Lietuvos verslas

Jei valstiečiams pavyks uždrausti prekybą alkoholiu laikinose lauko kavinėse - labiausiai pasikeis vaizdas Lietuvos pajūryje - pirmiausiai Palangos, Neringos ir kitų kurortų pliažuose neliks palapinių - kavinių. Vieni poilsiautojai sveikina idėją drausti alkoholio prekybą tokiose kavinėse, kiti nori patys rinktis, kur, kiek ir kada gerti. Verslininkai sako, kad be alkoholio prekybos paplūdimiuose nebeliks ir maisto, ledų bei gaiviųjų gėrimų.

Lietuvos eksporto apimtys demonstruoja dviženklį augimą, o atsigaunančios pagrindinių rinkų ekonomikos bei mažėjančios politinės rizikos artimiausiu metu turėtų sudaryti palankias sąlygas eksportuotojams ir toliau nemažinti apsukų. Nuo eksporto Lietuvoje priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų, todėl tai – geros žinios daugeliui dirbančiųjų. Žinoma, didelę įtaką eksportuojančių įmonių sėkmei turės jų prekių ir paslaugų konkurencingumas, tad juo rūpintis reikėtų vis labiau.

Kanados elektroninės prekybos milžinė „Shopify“ už 15 mln. JAV dolerių (apie 13,8 mln. eurų) įsigijo lietuvišką startuolį „Oberlo“. Tai BNS patvirtino vienas „Oberlo“ įkūrėjų Tomas Šlimas. „Mes galime patvirtinti, bet visą komunikaciją esame atidavę „Shopify“, - BNS sakė T.Šlimas. Sandoris baigtas balandžio 28 dieną, naujienlaiškyje skelbia „Valitas Capitals Partners“. Registrų centro duomenimis, nuo balandžio 26 dienos 47,6 proc.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.

Siekdama prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuva per pastaruosius dvejus metus padarė didelę pažangą, sako vienas EBPO vadovų. Anot Douglaso Frantzo, jei procesas vyks sėkmingai, šalis prie ekonomiškai stiprių, skaidrių ir inovatyvių valstybių klubo galėtų prisijungti 2018 metais.

Vaistų gamintojai nuo gegužės 10 iki 23 dienos turi deklaruoti mažesnes kainas, jei nori, kad jų produkcija būtų kompensuojama. Naują kompensuojamųjų vaistų kainyną rengianti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad Vyriausybės balandžio pabaigoje priimtas reikalavimas, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse, aktualus maždaug 900 dabar kompensuojamų vaistų. Iš viso kainyne šiuo metu yra per 2 tūkst.

Artėjant metui, kuomet Vilniaus oro uostas bus uždarytas, viešbučiai jau pastebi sumažėjusį užsakymų skaičių. Baiminamasi, kad turistams nebus pakankamai gerai iškomunikuota, kaip pasiekti Vilnių ir, kad tai – laikina. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji teigia, kad nors rekonstrukcija būtina, baimių tikrai kyla. Tuo tarpu Lietuvos oro uostai įsitikinę, kad didelės įtakos šis uždarymas neturės.

Kainų medžioklė gali vykti ne tik prekybos centruose, bet ir vaistinėse. Mat kainų skirtumai kai kur net viršija šimtą procentų.  Kainų tyrimų portalas Pricer.lt palygino kainas internetinėse vaistinėse. Atliekant Pricer.lt vaistų kainų tyrimą buvo užfiksuotos nereceptinių viastų, maisto papildų, bei gydomosios kosmetikos prekių kainos.

Premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar visiškai uždraudus alkoholio reklamą Lietuvoje, ją bus galima panaikinti ir užsienyje registruotuose interneto tinklalapiuose. „Aš manau, kad priimant įstatymą reikia atsižvelgti į jo realų veikimą ir galimybes tai užtikrinti. Tai tikrai kol kas matau tam tikras abejones dėl galimybių techniškai išspręsti, kalbant apie portalus, šaltinius, kurie nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.

