie mažintų kainas.

Praėjusią savaitę „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė, kad atsižvelgdami į nuo kovo 1 dienos 112 proc. padidėsiantį alaus akcizo tarifą ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, reorganizuos gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje, perskirstys gamybos pajėgumus. Tai reiškia ne tik gamyklos perkėlimą į Uteną, bet ir darbuotojų atleidimą.  „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas akcentavo, kad Klaipėdos darykla nebus uždaryta.

Nors prieš vasario 14 dieną visų prekybos centrų prekystaliai nusidažo raudonai, o saldainių pasiūla pastebimai išauga, tačiau ši diena nebėra tokia, kaip anksčiau. Prekybos tinklų atstovai teigia, kad Valentino diena nebėra tokia populiari, kokia buvo tradicijai Lietuvoje prasidėjus. Anot prekybininkų, dabar tai tapo dviejų žmonių švente ir masinio lipnių širdelių pirkimo nebėra. „Nėra taip, kaip buvo anksčiau. Nebėra tokios apgulties ar to pasiruošimo“, - teigia prekeivių atstovė.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ remontuos ruožą Vilnius-Klaipėda, kuriuo pervežama daugiausiai krovinių. Į darbus bendrovė investuos apie 14 mln. eurų. Dėl remonto pailgėjus kelionei ir keleiviams dėl to patirsiant nepatogumų, „Lietuvos geležinkeliai“ nuo vasario 15 dienos taikys 10 proc. nuolaidą keliaujantiems iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Ji galios, kol kelias bus suremontuotas.

Ekonomistai prognozavo, kad šiais metais kainos didės. Ir pirmuoju mėnesiu jau matoma infliacija, tačiau dar nedidelė.  2017 m. sausio mėn., palyginti su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Reguliariai apsipirkti į kaimyninę Lenkiją važiuoja apie 9 proc. Lietuvos gyventojų, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktos apklausos metu gyventojų teirautasi, ar jie važiuoja apsipirkti į Lenkiją. 58,1 proc. pasirinko atsakymą „ne ir neplanuoju“. 11,4 proc. nurodė, kad į Lenkiją prekių yra važiavę kelis kartus, 7 proc. pasirinko atsakymą „1-2 kartus“. 8,7 proc. nurodė, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja reguliariai. 13,1 proc.

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Didesnių ir mažesnių miestų centruose būstus turintys gyventojai puikiai žino, kokiomis dienomis ir valandomis miestai atgyja, kada vyksta triukšmingiausi vakarėliai. Vieni puls sakyti, kad gyvenantys tokiose vietose, turi susitaikyti su situacija, kiti pritars, kad viskam yra taisyklės ir ribos.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ketina išperkamosios nuomos būdu įsigyti 150 naujų ekologiškų autobusų ir taip atnaujinti miesto autobusų parką. Savivaldybė vasario 8 dieną centriniame viešųjų pirkimų portale cvpp.lt paskelbė 150 autobusų pirkimo konkursą, paraiškų jam laukiama iki vasario 20 dienos. Mietas nori įsigyti 100 dviejų ašių ir 50 trijų ašių autobusų, kurie atitinka šiuolaikinius ekologijos standartus. Juos numatoma išpirkti per 8 metus.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Pernai lapkritį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,7 procento. EK analitikų teigimu, kitąmet Lietuos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 proc. (anksčiau - taip pat 2,8 proc.). „ES lėšomis bendrai finansuojamiems investiciniams projektams sugrįžus į įprastą lygį, tikimasi, kad atsigaus tiek privačios, tiek viešosios investicijos ir skatins ekonomikos augimą 2017 metais.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Vos nutilus diskusijoms apie vaikams skirtuose vadovėliuose spausdinamus tekstus ir užduotis, kurios papiktino tėvus, iškilo nauja istorija. Po socialinėje erdvėje vilnietės įkeltos nuotraukos su populiaria dar neseniai prekybos centruose platinta „Smegenistų“ kortele, užvirė naują diskusiją dėl joje išspausdintos užduoties. Portalas tv3.lt domėjosi, ar tai nėra dar vienas visuomenės per daug sureikšmintas atvejis, o galbūt tikrai ne vietoje pavartotas žodis.

