Lietuvos verslas

Socialiniame tinkle kilo arši diskusija tarp prekybininkų ir pirkėjų. Pastarieji pradėjo dalintis istorijomis, kaip kainos kyla kas dieną, o kasininkės tiesiog gailiai atsidūsta pripažindamos, kad taip jau yra. Tuo tarpu prekybininkai teigia – įsivėlė klaida. Šokėjas ir fotografas Naglis Bierancas socialiniame tinkle pasidalino savo istorija. Jis pasakoja, kad pirko „Maximoje“ braškinį tortą pažymėtą 4,40 Eur kaina. Visgi prie kasos jam pasakė, kad tortas – 5,18 Eur.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos, nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komitetas ketvirtadienį ketvirtadienį pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti Darbo kodekso pataisoms, dėl kurių Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai sutarė Trišalėje taryboje.

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Vyriausybė įgyvendins programoje numatytą planą nuo kitų metų pradžios pradėti mokėti vaiko pinigus už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo tėvų socialinės padėties. Tačiau reali tokių vaiko pinigų suma galėtų siekti ne daugiau nei 30 – 50 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vaiko pinigai nuo 2018 metų bus, bet ta suma bus reali, ką valstybė šiandien gali. Tikrai kol kas nėra galutinio sprendimo, nes ieškome šaltinių. Šiandieną galime kalbėti apie sumą 30 – 50 eurų kiekvienam vaikui.

Valdantieji valstiečiai tikisi, kad nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso bei alkoholio vartojimą mažinančios pataisos netrukus bus priimtos. „Artimiausiu metu – ketvirtadienį (gegužės 25 dieną – BNS) – matysime rezultatą.

Šylant orams įsibėgėja ir ledų valgymo sezonas, šio skanėsto kainos – vėl didesnės nei pernai. Žmonės aiškina, kad kepinant saulei ledus perka į kainą nežiūrėdami. Prekybos tinklai dėl pabrangusių ledų pirštu rodo į tiekėjus ir gamintojus. O šie aiškina, kad kaina kyla dėl pabrangusios grietinėlės, kuri per 15 metų pasiekė didžiausią brangymetį. Jie gerai prisimena, ir kiek kainuodavo ledai prieš kelerius metus, kai euro dar neturėjome.

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista beveik 93 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui. Per visą „Snoro“ bankroto administravimo laiką (nuo 2011 metų gruodžio iki 2016 metų pabaigos) jo išlaidos siekė 92,984 mln. eurų, iš kurių 54,901 mln.

Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Planuojama, kad Vilniuje nuo liepos pigs ilgesnės trukmės viešojo transporto bilietai, trijose aikštelėse pasistačius automobilį viešuoju transportu vairuotojai parą galės naudotis už 2 eurus. Tiesa, kiti bilietai gali ir brangti.  Pranešime spaudai teigiama, kad nuo liepos sostinės viešojo transporto keleiviams bus pasiūlyta daugiau bilietų rūšių: pristatomi 5 ir 365 dienų bei kombinuotų kelionių – „Statyk ir važiuok“ bilietai. Be to, vieni bilietai pigs, o kiti pabrangs.

Vienu perspektyviausių Danijos startuolių laikomas „Trustpilot“ kuria produkto vystymo padalinį Vilniuje. Per artimiausius dvejus metus bendrovė planuoja suburti apie 40 įvairaus lygmens programų sistemų inžinierių komandą, kuri bus atsakinga už produktui būtiną didžiųjų duomenų (angl. – „Big Data“) infrastruktūrą ir autentifikavimo sistemas. „Lietuvą pasirinkome dėl daugybės priežasčių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis vadovas Ramūnas Karbauskis ragina įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti teisės aktus, reikalingus specializuotų alkoholių parduotuvių įsteigimui. R.Karbauskis tikisi, kad tokios parduotuvės sumažins alkoholio vartojimą. „Yra pasiūlymas, kad būtų suskaičiuota viskas, kas tuo klausimų būtų reikalinga.

Jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse „Luminor“  skelbia jau suformavęs naują vadovų komandą.  Pranešime spaudai teigiama, kad vadovų komandos, įskaitant ir kiekvienos šalies vadovus, suformavimas yra vienas svarbiausių naujojo banko kūrimo etapų. Andrius Načajus prisijungs prie „Luminor“ vadovų komandos kaip Lietuvos padalinio vadovas, Kerli Gabrilovica taps „Luminor“ vadove Latvijoje, o Gunnar Toomemets paskirtas į tokias pačias pareigas Estijoje.

