Lietuvos verslas

Internetinius apsipirkimų portalus beta.lt ir grupinis.lt. valdanti bendrovė „Beta Media“ už vartotojų klaidinimą turės sumokėti 4 tūkst. eurų baudą.  Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tyrimą pradėjo gavusi vartotojo skundą, kad grupinis.lt pardavinėtų kelionių į Turkiją ir Rodo salą kaina siekė 239 eurus, tačiau buvo privaloma papildomai įsigyti penkių ekskursijų paketą už 150 eurų. Kiti vartotojai teigė, kad perkant keliones, padidėjo jų kainos, pranešė tarnyba.

Lietuvos pienininkų nelengva situacija susiklostė dėl struktūrinių sektoriaus problemų ir kitąmet optimistinių prognozių šiai sričiai ekspertai neturi. Dalies jų teigimu, pieno ūkių šalyje ilgainiui mažės, rašo „Verslo žinios“. Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia negalinti pasidalyti jokiais optimistiniais artimos ateities scenarijais.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ sprendimas pertvarkyti pagrindinę įmonę Lietuvoje neturėtų sujaukti šalies turistų planų. Pasak Turizmo departamento, su bendrove bendradarbiaujantys kelionių organizatoriai jau numatę alternatyvas. Departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Žentelis teigia, kad apie situaciją jau anksčiau kalbėta su bendrovėmis „Tez Tour“ ir „Novaturas“, kurios naudojasi „Small Planet Airlines“ paslaugomis.

Vos tik Lietuvoje prasideda šildymo sezonas, dalis gyventojų stveriasi už galvų, matydami šildymo kainas. Vis tik prieš du dešimtmečius nerimo išvydus sąskaitas už šilumą buvo kur kas daugiau – tąkart Lietuvoje nusprendus išskaidyti šildymo ūkį, daliai miestų šildymas brango ir dvigubai, ir trigubai. Prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje nuspręsta decentralizuoti šilumos ūkį, šį perduodant savivaldybių žinion.

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ teigia, kad bendrovės partnerės užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ pertvarka nepaveiks suplanuotų kelionių. „Organizuodami keliones bendradarbiaujame su keliomis skrydžių bendrovėmis, tad net iškilus sunkumams su vienu, visada dėl skrydžių galime kreiptis į kitą skrydžių operatorių.

Lietuvoje veikianti „Small Planet Airlines“ žiemos sezono metu planuoja pertvarkas – įmonė pradėjo restruktūrizavimo procesą. Bendrovės atsiųstame pranešime spaudai teigiama, kad operacinė bendrovės veikla Lietuvoje šiemet yra pelninga ir sėkminga, o restruktūrizacijos prireikė dėl „Small Planet Airlines“ padalinių Lenkijoje ir Vokietijoje patiriamų finansinių sunkumų.

Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų leis laiką su šeima bei artimaisiais – visos „Maximos“ parduotuvės gruodžio 25-ąją nedirbs. Prekybos tinklas taip pat informuoja pirkėjus, jog pirmąją Naujų metų dieną bei per šv. Velykas parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas, rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas įvertinus prekybos tinklo darbuotojų išsakytą poreikį dėl parduotuvių darbo laiko švenčių dienomis.

Elektra Lietuvoje išlieka brangiausia tarp Baltijos šalių, o jos kainą visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose augina anglies ir dujų kaina, vėsesni ir drėgnesni orai, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Praėjusią savaitę Estijoje elektra pabrango 10 proc. iki 46,49 euro už megavatvalandę (MWh), o Lietuvoje – 3 proc. iki 59,53 euro. Latvijoje jos kaina beveik nepakito ir siekė 57,77 euro. Elektros suvartojimas Baltijos šalyse per savaitę sumenko 1 proc.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 88,735 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis buvo 85,457 mln. eurų. „Per tris šių metų ketvirčius stebėjome stabilų gyventojų finansavimo paklausos augimą, ypač paskolų būstui srityje. Verslo finansavimo srityje taip pat jaučiame išaugusį įmonių poreikį verslo paskoloms ir lizingo finansavimui.

Seime registruota pataisa, kuria norima leisti patiems mėgėjiškų sodų savininkams spręsti, ką jie veiks turimame žemės plote – statys namą, užsiims sodininkyste ir daržininkyste, vykdys komercinę veiklą. Tai numatančią Sodininkų bendrijų įstatymo pataisą parengė konservatorius Arvydas Anušauskas, atsakydamas į valdančiųjų užmojį mėgėjiškuose soduose komercinę veiklą leisti ją tik tada, jeigu tam neprieštaraus bendrija.

Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) antradienį oficialiai atidaroma Danijos langų gamybos bendrovės „Dovista“ gamykla. Bendrovės atstovai BNS sakė, kad šiuo metu gamykloje jau įdarbinta apie 100 žmonių, o iki kitų metų pabaigos turėtų dirbti apie 250 specialistų. 2016 metų liepą skelbta, kad „Dovista“ per ketverius metus Lietuvoje investuos 50 mln. eurų ir įdarbins per 1 tūkst. darbuotojų, o per dešimtmetį investicijos sieks 100 mln. eurų.

