Lietuvos verslas

Susirinkęs į nenumatytą posėdį, Seimas penktadienį imsis antrojo 2017 metų biudžeto projekto svarstymo. Nors opozicija teigia negalinti diskutuoti dėl dokumento, kol nežino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui likimo, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto projektas bus svarstomas. „Biudžetas bus svarstomas“, - ketvirtadienio pavakarę Seime žurnalistams tvirtino jis.

Po pusmečio pirmoji pigių prekių parduotuvė „Lidl“ duris atvėrė ir Aukštaitijos sostinėje. Čia jos atidarymo panevėžiečiai laukė lyg sovietmečiu. Eilė prie durų nutįso dar prieš 7 val. ryto, o joje atkakliai stovėti net senjorų neatbaidė žvarbiai žiemiškas rytas. „Nereikėjo stumdytis, kultūringai niekas vitrinų nedaužė. Aš čia buvau 5, atėjau ankščiau. Tai nuo kelių atėjot“, - sakė vienas pirkėjas. Prie durų išsirikiavusi minia panevėžiečių šturmuoja naujos parduotuvės atidarymą.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas sako, kad galutinė elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės maždaug 5 procentais. Kainų komisija anksčiau skelbė, kad elektra kitąmet daugumai buitinių vartotojų atpigs 7-9 proc., tačiau komisijai ketvirtadienį padidinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, elektra pigs mažiau. „Dalis tarifo nebuvo įskaičiuota, nes dar nebuvo sprendimų dėl VIAP.

Didžiausiai valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų vadovauti naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, 32-ejų Mantas Bartuška. Tai BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Jis yra naujosios trečiadienį paskirtos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kol kas oficialiai šios informacijos BNS nepatvirtino.

Praėjus dienai po to, kai JAV federalinio rezervo sistema (FRS) padidino bazinę palūkanų normą ir nurodė, kad kitąmet ji gali būti padidinta tris kartus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį nusirito į žemiausią per beveik 14 metų lygį. Bendros Europos valiutos kursas netrukus po vidurdienio nusileido iki 1,0405 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2003 metų sausio mėnesio.

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ valdoma integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „Teo LT“, prisijungusi jos valdomas mobiliojo ryšio operatorę „Omnitel“ ir bendrovę „Baltic Data Center“ (BDC), vadinsis „Telia Lietuva“. „Teo LT“ akcininkai ketvirtadienį nusprendė pertvarkyti bendroves bei pakeisti pavadinimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Teo LT“. „Teo LT“ vadovas Kęstutis Šliužas spalį teigė, kad įmonės pertvarka bus baigta kitąmet, be to, yra ti...

Pertvarka valstybės tarnyboje prasidės kitais metais, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas. „Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti - per mėnesį, du, tris, iki pusės metų.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis numatoma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų.

Vyriausybei nutarus nuo sausio nebetaikyti pridėtinės versės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskas sako, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis teigia, kad kol kas nėra teisingos kompensacijų socialiai remtiniems žmonėms sistemos. „Dar nėra galutinio sprendimo. Mes suprantame, kad tai labai svarbu, ir bandysime iškoti sprendimo, tariantis su Vyriausybe“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Plintant „Manekenų iššūkiui“, juo užsikrėtė ir „Finnair“. Tiesioginiame reise iš Helsinio į San Franciską po „Slush“ renginio A350 lėktuve Silicio slėnio įžymybės bei garsūs verslininkai ir tokių įmonių kaip „Skype“, „Twitter“, „Spotify“ savininkai bei steigėjai nusifilmavo „Manekenų iššūkio“ vaizdo klipe. Kai žiemą oras lauke nedžiugina, inovatyviausius pasaulio verslininkus į vieną vietą suburia renginys „Slush“, vykstantis pasaulinių technologijų centre Helsinkyje.

Statistikai prognozuoja, kad gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje bus 0,4 proc. suderinta mėnesio infliacija. Suderinta metinė infliacija gruodį turėtų būti 1,9 proc., vidutinė metinė infliacija - 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad didžiausios įtakos gruodžio mėnesio infliacijai turės didėjančios maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, augančios transporto grupės prekių ir paslaugų kainos.

Informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ kitais metais tikisi Lietuvoje parduoti kuriamą momentinių mokėjimų sistemą - jau deramasi su keliais klientais. „Mes šiuo metu kuriame savo momentinių mokėjimų sistemą ir tikimės, kad ją pavyks parduoti 2017 metais. Tai greičiausiai bus parduota privačiam subjektui.

