Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kai kurioms nuostatos įsigaliojus, darbdavių nauda būtų matuojama 90 proc., o darbuotojų – tik 10 proc. Taip jis kritikuoja siūlymus įvesti 100 Eur neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems ir nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydžio „grindis“.
S. Jakeliūnas: didžioji naudos dalis teks darbdaviui
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su S. Jakeliūnu ir pasiteiravo, ar šios nuostatos nereikštų darbdavių išėjimo iš šešėlio bei atlyginimų kilimo. Šiuos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus jis įvertino skeptiškai.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nurodo, kad būtent mokamo tarifo dydis lemia neapmokestinamųjų pajamų dydžio naudą. Kadangi darbdavys dabar moka 31 proc. į „Sodrą“, nuo 100 Eur jis sutaupytų 31 Eur, tuo tarpu darbuotojas – 3 Eur.
„Jei nejungiamos „Sodros“ darbdavio ir darbuotojo įmokos, tuomet šito dalyko neverta daryti, o ateityje, premjeras minėjo, kad bus svarstomos apjungimo galimybėmis. Tuomet prijungus tam tikrus komponentus prie gyventojų pajamų mokesčio (GPM), sumažinus kintamąją pensijos dalį „Sodrai“ ar pan., keistųsi tarifas. Jeigu GPM būtų didesnes nei 15 proc., o, tarkim, 25 proc., tada NPD nauda būtų ne 15 proc. nuo 70 Eur, kuriais siūloma didinti (nuo 310 iki 380 Eur). Tai nauda ne 10 Eur, o 17–18 Eur būtų. Akivaizdu, kad tarifo dydis lemia NPD ir darbuotojo bei darbdavio įmokų neapjungimas pavaizduoja, jog iškraipoma ir sukomplikuojama visa sistema. Jei pasiūlymas ir bus teikiamas, tikiuosi kad Seimas jo nepriims“, – komentuoja S. Jakeliūnas.
Jo teigimu, 3 Eur nauda darbuotojui nėra ta, dėl kurios verta keisti sistemą. S. Jakeliūnas abejoja, ar laisvais 31 Eur darbdavys dalinsis su darbuotoju.
„Teoriškai galėtų bent dalį skirti atlyginimo kėlimui, tačiau pakėlęs atlyginimą jis mažins galimybę sau naudotis tuo NPD. Pavyzdžiui, jei atlyginimas būtų 450 Eur ir jis pakeltų atlyginimą keliasdešimčia eurų, jis pats panaikintų galimybę naudotis NPD, kadangi siūlymas išnyksta ties 480 Eur. Akivaizdu, kad nebūtų jokio motyvo nei dėl šios priežasties, nei dėl kitokios, nes jo niekas neverstų, neskatintų ir nesitikėtų atlyginimo kėlimo. Nematau pagrindo tikėti, kad atlyginimai didėtų dėl tos priežasties, kad jam liktų laisvi 31 Eur“, – pabrėžia S. Jakeliūnas.
Taip pat kritikuojama ir idėja nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms MMA dydžio „grindis“. Šiuo siūlymu tikimasi sumažinti šešėli ir užtikrinti didesnes socialines garantijas žmogui. Vis dėlto S. Jakeliūnas abejoja, kad įvedus abu šiuos siūlymus darbdaviai dėl to lįs iš šešėlio ir ims mokėti pilno etato atlyginimą.