Palygino kainas

Skandinavijos SEB finansų grupės analitikai nekeičia Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau pažymi, kad šalies ūkio augimas artimiausius dvejus metus lėtės. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc., 2019 – 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procentais. Šios prognozės lieka nepakeistos nuo jų atnaujinimo šių metų rugpjūčio pabaigoje paskelbtame SEB grupės leidinyje „Nordic Outlook“. „Mes savo prognozių nekeičiame, kurias pateikėme rugpjūčio mėnesį.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja kuklesniais tempais. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugsėjį siekė 230,816 mln. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (223,261 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet ūgtelėjo 0,9 proc. iki 134,628 mln. eurų, alaus – padidėjo 9,2 proc. iki 65,649 mln. eurų, vyno – išaugo 14,5 proc. iki 25,178 mln. eurų.

Privatų verslą ateityje ketinama įpareigoti įdarbinti neįgaliuosius, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, kvotas nustatytų valdžia, jomis siekiama paskatinti neįgaliųjų užimtumą.

Pretendentas į šalies prezidento postą, ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės parengtame 2019 metų biudžeto projekte nepakankamai atsižvelgta į galimos ekonominės krizės ženklus. Anot jo, išlaidų augimas socialinei apsaugai yra palyginti nedidelis, tad ateinančiais metais nepavyks pastebimai mažinti socialinės atskirties, o mokesčių surinkimas planuojamas pernelyg ambicingai.

Švedijos prekių namams mažmenininkė „Ikea“ planuoja artimiausiais mėnesiais pradėti prekybą internetu Lietuvoje ir Latvijoje. „Dabar mažmeninės prekybos sektoriuje visame pasaulyje stebima skaitmeninė transformacija, todėl mes privalome būti pasirengę jai ir Baltijos šalyje“, - pareiškė „Ikea“ Latvijoje vienas vadovų Hanspeteras Zurcheras.

Britanijai traukiantis iš Europos Sąjungos (ES), Lietuvai teks papildoma našta registruojant vaistus. Vyriausybė suplanavo, kad tam kitų metų biudžete prireiks 200 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sako, kad Jungtinė Karalystė iki šiol atliko didelį vaidmenį vertinant paraiškas registruoti vaistus, taikant savitarpio pripažinimo ir decentralizuotas procedūras, dažnai vykdė referencinės šalies funkcijas – buvo pagrindinė paraiškų vertintoja.

Pirmadienį Klaipėdoje pradėtas šildymo sezonas, pranešė uostamiesčio savivaldybė. Ugdymo bei gydymo įstaigos Klaipėdoje šildomos nuo spalio 4 dienos. Spalio pradžioje šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, praėjusios savaitės pabaigoje – Kaune. Šildymas įjungiamas, kai vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės būna žemesnė nei 10 laipsnių.

Latvijos verslininkas Olegas Roščinas, siekiantis iš Lietuvos atgauti 18,4 mln. JAV dolerių (apie 16 mln. eurų), kuriuos šalies teismas prieš 6 metus perdavė valstybei, kreipėsi į Tarptautinį investicinių ginčų arbitražą (ICSID) Vašingtone. ICSID interneto svetainėje skelbiama, kad O. Roščino prašymas gautas spalio 16 dieną. Pretenzijas Lietuvai verslininkas reiškia, remdamasis Lietuvos ir Latvijos susitarimu dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

Siekiant populiarinti Europos Sąjungos (ES) maisto produktus Europoje ir pasaulyje, Lietuvai šią savaitę skirta 1,6 mln. eurų lietuviško midaus ir putojančio vyno populiarinimui Kinijoje ir JAV. Midaus ir putojančio vyno (su vyninių vynuogių veislių nuoroda) viešinimui Kinijoje skirta 376 tūkst. eurų, o JAV –1,38 mln. eurų.

Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis aktyvumas matomas plika akimi – Vilniuje ir Kaune nauji daugiabučių kvartalai kyla vienas po kito. Būtent Vilniui ir naujų statybų bumą išgyvenančiam Kaunui pastaraisiais metais teko didžiausias nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesys. Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos miestus sparčiai vejasi ir Klaipėda.

Nuo gimimo iki piršlybų, nuo darbo santykių iki šeimos įkalbėjimo rinktis vieną ar kitą kelionės tikslą – visur pristatome savo idėjas ir visada norime, kad jos būtų priimtos teigiamai. Deja, blogas pristatymas – net ir geriausios idėjos žudikas. Štai tokiais žodžiais savo pranešimą „Gyvenimas – idėjos pristatymas, todėl geriau mokėkite prisistatyti“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros metinėje konferencijoje pradėjo vokietis Christophas Sollichas.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę. Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų.