Prieš kelias dienas TV3 studijoje viešėjęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kalbėjo apie tai, kas lemia, kad Lietuvoje gali kilti maisto kainos. Taip pat politikas prakalbo apie antkainius. „Kodėl nepriimamas įstatymas? Aišku, kad trūksta politinės valios. Nes Lietuva Europoje buvo rodoma kaip pavyzdys bent jau už bandymą įvesti tokį ribojimą. <..> Neturėjo reikšmės, kad nelabai tokie įstatymai gražiai atrodo. Bet esant kritinei situacijai, tikrai galėtų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą. „Mes turime pripažinti, kad šildymo PVM lengvata, kaip ir daugelis kitų PVM lengvatų, nėra socialiai teisinga. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose, bet didelė dalis jų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl pareiškė, kad Minskas ir Vilnius turėtų kartu galvoti apie netoli Lietuvos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatavimą, kad ji naudos duotų abiem šalims, rašo portalas 1prime.ru.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Lietuviai masiškai šluoja kalėdinius žaislus ir jiems nepagaili rekordinių sumų. Anot prekybininkų, kuklesnės dovanos atsieina apie 30 eurų, už populiaresnes gali tekti pakloti ir po šimtą. O štai pačių geidžiamiausių vaikų žaislų parduotuvėse jau nebeliko. Žaislų parduotuvėse sostinėje pamažu tįsta eilės. Ir daugeliui žmonių toks apsipirkimas tampa tikru galvos skausmu, nes už dovanas vaikams tenka pakloti išties apvalias sumeles. Kai kurie žaislai iš lentynų jau iššluoti.

Pora uždega pirotechnikos priemonę ir atsitraukia į šalį tikėdamiesi išvysti gražų vaizdą, tačiau fejerverkas ne kyla į dangų, o sprogsta žmonių lygyje. Tenka skubiai nešti sveiką kailį. Staiga sprukti priverstos ir šios vakarėlį sode rengiančios merginos – sprogęs fejerverkas barsto žiežirbas į visas puses. Išties nuo pramogos iki nelaimės – tik vienas neatsargus žingsnis. Petardos, fejerverkai, konfeti, šaltosios ugnelės – šventinių prekių pasirinkimas labai didelis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos nuo sausio 1-osios neturėtų būti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėtų nenumatyta.

Susisiekimo ministerijai trečiadienį pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, paskirta nauja teisėsaugos akiratyje atsidūrusios valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba. „Situacija šioje bendrovėje itin sudėtinga, tad permainos „Lietuvos geležinkelių“ valdyme buvo būtinos dar vakar. Priimtas skubus sprendimas dėl valdybos atšaukimo, kadangi delsti negalima nė sekundės. „Lietuvos geležinkelių“ veikla ne vienerius metus apraizgyta įtartinais sandoriais ir neskaidriais sprendimais.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks 1,574 mlrd. eurų ir bus 9,5 proc. (136,76 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Tai numatyta patobulintame PSDF biudžeto projekte, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė. Palyginti su ankstesniu projektu, biudžetas didėja 0,6 proc., arba 8,78 mln. eurų. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – 1,091 mlrd. eurų – pajamų surinks iš sveikatos draudimo įmokų, kurios didėja 0,8 proc.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Daugėja juridinių asmenų imančių paskolas. Būtent dėl to Lietuvoje veikiantys bankai džiaugiasi pelningais metais. Visgi yra ir nuostolių patyrusių.  Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

 Sauliaus Skvernelio vadovaujamas septynioliktasis Ministrų kabinetas trečiadienį renkasi į pirmąjį posėdį, kuriame svarstys 2017 metų valstybės ir savivaldybės biudžetų projektą. Patobulintame projekte 2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, palyginti su pirmuoju variantu, didėja apie 43 mln. eurų iki 8,519 mlrd. eurų, asignavimai - 10 mln. eurų iki 9,07 mlrd. eurų.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Tokia žinia piktina ir verslininkus, ir kavos mylėtojus, pastarieji netgi žada su savimi nešiotis asmeninius puodelius. Tuo tarpu apie vieno euro mokestį vienkartiniams puodeliams prabilęs naujasis aplinkos ministras teisinasi likęs nesuprastas. Turbūt dažnas neįsivaizduoja dienos be kavos puodelio. Štai vilnietė Sandra sako per dieną išgerianti tris puodelius balintos kavos.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt „Gemius Baltic“ lapkričio mėn. duomenimis toliau augo ir tapo trečiu pagal populiarumą portalu Lietuvoje. Portalas tv3.lt ypač augo tarp mobiliųjų įrenginių vartotojų. Iš viso tv3.lt sulaukė beveik milijono lankytojų. TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė džiaugiasi, kad TV3 išlaiko lyderės pozicijas TV rinkoje, tačiau tuo pat metu transformuojasi į daugiafunkcinę vaizdo turinio kompaniją.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta didinti akcizų tarifą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Už teisės akto pakeitimus balsavo 79 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Priimtomis pataisomis nuspręsta nuo 2017 m. kovo 1 d. cigarečių akcizų tarifo specifinį elementą padidinti nuo 50,68 iki 56 eurų, o nustatytą kombinuotąjį akcizų tarifą – nuo 85 iki 90 eurų už 1 000 cigarečių.

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai įdarbina užsienio darbdaviai. Padirbėjus ir lietuviškoje, ir švediškoje darbo aplinkose, galima išskirti kai kuriuos panašumus ir skirtumus.