Tarptautinių viešbučių tinklų investicijos Lietuvoje, nesumažina nedidelių Boutique stiliaus viešbučių populiarumo rinkoje. Šios tendencijos pavyzdys – Vilniuje svečiams duris atvėręs renovuotas keturių žvaigždučių viešbutis „Ratonda Centrum Hotels“. „Džiaugiamės, kad ateinantys dideli viešbučių tinklai garsins Vilniaus vardą pasaulinėje rinkoje, o tai pritrauks dar daugiau turistų į Lietuvą ir Vilnių.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad auga skolininkų gretos, kurie vis dar nedeklaravo ir nesumokėjo prabangos nekilnojamojo turto mokesčio.  VMI informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijų (forma KIT715) už 2012, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. mokestinius laikotarpius, bus išsiųsti priminimai.

Finansų ministerija žada, kad gaunantiems menkesnes algas mažės socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokestis, o neapmokestinamasis pajamų dydis bus didinamas. Tikimasi, kad kišenės papilnėjimą pajus ne tik skurdžiausiai gyvenantys, bet ir vidurinioji klasė. Tačiau ekonomistai sako, kad džiūgauti dar anksti. Anot ekspertų, pakeitimai gali būti tik kosmetiniai, menkai atsiliepiantys gyventojų pajamoms. O ir visa mokesčių reforma kol kas nupiešta šakėmis ant vandens.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK), valdanti užsidarantį mažmeninės prekybos tinklą „Prisma“, ieško nekilnojamo turto (NT) pardavėjų vienai parduotuvei, rašo „Verslo žinios“ „Įmonė yra atvira pasiūlymams, nes kažkuriuo metu bus reikalingas ir brokeris“, - teigė „Prisma LT“ ir „Prisma Latvijos“ finansų direktorius Marko Lievonenas. Viena iš keturių veikiančių „Prismos“ parduotuvių priklauso pačiai bendrovei, o likusios trys yra valdomos nuomos sutarčių pagrindu.

Lietuvoje netrukus ketinama pradėti kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondą - jo lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas. Vyriausybė trečiadienį svarstys „Sodros“ rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.

Finansų ministras teigiamai vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet. „Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

Nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) neliekant papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, operatoriai ieško galimybių, kaip kompensuoti savo praradimus, tačiau paslaugos Lietuvos vartotojams neturėtų brangti, sako asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka. „Šiai dienai kainų vartotojams kelti niekas nedrįsta.

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad žiūrint dvidešimt metų į priekį, tendencijos labai nepalankios. Šiai dienai 10 dirbančiųjų tenka 3 pensinio amžiaus žmonės. Po trisdešimt metų šis pensinio amžaisu žmonių skaičius padvigubės.

Lietuva siekia padidinti krovinių iš Kinijos srautą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, taip pat domisi tiesioginių reguliariųjų skrydžių tarp Kinijos ir Lietuvos galimybe, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Lietuvos ir Kinijos tolesnio bendradarbiavimo galimybes R.Masiulius antradienį Pekine aptarė su Kinijos transporto ministru Li Xiaopengu, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Mes – valdžia“ surėkia plikis „Zero 3” reklamoje. Frazės esmė paprasta – ką norėsime, tą darysime, nes mes – valdžia, o jūs – ne. Jūsų argumentai, prieštaravimai, prašymai ar maldavimai – mums visai neįdomūs. Nes „mes – valdžia!“ Žiūrint į pastarųjų mėnesių Lietuvą susidaro įspūdis, kad gyvename nesibaigiančioje „Zero 3” reklamoje.

Finansų ministras žada mažesnius mokesčius mažiau uždirbantiems. Vilius Šapoka sako, kad jiems bus mažinamos tiek socialinio draudimo įmokos, tiek pajamų mokestis, be to, didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Konkrečius skaičius finansų ministras žada paskelbti jau netrukus.

Prieš kelias dienas pagrindiniai vaistų gamintojai gavo kvietimus teikti naujas kompensuojamųjų vaistų kainas. Vaistinių asociacijos duomenimis, pagal dabar galiojančias kainas iš 916 dabar kainyne esančių kompensuojamų vaistų 810 taptų nebekompensuojami, jei gamintojai nesumažintų kainų, rašo „Verslo žinios“. Pagal sugriežtintą vaistų patekimo į kainyną tvarką, į jį nebebus įtraukiami vaistai, kurių kaina bus daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų referencinėse šalyse kaina.

Nuo šiandien pajūris jau pradeda vasaros sezoną – apmokestinamas automobilių statymas. Palangoje populiariausiose gatvėse už valandą teks pakloti ir 1,70. Poilsiautojai skundžiasi, kad brangu, kurorto valdžia siūlo rinktis toli nuo centro esančias nemokamas aikšteles ir nesistengti automobiliais užkimšti miesto širdies. Reportažas apie tai, kiek kainuos poilsis pajūryje ir kituose miestuose.