Netrukus Lietuvoje bus sunkiau ir mažiau vietų įsigyti alkoholio - bus trumpinamas jo pardavimo laikas, uždrausta alkoholinių gėrimų reklama, didinamas amžių, nuo kurio būtų galima pirkti ir vartoti šiuos gėrimus. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį apsvarstė beveik visus Seime registruotus siūlomus pakeitimus dėl alkoholio vartojimo, laikymo, prekybos, reklamos. Daugumai jų pritarė. Dabar visi siūlomai bus svarstomi plenariniuose posėdžiuose.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, švytintis viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ plečiasi. Į viešbučio plėtrą investavusi Norvegijos nekilnojamo turto vystytojų bendrovė „Linstow AS“ ir generalinis rangovas UAB „Merko statyba“ paskelbė apie naują projektą, kuriuo viešbutis taps dviejų pastatų kompleksu. Naujas aštuonių aukštų pastatas bendrą viešbučio patalpų plotą išplės iki 39,5 tūkst. kvadratinių metrų, bus investuojama beveik 19 mln. eurų.

Ilgą laiką veiklą vidaus ištekliais finansavusios įmonės palengva gręžiasi ir į kredito įstaigas – tą liudija naujausia Lietuvos banko apklausa. „Matome naujas įmonių elgsenos, svarstant, kokiais ištekliais finansuoti savo veiklą, tendencijas. Bendrovių, kurios savo verslo poreikius ketina finansuoti tik vidaus ištekliais, sumažėjo 13 proc. punktų.

Tuoj Lietuvoje neliks akmens ant akmens. Pradžioje tuo buvo sunku patikėti. Buvome įpratę, kad išrinktieji politikai, atėję į valdžią, pamiršta savo revoliucingus pažadus. Susidūrę su finansinėmis realijomis, interesų grupių argumentais ir įtaka, biurokratijos rutina ir pasipriešinimu, naujieji politikai paprastai stipriai sumažindavo savo ambicijas. Gaudavo realybės atsaką į kaktą, ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir gyvenimas toliau eidavo savo vaga. Netobulas, bet įprastas.

Netrukus vienerių metų veiklos Lietuvoje sukaktį pasitiksiantis prekybos tinklas „Lidl“  paviešino žinią, kad šia proga parduotuvių bei sandėlio darbuotojus skatins didesniais atlyginimais. Nuo šių metų birželio jų darbo sutartyse bus numatytos papildomos atlyginimo kėlimo pakopos. Kiek anksčiau apie naują motyvavimo sistemą skelbė ir „Maxima“. „Visų mūsų bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nustatytas kasmetis algos kilimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) trečiadienį pranešė pasirašiusi sutartį su Vilkaviškio įmone „Gintrėja“ dėl apsauginės tvoros pasienyje su Rusija statybų. Jos kainuos 1,335 mln. eurų. Pagal sutartį, artimiausiu metu 44,6 km ruože prie sienos su Rusija bus pradėta statyti apsauginė tvora. Darbai turi būti pabaigti iki šių metų gruodžio 20 dienos. Anot pasieniečių, sutartis įsigaliojo šią savaitę, kai „Gintrėjos“ atstovai pristatė privalomus garantinius dokumentus dėl sutarties įvykdymo.

Į Lietuvos rinką planuojantis žengti mažu kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ pirmąsias parduotuves ketina atidaryti gruodį. Tinklas tiki, kad Lietuva bus vartai į likusias Baltijos šalis, ir jau dairosi parduotuvių ploto galinčių pasiūlyti partnerių, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas visą dėmesį esame sutelkę į pirmąsias 12 parduotuvių, kurias atidarysime per 12 mėnesių nuo žengimo į rinką.

Rekonstruodama Ignalinos atominės elektrinės (AE) pastotę, Lietuva atjungs vieną iš penkių elektros linijų su Baltarusija. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, vienu projektu bus įgyvendinti kali tikslai. Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukciją, kuri yra svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Pritaikiusi ekologinį projektavimą, bendrovė „Saulės grąža“, kurdama atnaujintą produktą, žada sutaupyti iki 50–60 proc. gamyboje naudojamų medžiagų. Tokiu būdu siekiama prisidėti ne tik prie gamtos tausojimo, bet ir prie gamybos kaštų mažinimo. „Rinkdamiesi ekologiškas medžiagas bei gamindami mažiau energijos sunaudojančius produktus, tausojame gamtą ir mažiname išmetamo anglies dvideginio kiekį“, – teigia įmonės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Festivalių ir renginių organizatoriai neskuba džiaugtis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymu padaryti išimtį ir mokamuose renginiuose nedrausti prekybos alkoholiu.