Pramoginę žūklę siūlantys gidai sako, kad dabar visi leidžiasi į lašišų žvejybą. Ir nenuostabu: paskutiniu metu jūroje šios žuvies netrūksta, o štai klaipėdietis žvejys gali pasigirti ir solidžiu rekordu. Ankstyvas vasario rytas: žvejai Danės upe pasileidžia marių link, o iš ten – ir Baltijos jūros platybės. Valtis papuošta meškerėmis. Vyrai laukia lašišų.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Lietuvos kaimai greitai gali likti be pašto skyrių. „Lietuvos paštas“ užsimojo išnaikinti net 370 pašto punktų, kurie neša tik piniginius nuostolius. Tačiau tam nepritaria ne tik kaimo žmonės, bijantys likti be pašto ir ryšio su pasauliu, bet ir valstiečių ir žaliųjų frakcija, raginanti „Lietuvos paštą“ galvoti ne tik apie pinigus, bet ir apie nykstančių Lietuvos regionų gerovę.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Europos Sąjunga iš dalies finansuos valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energijos“ vystomą 380 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą. 153 mln. eurų parama, arba 40,2 proc. projekto vertės, jėgainei numatyta 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimuose, kuriuos patvirtino Europos Komisija (EK). Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, užsitikrinus jėgainės finansavimą, reikia skubinti ir statybos darbus.

Peržvelgę praeitų metų rezultatus „Topo centras“ nusprendė atnaujinti savo parduotuvių koncepciją. Taip įkurta naujos kartos parduotuvė. Vilniaus Akropolyje atidaryta naujos kartos parduotuvė – 36–oji. Investicijos į parduotuvę viršija 70 tūkst. Eur, o bendrai investicijos į parduotuvių atnaujinimą 2017 metais sieks 700 tūkst. Eur.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje 380 eurų siekiantis MMA aplenkė tik minimalų atlygį Bulgarijoje (235 eurai) ir Rumunijoje (275 eurų), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje MMA taip pat yra 380 eurų, Estijoje - siekia 470 eurų.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Ar kada pagalvojote, kiek per metus sumokate privalomojo sveikatos draudimo? O kiek jūsų sveikatos priežiūra kainuoja valstybei? Jei esate dirbantis, sveikas žmogus, greičiausiai lankydamasis pas daktarus išnaudojete vos kelis procentus savo įmokėtos sumos. Kita suma panaudojama šlubuojančiai Lietuvos sveikatos sistemai išlaikyti. Ekonomistai sako, kad PSD yra ne kas kita, kaip teisingumo principui nusižengiantis mokestis.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdžiusi bendrovė „Lukoil Baltija“ teikė klaidingą informaciją apie nuolaidų kortelės naudą, taip pat neaiškiai informavo apie degalų kainas, nutarė teismas. Už tai įmonė turi sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTA) jai skirtą 4,3 tūkst. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 3 dieną atmetė „Lukoil Baltijos“ skundą.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti bendrovė „Maxima LT“ vartotojams pateikė klaidinančios informacijos apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas, todėl turi sumokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTA) jai skirtą 4,3 tūkst. eurų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas sausio 30 dieną atmetė „Maximos LT“ skundą ir patvirtino, kad bendrovė vykdė nesąžiningą komercinę veiklą, pranešė VVTA.

Lietuvos pašto planuota reforma, uždarant apie 350 pašto skyrių kaimuose, stabdoma. Dėl to valdantieji „valstiečiai“ teigia sutarę su susisiekimo viceministru ir Lietuvos pašto vadove. Susisiekimo ministerijos atstovė BNS patvirtino, kad toks susitarimas yra, o bendrovė jo kol kas nekomentuoja.

„Statoil“ prekės ženklo degalines valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ ketina įsigyti tris „Apsagos“ tinklo degalines Kaune, Alytuje ir Vilniaus rajone. Prašymas pateiktas Konkurencijos tarybai, o sandorio vertė neatskleidžiama. „Degalinės atitinka mūsų plėtros planus ir mūsų ilgalaikius planus būti stipresniais tam tikruose miestuose. Galvojome statyti ar pirkti degalines ir radome pardavėjus, su kuriais pavyko susitarti.

Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių užsienio specialistus ir patvirtino 27 profesijų sąrašą. Tarp jų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Nauja tvarka galios atvykėliams iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių.

Pastaruoju metu vyksta diskusijos, ką Lietuvoje galima įsigyti už 1 eurą? Sausio gale savo statistiką pateikė prekybos tinklas  „Lidl“, o dabar ir „Maxima“. Tuomet  „Lidl“ atstovai pateikė kainų analizės išvadas, kad 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.