Teismas leido valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ atnaujinti maždaug 250 mln. eurų vertės Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkursą. Vilniaus apygardos teismas (VAT) penktadienį patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ ir Prancūzijos transporto, infrastruktūros ir energetikos grupės „Alstom“ bendrovės „Alstom Transport“ taikos sutartį bei panaikino rugsėjo pradžioje priimtą sprendimą laikinai stabdyti konkursą.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Posakis „cirkas Vyriausybėje“, pasirodo, gali būti naudojamas tiesiogine prasme, mat Vyriausybė dar prieš porą metų tapo „Baltijos cirko“ dalininke. Į šį dar 2015 metais priimtą įstatymo projektą dėmesį atkreipė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, „Facebook“ rašydamas: „Sklando gandai, kad Vyriausybei priklauso ir... cirkas“.  Dar 2015-ųjų birželį Vyriausybė pritarė, kad valstybė perimtų „Baltijos cirko“ dalininko teises.

Sisteminių paslaugų, užtikrinančių elektros tiekimo kokybę ir patikimumą, kaina kitais metais auga 16 proc. Ji lemia galutinį elektros tarifą vartotojams.

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su benzinu. Vilnietis Andrius motociklą vairuoja maždaug du mėnesius, tačiau per šį laiką jau spėjo pastebėti, kad apsilankymai degalinėse jam vis labiau paplonina piniginę. „Nuo vasaros tai pabrango turbūt, kiek čia, 15 centų tai tikrai. – sakė motociklo vairuotojas Andrius.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus šią savaitę sakė, jog Lietuvos ūkininkai norėtų gauti ES šalims mokamų išmokų vidurkį. „Mes ilgą laiką gyvenome pažadais, kad ekonominės paramos sąlygos bus suvienodintos, tačiau Lietuva šiuo metu paramos gauna mažiau negu 70 proc.

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų harmoningas ir vientisas. Pavyzdžiui, jeigu tvora yra pagaminta iš akmens ar metalo, rekomenduojama rinktis vartus, pagamintus iš tų pačių medžiagų.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Didžiosios prekybos drabužiais bendrovės mažina bendrą turimų parduotuvių skaičių, jas keisdamos didesnio ploto parduotuvėmis, dažniausiai žinomuose prekybos centruose, teigia didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas. „Jeigu kalbėtume apie pagrindinius (prekybos drabužiais – BNS) pasaulio žaidėjus, akivaizdi tendencija - mažai kas kalba apie plėtrą, bet kalba apie parduotuvių skaičiaus mažinimą ir apie plotų didinimą.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko dviem pakopomis žemyn ir užėmė 40 vietą. Estijai šiemet atiteko 32, o Latvija – 42 pozicija (2017 metais – atitinkamai 30 ir 42 vieta). Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių – metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos – vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140 pasaulio valstybių, pranešė Statistikos departamentas.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Anksčiau nei planuota pabaigus Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ remontą elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, elektra pigo 3 proc. iki 57,83 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 1 proc. iki 57,80 euro, Estijoje kainos kritimas buvo didžiausias – 17 proc.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Klaipėdos daugiabučių gyventojams nuo kitų metų 4 proc. brangs šaltas vanduo. Kainų komisija pirmadienį suderino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 1,38 euro už kubą (be PVM) paslaugos kainą. Tačiau abonentinis mokestis mažėja 2 proc.

Mėsos, išskyrus paukštieną, gamyba per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje augo. Sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 68,8 tūkst. tonų mėsos – 2,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, nurodo žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kiaulienos šiemet pagaminta 41,9 tūkst. tonų – 5,8 proc. daugiau nei pernai. Tačiau mažėjo galvijų ir avių mėsos gamyba: galvijienos pagaminta 26,8 tūkst. tonų – 1,2 proc. mažiau, avienos – 79,9 tūkst. tonų – 6,7 proc. mažiau.

Europos Komisija dar šiemet ruošiasi pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa. „Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

 Metinis pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo mažiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – Lietuvoje išaugo 3 proc., rodo penktadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje pramonės gamyba per metus ūgtelėjo 6,4 proc., Estijoje – 5,6 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa, Lietuvoje pramonė augo 1,4 proc., Latvijoje – 2,3 proc., Estijoje – 1,5 procento.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių ir kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet jis augs 3,4 proc. (anksčiau prognozuota 3,2 proc.), o 2019-aisiais – 2,8 proc. (2,7 proc.). LB pranešė, kad ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį esą vėsina lėčiau augantis eksportas.

Apribojus parduotuvių darbo laiką pagal griežčiausią scenarijų šalies biudžetas netektų 68,2 mln. eurų mokesčių per metus, mažmeninės prekybos įmonių pajamos kristų šimtais milijonų eurų, o bendras vartojimas sumažėtų beveik trečdaliu. „Akivaizdu, kad ribojimai žalingi tiek darbuotojams, tiek įmonėms, tiek ekonomikai apskritai.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.