 Ar pasiilgote šviežių braškių? Šių uogų valgymo sezonas jau įsibėgėja. Pavasaris buvo kaip reta šaltas, tad braškių augintojai sako, kad lietuviškas derlius vėluos bent pora savaičių. Prekybininkai siūlo atvežtines, tačiau ir jų trūksta, o ir kainos didelės. Vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti ponia Teresė šiuo metu pataria pirkti štai tokias importines braškes. Štai moteris sveria apie pusės kilogramo tamsiai raudonų graikiškų braškių indelį. Šis kainuoja – 2 su puse euro.

Kinijos pažadas skirti papildomai 124 mlrd. JAV dolerių (apie 114 mlrd. eurų) iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, sukuriant didžiulį jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramonės parkų tinklą, suteikia galimybių ir Lietuvai, teigia Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas. Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. „Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį baigti statyti 1529 nauji gyvenamieji pastatai, kuriuose įrengta 2300 butų - 33 proc. butų daugiau nei 2016 metų sausio-kovo mėnesiais. Bendras šiemet įrengtų naujų butų naudingasis plotas siekė 281,7 tūkst. kvadratinių metų ir buvo 65,8 proc. didesnis nei pirmąjį 2016-ųjų ketvirtį, o vidutinis buto naudingasis plotas buvo 122,5 kvadratinio metro, pranešė Statistikos departamentas. 70,8 proc.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvoje veikiantiems švediško kapitalo bankams kelia rizikos, sako Švedijos centrinio banko Riksbank vadovas. Pasak Stefano Ingveso, kritus NT kainoms, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. S.Ingvesas BNS sako, jog Lietuvos bankų sektorius turėtų stebėti Švedijos NT rinką, tačiau iš esmės nėra priemonių, kuriomis jie apsisaugotų nuo galimų pavojų.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Palangoje – darbuotojų paieškos įkarštis. Vasarai trūksta virėjų, padavėjų, barmenų, kambarinių, pagalbinių darbuotojų. Darbo biržos specialistai irgi neturi ko pasiūlyti - už minimalų atlygį dirbti niekas nenori ir geriau emigruoja. Tiesa, vienos specialybės atstovų laukia ir tūkstančio eurų alga. Barmenas Tautvydas Palangoje dirba jau septintus metus. Šis restoranas neužveria durų ir žiemą, tada kolektyvas nuo 80-ies žmonių sumažėja iki 20-ies. Tačiau dabar intensyviai renkama komanda vasarai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Artėjant birželio 15 dienai, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) neliks papildomų mokesčių už mobiliojo ryšio paslaugas keliaujant užsienyje, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido mobiliojo ryšio operatoriams imti papildomą mokestį, kuris kompensuos jų nuostolius. RRT pranešė, kad trys bendrovės - „Bitė“ „Tele2“ ir „Telia“ - galės taikyti mokesčius, kurie turėtų būti kur kas mažesni nei naujos didmeninės tarptautinio tarptinklinio ryšio kainos.

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai mažai pasitikėjimo keliančiuose tinklalapiuose gali slypėti gudrios pinklės. Vilniečio Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) patirtis paskatins atidžiau žiūrėti, kur lankotės internete bei kur kas dažniau tikrinti savo banko sąskaitos išklotines.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, šiuo metu veikiantis keliose Vidurio Europos šalyse, pradeda veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad pirmosios „Pepco“ parduotuvės duris atvers 2017 m. gruodį. Parduotuvių darbuotojų priėmimas prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Per pirmuosius trejus veiklos Lietuvoje metus prekybos tinklas planuoja atidaryti 50 parduotuvių.

Taupydama lėšas, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nebeveš keleivių į Maskvą. Įmonė teigia taip kasmet sutaupysianti 2 mln. eurų, o keleiviai ir toliau galės pasiekti Rusijos sostinę tos šalies traukiniais. „Lietuvos geležinkelių“ vagonai nuo pirmadienio nebebus prikabinami prie Rusijos traukinio, važiuojančio maršrutu Kaliningradas-Vilnius-Maskva. „Trijuose papildomuose vagonuose vidutiniškai važiuodavo apie 20 keleivių.

Žemų kainų ištroškę Lietuvos gyventojai laisvu metu užplūsta Suvalkų parduotuves. Tai matydami prekybininkai ėmėsi specialių akcijų, tačiau lietuviai įsitikinę – jos nepadės. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Akvilės laiškas. Jame ji dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“ kilusia diskusija, kurioje Lietuvos gyventojai tikina, kad važiuoti į Lenkiją vis tiek apsimoka daug labiau, o „Maximos“ pritaikyta nauja akcija „Patikrinta Lenkijoje“ – neatsiperka.