Didelį ažiotažą buvo sukėlusi tema, kuomet VMI reikalavo gyventojų deklaruoti elektronines sąskaitas. Mat ne vienas jų, tokiomis sąskaitomis naudojasi tik vienam ar keliems pirkiniams. Tad atsižvelgdami į galimą skirtingų taisyklių interpretavimą VMI deklaravimą pavasarį nukėlė. Dabar pranešama, kad priimtas naujas sprendimas, kaip reikės už šias sąskaitas atsiskaityti su valstybe.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Būsimas Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikina, kad yra kelios priežastys, dėl kurių parduotuvėje matome ne tokias maisto kainas, kokių norėtume. „Čia yra neabejotina problema. Ekspertai jau įvardijo, kad daugelio maisto produktų kainos yra tokios pat arba net didesnės nei daugelyje Vakarų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos. Vartotojams tai yra sunku suprasti, nes jie keliauja ir viską mato. Nekalbant apie tą pačią Lenkiją.

Dalis lietuvių kalėdinių dovanų ieško ten, kur eiliniai piliečiai nedrįsta net įžengti. Didžiausias pajamas gaunantieji prabangiose parduotuvėse išleidžia ne tik šimtus, bet ir tūkstančius eurų. Tuo metu kiti ne tik sau neleidžia jokios prabangos, bet ir pirkdami būtiniausius maisto produktus ieško, kas pigiau. Tarp tokių – ir buvusi baleto artistė Loreta. Buvusi ekonomistė Nijolė irgi perka nukainotą varškę. Apie valdžios pastangas didinti žmonių pajamas moteris nenori nė kalbėti.

Paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada apmokestinti vienkartinę tarą. Todėl jau kitais metais vartotojams gali tekti brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius. „Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasis jais jaustųsi finansiškai.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Lietuvoje pradėjo veikti didžiausia Latvijos hipotekos paskolų įmonė „West Kredit“ - į įmonės filialą Vilniuje investuota 100 tūkst. eurų. Nebankinis hipotekinis kreditorius „West Kredit“ Latvijos rinkoje dirba jau daugiau kaip 20 metų. „Esame įsitikinę, kad „West Kredit“ veiklos modelis, leidęs mums Latvijoje užimti lyderio padėtį, turi eksporto galimybių, tad išsamiai išanalizavę kaimyninių šalių rinkas, nusprendėme pirmiausia žengti Lietuvos kryptimi.

Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas yra reikalingas, sako paskirtasis energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, jėgainė leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tuo tarpu problemų gali iškilti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.  „Progresas labai didelis, bet reikia įvertinti, kurioje vietoje esame, ar projekto struktūra optimaliausia, optimali.

Apyvartos augimą planuojanti didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ 2017 metais planuoja pristatyti naujus prekės ženklus, rekonstruoti parduotuves bei plėstis visose Baltijos šalyse. „Žadame kitais metais pateikti naujienų rinkai, tai yra prekiniai ženklai ir parduotuvės, kurių šiuo metu Baltijos šalyse nėra, bet apie tai dar truputį per anksti kalbėti. Mes dirbame su naujais produktais ir tikėtina, kad jie atsiras rudenį, bet kol kas mes jų įvardinti negalime.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka pripažįsta, kad nebėra laiko iš esmės patobulinti 2017 metų biudžeto projektą, o pagrindinių mokesčių permainų bus ne anksčiau kaip 2018 metais. V.Šapoka tikisi surasti bendrą kalbą su Europos Komisija dėl naujo socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, taip pat sieks įgyvendinti „valstiečių“ pažadą kitąmet padidinti pensijas 40 eurų.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui yra ydinga, tačiau šį šildymo sezoną ji dar išliks. „Šitą klausimą svarstysime, kol kas tiesaus atsakymo neturiu. Bet turbūt visi puikiai supranta, kad šios lengvatos pobūdis yra ydingas, nes ja naudojasi ir tie gyventojai, kuriems ta lengvata yra reikalinga, ir tie, kuriems galbūt viduje net gėda ja naudotis“, - interviu BNS teigė V.Šapoka.

Prekybos tinklas „Lidl“ investuoja į gaisrinę saugą. Bus filmuojami mokymai, į kuriuos vėliau įtrauks ir tuo metu parduotuvėje esančius pirkėjus. Šiandien, pirmadienį, gruodžio 12 d., nuo 21 val. „Lidl“ parduotuvėje, įsikūrusioje S. Nėries g. 16 Vilniuje, vyks gaisrinės saugos mokymų repeticija, o rytoj, antradienį, gruodžio 13 d., nuo 22 val. čia vyks gaisrinės saugos mokymų filmavimas dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovams bei ugniagesių gelbėtojų komandai.

Vienuolika Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nepriklausančių naftą išgaunančių šalių, įskaitant Rusiją, šeštadienį sutarė savo bendrą gavybą sumažinti 558 tūkst. barelių per dieną ir taip prisidėti prie OPEC pastangų atkurti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą pasaulio „juodojo aukso“ rinkoje.