Netrukus po paskelbimo apie diplomatinių ryšių su Kataru nutraukimą, naftos kainos ėmė kopti aukštyn - rugpjūčio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 1,26 proc. iki 50,58 dolerio už barelį, o liepos mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 1,28 proc. iki 48,27 JAV dolerio.
Tačiau analitikai kainų šuolius vadina trumpalaikiais ir mano, kad nei naftos, nei dujų rinkos ilguoju laikotarpiu tai nepaveiks.
Dujų kainos neturėtų išaugti
Energetikos holdingo „Lietuvos energija“ valdybos narys Dominykas Tučkus prognozuoja, kad įtampa Arabijos pusiasalyje neturėtų paveikti SGD kainų, mat Kataras didžiąją dalį dujų eksportuoja į Aziją, todėl Europoje dujų rinka sukrėtimų nepajus.
„Kataro šiandieniniai srautai didžiąja dalimi keliauja į Azijos rinkas. Tai vienas dalykas, tad tai neturėtų paveikti. Kitas dalykas yra tai, kad energetikos srautai dažnai keliauja nepriklausomai nuo politinių sprendimų. Tuo labiau, jie prekiauja tarptautine žaliava - jeigu kažkas neperka, tuomet gali įvykti mainų sandoriai ir pakeisti savininką“, - BNS sakė D. Tučkus.
Be to, anot jo, net jeigu kainos keistųsi trumpam, didesnės įtakos rinkai jos nedarys. D. Tučkus aiškino, kad SGD yra „tarptautinis krovinys ir kelionės metu gali ir tris kartus pakeisti savo savininkus“, todėl politiniams šokams kainos yra atsparios. Jo manymu, rinką paveiktų fiziniai apribojimai - pavyzdžiui, Egipto sprendimas apriboti laivybą Sueco kanalu Kataro kroviniams. Tačiau tokią galimybę jis laiko mažai tikėtina.
Agentūros „Platts“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Persijos įlankos valstybių politinis konfliktas neturės pasekmių dujų rinkai. Laivyba, anot agentūros, neturėtų būti ribojama, Egiptas greičiausiai neribos Kataro krovinių per Sueco kanalą.
Gali išaugti ekonominis spaudimas
Penkių valstybių sprendimas nutraukti diplomatinius ryšius bei apriboti susisiekimą su Kataru rodo, kad Kataras yra baudžiamas už nepriklausomumą nuo Saudo Arabijos, sako Islamo ir Artimųjų Rytų ekspertas Egdūnas Račius. Jo teigimu, galima tikėtis, kad Kataras sulauks ne tik politinio, bet ir ekonominio spaudimo, tačiau tai priklausys nuo JAV administracijos.
„Aš sakyčiau, kad tai rodo, jog Saudo Arabijai trūko kantrybė, nes matome, kad pastarąjį dešimtmetį su naująja valdžia Katare jaunas emyras labai ryžtingai pradėjo veikti ne tik regione, bet ir globaliai - tai yra, Kataras pradėjo save projektuoti kaip globalų žaidėją pasaulio politikoje ir aktyviai dalyvauti įvairiuose konfliktuose tiek diplomatiniame, tiek kariniame lygmenyje. Šis Kataro didžiavalstybiškumas neabejotinai pradėjo erzinti Saudo Arabiją, kuri tradiciškai buvo Persijos įlankos valstybių kaip motininė valstybė, užduodavo toną ir kitos valstybės turėdavo susitaikyti“, - BNS sakė E. Račius.
Pasak jo, ar Kataras sulauks ekonominio spaudimo, priklausys ir nuo to, kaip į diplomatinį konfliktą reaguos JAV administracija bei Europos Sąjunga.
„Manyčiau, kad šiuo atveju Kataras yra baudžiamas už savo nepriklausomybę, ir tai turėtų peraugti ir į ekonomines sankcijas arba bausmes, bet Saudo Arabijai ir jos satelitinėms valstybėms pavyktų įrodyti ES ir JAV, kad jos turėtų nebendradarbiauti su Kataru, o čia primintina, kad Katare dislokuota bent 10 tūkst. JAV karių, jei JAV apsispręstų pasitraukti, tuomet tai turėtų ir ekonominių pasekmių“, - BNS aiškino ekspertas.
Tačiau, pasak jo, vertinant dujų ir naftos rinkos perspektyvas, įtampa Arabijos pusiasalyje ilgalaikių pasekmių neturės, o pirmadienio naftos kainų šuoliai yra trumpalaikiai.
„Trumpalaikėje perspektyvoje neabejotinai tie bangavimai naftos ir dujų rinkoje yra - kiekvienas netikėtas judesys, kai kada ir projektuotas, jis duoda tas pasekmes, kad tuo momentu akcijų rinka sureaguoja, bet reikėtų kalbėti apie ilgalaikes pasekmes. Ar tai reiškia, kad dėl to naftos ir dujų kaina ilgalaikiškai kistų - aš sakyčiau, kad Kataras nėra toks žaidėjas, kurio izoliavimas ar įtraukimas galėtų iš esmės pakeisti tiek naftos, tiek dujų rinkos tendencijas“, - tikino E. Račius.
Kalbėdamas apie galimybę Egiptui blokuoti Kataro prieigą prie Sueco kanalo, E. Račius atkreipė dėmesį, kad tai turėtų pasekmių pačiam Egiptui, mat tarptautinė bendruomenė žvelgtų į šalį kaip nepatikimą partnerę.
„Egiptui būtų menka paguoda, kad Saudo Arabija pagirtų, kad jis uoliai vykdo jos lūkesčius, nes ekonomiškai ir politiškai Egiptui tai būtų labai nenaudinga“, - teigė jis.
Kataras - didžiausias SGD eksportuotojas
Kataras yra didžiausias pasaulyje SGD eksportuotojas, užimantis apie trečdalį pasaulinės SGD rinkos, tačiau šalį sparčiai vejasi Australija. Vien pernai Kataras eksportavo beveik 80 mln. tonų SGD, Australija - 45 mln. tonų.
Vien į Lenkiją Kataras šiemet padvigubins eksportą iki 2 mln. tonų, be to, šalis dujas gabena į Portugaliją, Jungtinę Karalystę, Belgiją ir kitas Europos šalis, taip pat Aziją.
Lietuva taip pat svarstė galimybę įsigyti SGD iš Kataro - 2014 metais tuometinis Lietuvs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigė, kad Kataro bendrovės yra „rimtos kandidatės“ tiekti dujas Lietuvai. Ministras tuomet vyko į Katarą aptarti galimo dujų pirkimo.
Plečiantis diplomatiniam ginčui su Kataru, Bahreinas, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas ir Egiptas pirmadienį paskelbė nutraukiantys ryšius su šia maža, bet dujų turtinga valstybe. Kataras kaltinamas teroristinių grupuočių rėmimu, tačiau pati valstybė atkirto, kad diplomatiniu spaudimu siekiama primesti globą Katarui.