„Kaip tai bus administruojama, jei žmogus dirba trijose darbovietėse po puse etato? Ar visi darbdaviai privalės mokėti nuo pilno etato ir, kaip bus apjungiama ta informacija, kaip tai veiks – kol kas nebuvo pateikta atsakymo, gal bus svarstoma. Pati ši idėja nėra bloga, kiek žinau ji realizuota Estijoje, tačiau tai nereiškia, kad reikia įvedinėti papildomą komponentą 100 Eur NPD. Nes jei darbdavys dabar darbina žmogų pilnu etatu ir moka MMA, tai jis tikrai nebus suinteresuotas didinti atlyginimų, o kita vertus „Sodros“ pajamos dėl tokių darbdavių sumažėjusių įmokų apčiuopiama sumažės. Kiek tai būtų kompensuota galimai padidėjusiomis įmokomis dėl tų „grindų“? MMA yra 380 Eur, o iš tikrųjų būtų 280 Eur, nes mokama nuo MMA ir NPD skirtumo. Tai atėmus 100 Eur NPD iš 380 Eur MMA liktų 280 eur. Tokie komplikuoti dalykai yra nelogiški ir apsunkinantys visą administravimą, ir net aiškinimą, ir interpretavimą“, – įsitikinęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jis pamini, kad „Sodra“ šiuo metu turi ir kitų neišspręstų problemų – asignavimai II pensijų pakopai, „Sodros“ skola. Dėl to negalima mažinti jos galimybes gauti pajamas.
Seimūnas prideda, kad tai tik teoriškai galėtų padėti darbdavius traukti iš šešėlio. Dėl to reikia ieškoti kitų būdų žiūrėti ir stebėti, kaip žmonės realiai dirba.
Ragina formuoti kitokią darbo kultūrą ir pasitikėti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė paklausta apie šią kritiką pirmiausia pabrėžia, kad bendra mokesčių sistemos pertvarka buvo suderinta tiek su Finansų ministerija, tiek su premjeru. Be to, tai tik siūlymai, kuriems skirtas mėnuo aptarimui.
Ji skaičiuoja, kad įvedus NPD 100 Eur mažai uždirbantiems, proporcingai mažėjantį iki 480 Eur bei įvedus „grindis“, jog darbdavys mokėtų už žmogų mokesčius nuo MMA, net jei pastarasis ir dirba ne pilnu etatu ir tiek negauna, darbdavio našta nesumažės taip ryškiai.
„Darbdavys turėtų padengti socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas nuo MMA. Tokiu atveju, jeigu įvedame tą 100 Eur neapmokestinamą dydį, našta darbdaviui sumažėja truputėlį, nes ir valstybė prisideda, bet iš esmės sumažėja patys darbuotojo kaštai – lieka laisvų lėšų ir tikimasi, kad atsiras galimybė didinti darbo užmokestį. Nes turi tiek darbuotojui būti nauda, tiek darbdaviui. Ieškomas balansas, nes ne tik iš šešėlio juos ištraukti norime, bet ir padidinti žmonėms socialines garantijas. Tai jei pinigais į rankas skaičiuoti, darbdaviui kaina mažėja iki 31 Eur, bet paskaičiavus MMA „grindis“, kaina padidėja beveik iki 28 Eur – primityviai skaičiuojant išeina 3 Eur nauda darbdaviui ir 3 Eur nauda darbuotojui“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ji.
Tokius pasvarstymus, kad darbdaviai papildomus pinigus pasiliks sau ji įvardija nepasitikėjimu.
„Mes visą laiką žiūrime, jog visi nori apgauti, visi yra blogi. Reikia pradėti keisti tą požiūrį ir kultūrą. Nuo mūsų pačių priklauso, nes mūsų viešajame sektoriuje nemažai darbuotojų gaunančių MMA, tai ir parodys visą požiūrį. Aš manau, kad patys pirmiausia turime patikėti kažkuo, kad darome gerai ir pradėti formuoti kitokią darbo kultūrą tiesiog.
Kažkokios priemonės turi būti. Esame smulkaus ir vidutinio verslo valstybė. Pas mus apie 90 proc. mažų įmonių. Kaimuose tikrai žmonės kartais ne iš blogos valios nedidina darbo užmokesčio, o tiesiog neturi laisvų pinigų. Galime šiek tiek prisidėti ir pagerinti politikos formavimą“, – mano ji.
E. Radišauskienė taip pat sklaido abejones, jog neaišku, kaip būtų galima užtikrinti žmogaus dirbančio per kelis darbus socialinę apsaugą.