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja. Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su seimo nariais įregistravo pataisas, kurias priėmus prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių metu nebus draudžiama. Alkoholio vartojimo mažinimo projektu numatoma, kad sprendimą dėl prekybos alkoholiu komercinių renginių metu priims savivaldybės, kaip tai būdavo daroma iki šiol. Tai atitinka Vyriausybės išvadą dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios jau rytoj yra pradedamos svarstyti Sveikatos reikalų komitete.

Degalinių tinklo „Statoil“ pavadinimas Lietuvoje keičiamas visame pasaulyje žinomo degalinių ir greito apsipirkimo parduotuvių tinklo „Circle K” vardu. 14 mln. eurų investicijas šiemet planuojančiame Lietuvos degalinių tinkle pirmoji „Circle K“ degalinė antradienį oficialiai atidaryta Vilniuje, šalia Geležinio Vilko tilto. Degalinių tinklo valdytoja, Kanados kapitalo grupei „Alimentation Couche-Tard Inc.

Amžina prekybos tinklų kova tęsiasi – skelbiamos vis naujos prekių akcijos ir siūlomi pigiausi apsipirkimų variantai.  Įvairios agentūros, įmonės lygina prekybos tinklų kainas, taip siūlydamos neapsigauti, ir apsipirkti pigiausiai. Visgi patariama, tyrimus vertinti atsakinga.

Seimas antradienį popiet svarstys du priešingus siūlymus - pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui bei priimti naują kompensacijų mokėjimo tvarką, jei ji nuo birželio 1-osios nebūtų pratęsta. Konservatoriams pareikalavus pertraukos svarstant klausimą dėl kompensacijų, penktadalis Seimo narių tam pritarė. Siūloma kompensacijas mokėti šeimoms, kurių išlaidos šildymui siektų 15 proc., o ne 20 proc. visų pajamų.

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai nuo 2018 metų į darbą bus priimami tik konkurso būdu penkeriems metams. Tas pats asmuo įmonės vadovu galės būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 67, prieš - 22, o susilaikė 24 Seimo nariai.

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms per balandį augo, tuo metu Latvijos ir Estijos - mažėjo, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. SEB banko analitikas mano, jog įtakos išlaidų augimui Lietuvoje turėjo Velykos. „Pirma mintis, kuri kyla žiūrint į sezoniškumą, tai balandžio mėnesį buvo Velykos. Per Velykų mėnesį dažniausiai vidutinis krepšelis turėtų būti šiek tiek didesnis.

Apie kilusį skandalą viename Vilniaus grožio salone „Džesė“, portalui tv3.lt papasakojo žinoma stilistė Agnė Stumbrė. Žymi moteris atskleidė skaudžią draugės istoriją. Įžeidinėjimais viešojoje erdvėje apipilta traumą patyrusi salone dirbusi vizažo meistrė tikino negalinti tylėti ir dėl slepiamos informacijos, ir dėl tvyrančios atmosferos. Vis dėlto, portalui tv3.lt aiškinantis istorijos aplinkybes, paaiškėjo visiškai kitokia versija.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Nuo šiandien viešojo transporto keleiviai kelionės metu galės įkrauti savo išmaniuosius prietaisus, praneša Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Vilniečiai ir sostinės svečiai tai galės padaryti važiuodami 10–ojo maršruto Fabijoniškės–Baltupiai–Markučiai autobusu, kuriame įrengti 4 USB įkrovimo lizdai. „Visada galvoju, kad žmonės su malonumu persės į viešąjį transportą, kai jame gaus tą patį, ką gauna važiuodami asmeniniu automobiliu.