„Iš tiesų pasiūlyme, kuris pateiktas A. Syso, numatyta, kad „grindys“ netaikomos tuo atveju, jei dirbama pas kelis darbdavius. Buvo pirmas siūlymas, kada darbuotojas su darbdaviu susitartų, kuris darbdavys mokėtų įmokas nuo MMA, tačiau teisės departamento pastebėjo, jog darbuotojas negali tiesiog pasirinkti darbdavio. Galvojame įvairių variantų, bet kiek peržiūrėjome, tos „grindys“, kai žmogus dirba per kelis darbdavius, susirenka“, – informuoja ji.
Darbo rinkos situacija privers didinti atlyginimus
Darbdaviai ne pirmas mėnuo kalba apie ta, kad situacija darbo rinkoje įtempta – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas tik auga. Būtent žvelgiant į šias tendencijas manoma, kad atlyginimų augimas – neišvengiamas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad kalbant apie 100 Eur NPD nereikia užmiršti greta naujo atsiradusio reikalavimo, kuris reikalauja uždirbantiems net ir mažiau nei MMA, mokėti socialinio draudimo įmokas nuo MMA. Dėl to kartu atsiranda papildoma mokestinė našta verslui.
„Aš manau, kad akivaizdu, jog sumažėjus darbo sąnaudų mokestinei naštai, nepriklausomai ar sumažėja dėl didesnio NPD ar mažesnių socialinio draudimo įmokų, tai labai tiesioginis šaltinis tuos pinigus skirti darbo užmokesčio augimui. Manau, kad tai reali prielaida.
Turime 200 tūkst. darbuotojų, kurie dažnai dirba ne pilnu etatu ir yra fiktyviai įdarbinami, jog būtų sumažinta socialinio draudimo našta. Tokiais būdais siekiama ištraukti juos iš šešėlio. Negalima ignoruoti fakto, kad dabar Lietuvoje labai trūksta darbuotojų. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokesčio augimas viršijo 10 proc., tai rodo, kad darbdaviai kelia atlyginimus sparčiai, nes tų darbuotojų trūksta.
Mokestinės naštos sumažinimas reiškia, kad įmonės, kurios iki šiol nelabai turėjo finansinių galimybių, bet turėjo kelti atlyginimus konkuruodamos dėl darbuotojų, dabar galimybes turės“, – sako N. Mačiulis.
Jo nuomone, tokį įstatymą priėmus, greitai pamatytume, kad būtų tiesioginė teigiama įtaka atlyginimų augimui.
„Neteisinga tai vadinti subsidija darbdaviui. Tai – darbo vietos kaina ir, jeigu darbdavys numatęs kažkokioje darbo vietoje 1 tūkst. eurų ar 500 eurų, tai sumažėjus mokestinei naštai tuos eurus gali darbuotojui nukreipti. Jei būtų aukštas nedarbo lygis ir darbuotojų perteklius Lietuvoje, tada būtų galima įsivaizduoti, kad mokestinė lengvata atiteks darbdaviui. Bet prie dabartinių aplinkybių, kuomet mes kasmet prarandame apie 40 tūkst. gyventojų Lietuvoje, esu įsitikinęs kad didžioji dalis, jei ne visa dalis, atiteks darbuotojui“, – patikina ekonomistas.
Tuo tarpu Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, nurodydamas tas pačias priežastis, mano, kad darbdaviai tikrai kels atlyginimus. Ypač šie keli eurai, anot jo, svarbūs mažoms įmonėms, kurių mažos apyvartos ir perkamoji galia.
„Jakeliūans persūdo, kad darbdaviai labai laimės. Reikia suprasti paprastą dalyką, šiandien praktiškai bedarbystės Lietuvoje nėra ir įmonės kovoja dėl darbuotojų. Kiekviena įmonė, kuri gali pasiūlyti didesnį atlyginimą turi preferenciją. Manau, kad darbdaviai tikrai šio spendimo atžvilgiu patenkinti, bet ne dėl savęs, o dėl to, kad žmonėms gali daugiau pasiūlyti“, – naujienų portalui tv3.lt pakomentuoja jis.