Iš Vilniaus savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) stebėtojų tarybos pirmininko posto pasitraukus konservatoriui Arvydui Sekmokui, jai vadovauja sostinės vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas. Tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad į bendrovės valdybą, kurioje dabar dirba tik savivaldybės atstovai, netrukus tikimasi paskirti nepriklausomų narių. „Pavyko išrinkti pirmininką - juo tapo Valdas Benkunskas“, - BNS sakė liberalas Vincas Jurgutis.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis norėtų parduoti verslą Baltarusijoje, kur jo valdomai maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonei „Rivona“ priklauso 50 proc. mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų paketas. D.Dundulis sako, kad verslą parduotų ne pigiau nei už 8 mln. eurų. „Parduočiau su sąlyga, kad neprarasčiau to, ką esu įdėjęs, tai būtų apie 8 mln. eurų.

  Kyšininkavimu Lietuvoje įtariamas Prancūzijos koncernas „Alstom“ Didžiosios Britanijos teismo nurodymu sumokėjo Lietuvai 11 mln. eurų kompensaciją. Bylą, kurioje koncerno Švedijos energetikos padalinys „Alstom Power“ kaltintas korupcija Lietuvoje, nagrinėjantis Londono Sadarko teismas (angl. Southwark Crown Court) dar pernai nurodė išmokėti pinigus Lietuvai, BNS patvirtino keli nepriklausomi šaltiniai.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose it virusas plito higienos priemonių kainų nuotraukos užsienio šalyse. Ten gyvenantys lietuviai juokavo, kad gimtinėje likę žmonės turėtų rimtai pykti, mat viskas svetur gerokai pigiau. Šios nuotraukos nė iš tolo nepralinksmino piliečių, kurie sakė esantys apgaudinėjami. „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas įvardijo priežastis, kodėl lietuviai už tas pačias prekes moka gerokai daugiau.

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Prancūzijos investuotojus pozityviai nuteiktų Lietuvos ginčo su „Veolia“ išsprendimas, sako ambasadorius Lietuvoje Phillipe'as Jeantaud (Filipas Žanto). „Žinoma, aš manau, kad jeigu mums pavyks išspręsti šitą ginčą tarp „Veolia“ ir Lietuvos, žinoma, (...) verslo asociacijoms tai būtų pozityvūs ženklas“, - pirmadienį BNS sakė diplomatas. „Veolia“ valdoma centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ pastaruosius 15 metų (iki šių metų kovo pabaigos) nuomojo Vilniaus šilumos ūkį.

 Vokietijos finansų paslaugų grupės „Allianz“ valdoma gyvybės draudimo bendrovė „Darta Saving Life Assurance“ siekia sukurti draudimo agentų tinklą Lietuvoje, o ateityje jis galėtų tapti įmonės padaliniu. Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs „Darta Saving Life Assurance“ valdybos narys ir kitos „Allianz“ grupės draudimo įmonės „Allianz Global Life“ generalinis direktorius Giampaolo Viseri BNS teigė, kad iš pradžių siekiama susipažinti su Lietuvos draudimo rinkos specifika.

 Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nusprendė prašyti teismo panaikinti Vilniaus Žvėryno mikrorajone kylančio statomo daugiabučio statybų leidimą.

Kai kuriems parlamentarams siūlant valstybės lėšomis gelbėti žlungančią už valstybės ir tarptautinių aplinkosaugos fondų pinigus pastatytą Klaipėdos geoterminę jėgainę, pagrindinis „Geotermos“ akcininkas Turto bankas abejoja, ar tokia idėja yra gera. Anot banko, „Geoterma“ nuo pat veiklos pradžios buvo neefektyvi, todėl ją gelbėti būtų ekonomiškai nenaudinga.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.

Socialinės įmonės statuso neturinčios šalies bendrovės nenori įdarbinti neįgaliųjų, nes gauna per mažą valstybės finansinę pagalbą, tvirtina socialinių įmonių atstovai. Jie pasipiktinę Seime pradėtomis svarstyti pataisomis, nuo birželio uždrausiančiomis kurtis naujoms socialinėms įmonėms. Reformos autoriai sako, kad taip pat valstybė sudarys sąlygas negalią turintiems gyventojams lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje.