Lietuvos verslas

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių sumos, rašoma pranešime spaudai.  Mokesčius iš Anglijos galima susigrąžinti net už 5 praėjusius metus.

Daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi, tačiau dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių apie ketvirtadalį jų siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tai paaiškėjo Londono Sičio lietuvių klubui (LCLC) atlikus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje dalyvavo per tūkstantį respondentų. „Apklausa parodė, kad lietuviai jaučia moralinį ryšį su savo gimtine, tačiau „Brexit“ gali priversti imtis radikalių sprendimų.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos studijų programos magistras Andrius Januškevičius, 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo darbą „Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai“ pelnęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją yra įsitikinęs, kad euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą.

Fiskalinių čekių loterija startuos rudenį, žada finansų ministras, tačiau Vilius Šapoka nesitiki, kad loterija greitai sumažins šešėlį. Jis taip pat sako, kad pradžioje joje galės dalyvauti tik čekiai, išduodami paslaugų sektoriuje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. „Sprendimas, kad loterija bus organizuojama, jau yra priimtas. Numatyta, kad loterija startuos rudenį“, - BNS patvirtino V.Šapoka.

26 politikai ir valstybės tarnautojai pernai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info. Per pastaruosius 20 metų 39 politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 78 žiniasklaidos priemonės. Politikų ir tarnautojų, valdančių žiniasklaidos priemones, skaičius pastaraisiais metais nekito.

Keičiantis įstatymams fiksuojamas bankrotų skaičius ir toliau augs, mano analitikai. Mat naujomis pataisomis gresia daug didesnės baudos.  Kovo mėnesį bankrutuojančiomis paskelbtos net 361 įmonė. Tiek daug bankrotų nebuvo nuo 2009 m., teigia verslo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Rytoj, balandžio 4 d., Lietuvoje ir dar aštuoniolikoje euro zonos šalių apyvartoje pasirodys naujosios serijos „Europa“ 50 eurų banknotas. Jis turi inovatyvias apsaugos priemones, todėl jį bus sunkiau padirbti. Gyventojams senų kupiūrų keisti nereikia: toliau galios ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai, jie bus pamažu išimami iš apyvartos. „50-ies eurų banknotas yra populiariausias tarp jį naudojančių šalių gyventojų.

Šiaulių banko klientai nuo šiol galės naudotis bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, kuriomis atsiskaityti yra paprasčiau ir greičiau, rašoma pranešime spaudai. Bekontakte mokėjimo kortele galima susimokėti už prekes ir paslaugas neįvedant PIN kodo, kai atsiskaitymo suma nesiekia 10 eurų.

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš priemonių – sudaryti palankias sąlygas finansinių technologijų plėtrai. Šios srities įmonių kuriamos inovacijos virsta paslaugomis, kurios bus itin svarbios verslo plėtrai ir konkurencingumui.

„Swedbank“ plečia nefinansinių paslaugų veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos darbuotojų komandą Vilniuje papildys 100 naujų specialistų. „Džiaugiamės, kad „Swedbank“ nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Didžioji dalis šalies gyventojų neigiamai vertina kai kurių mažmeninės prekybos tinklų praktiką, kai skirtingose jų parduotuvėse tos pačios prekės kainuoja skirtingai, rašoma pranešime spaudai.  Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių. Apklausos tikslas – nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai. 67,8 proc.

Vienas po kito Lietuvos didieji prekybos tinklai praneša apie naujas akcijas siekdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Anksčiau „Maxima“ paskelbė apie mažiausios kainos garantiją, „Lidl“ apie vieną kainą visose parduotuvėse, o dabar į kovą įsijungia ir IKI.  Pranešime spaudai rašoma, kad prekybos tinklas IKI pristatė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programėlę, kuriame vartotojai ras visas IKI parduotuvėse parduodamų prekių kainas.

Dėl gyventojų emigracijos, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės Lietuvoje itin retai apgyvendinti regionai užima beveik pusę (45 proc.) šalies teritorijos. Ekspertų teigimu, šis procesas jau negrįžtamas, o dalyje šalies nekilnojamojo turto (NT) rinka netrukus išnyks. „Retai apgyvendinti regionai tampa iššūkiu valstybei, nes formuojasi demografinės dykros, kur gyventojų tankumas kaip dykumose – 2-5 žmonės į kvadratinį kilometrą.

Pavasariui įsibėgėjant aktyvėja ir statybų sektorius. Pradedama daugiau statyti, gyventojai imasi remontų. Tą byloja ir kainos. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.     2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Nenuostabu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra nevienodas. Vieni atlyginimai ir kainos – Vilniuje, kitokie – regionuose. Tačiau ką mums sako statistika? Ar skelbiami atlyginimai gali nurodyti, kuri savivaldybė labiausiai pažengusi? „Sodra“ jau ilgą laiką renka ir skelbia apdraustųjų atlyginimus „ant popieriaus“ visose šalies savivaldybėse. Matyti, kad nuo pat 2010 metų išsiskiria Neringos sav. – 696,8 Eur, o 2017 m. sausio mėn. – 1215 Eur.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Tarp rekordiniu atvykstamojo augimo srautų augimu pasižymėjusių šalių – Lietuva, ES augimo vidurkį viršijusi 2,7 karto. Su 10,9 % užsienio turistų augimu mūsų šalis yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 13,066 mlrd. eurų - 430,6 mln. eurų (3,2 proc.) mažiau nei 2015 metų pabaigoje. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui šių metų pradžioje teko 4586 eurai tiesioginių užsienio investicijų (2016-ųjų pradžioje - 4 673 eurai), teigiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime. Preliminariais duomenimis, 2016 metais TUI srautas Lietuvoje buvo neigiamas ir sudarė 187,9 mln. eurų. Tai lėmė 392,1 mln.

Pigių skrydžių kompanija paskelbė didžiulį skrydžių išpardavimą po to, kai vakar buvo oficialiai aktyvuotas 50-asis straipsnis. Keliaujantys gali rinktis iš 50-ies maršrutų iš JK oro uostų į Europą. Išpardavimas skelbiamas skrydžiams balandžio ir gegužės mėnesiais, į kai kuriuos miestus kelionė kainuoja mažiau nei 10 svarų.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

„Gal vietoje alkoholio į lentynas padėkite vaistus?“, - prekybininkams siūlo prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius. Profesorius kelia prielaidą, jog valdžios siūlymas vaistais prekiauti degalinėse susijęs su siekiu riboti alkoholio vartojimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. „Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei.

Viena didžiausių pasaulio logistikos bendrovių UPS plečia veiklą Lietuvoje ir pradeda naują reisą tarp Kauno ir Kiolno (Vokietija), kur įsikūręs didžiausias UPS logistikos centras Europoje. Pradėjus šį reisą tarptautinės siuntos iš Lietuvos bus išsiunčiamos vėlesniu laiku, o vieno reiso krovinių talpa išaugs dvigubai – iki daugiau nei 8 tonų. „UPS siekia įvairaus dydžio Lietuvos įmonėms padėti sėkmingai plėtoti prekybą šiuolaikinėje dinamiškoje pasaulinėje ekonomikoje.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Nespėjus nutilti diskusijoms dėl elektroninių atsiskaitymo knygelių panaikinimo banke, šiandien gyventojus pasiekė nauja žinia, jog Vilniaus mieste gyventojai negalės atsiskaityti už Vilniaus šilumos tinklus naudodamiesi popierine atsiskaitymo knygele. Tai ypač aktualu jautriausiai visuomenės daliai – senjorams, kurių didžioji dalis apmoka popierines sąskaitas prekybos vietose ar mokesčius surenkančiuose skyriuose.

Švedijos aprangos milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė ketinanti rinkoje pristatyti savo aštuntąjį mados prekės ženklą. Įmonė taip pat pranešė, kad jos ikimokestinis pelnas gruodžio–vasario mėnesiais – pirmąjį finansinių metų ketvirtį – smuko nuo 3,3 mlrd. kronų tuo pat laikotarpiu metais anksčiau iki 3,2 mlrd. kronų (335 mln. eurų) ir tai lėmė sudėtingos rinkos sąlygos JAV ir Vidurio Europoje.

Seimas ketvirtadienį su tam tikrais pakeitimais priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama paskatinti šeimas įsivaikinti globos namuose augančius vaikus. Šalies vadovė siūlė įtėvius išleisti dvejų metų vaiko priežiūros atostogų, nepriklausomai nuo įsivaikinamo vaiko amžiaus, gaunant vaiko priežiūros išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir gimus vaikui.

Įmonių vidaus sandoriai nebus draudžiami, ketvirtadienį galutinai nutarė Seimas, balsavęs dėl viso įstatymo. Tačiau nauja tvarka numato kai kurias išimtis - tokių sandorių negalės sudaryti valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų. Vidaus sandoriai savivaldybių įmonėse bus leidžiami su sąlyga, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos nepertraukiamumo, kokybės ir prieinamumo.

Po 15 metų sostinės šilumos ūkis iš „Vilniaus energijos“ pereina į valdžios rankas. Nuo šiol jį administruos Vilniaus miesto savivaldybė per „Vilniaus šilumos tinklus“. Tiesa, pradžioje gyventojus pasieks didesnės kainos.  Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neslėpė džiaugsmo, kad baigėsi tas laikais, kai vilniečiai buvo aferos įkaitais. „Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis.

Šiandien „Lufthansa Group“ švenčia pirmojo savo skrydžio tarp Lietuvos ir Vokietijos 25-metį. Jubiliejaus proga nuo kovo 27 d. keleiviams siūlomas papildomas tiesioginis skrydis kryptimi Vilnius–Frankfurtas. „Jau 25 metus iš Vilniaus skrydžius vykdanti „Lufthansa“ per šį laikotarpį tapo itin mėgiama oro bendrove. Bendrovės maršrutas į Frankfurto oro uostą jau daugelį metų gali pasigirti didžiuliu populiarumu, nes sudaro galimybę pasiekti daugiau nei 170 krypčių.

Šį rudenį Kaune pradės veikti antroji Lietuvoje IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta. Plėtros į Kauną žingsnį baldų prekybos tinklas žengia po ketverių metų, kai buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė Vilniuje, ir po dviejų metų nuo prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Klaipėdoje veiklos pradžios, rašoma pranešime spaudai.  Prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta Kaune įsikurs prekybos centre „Drobė“, Jonavos gatvėje 60, ir užims 2000 kv.

Nuo šiol po padidinamuoju stiklu atsidūrė ne tik maisto prekių kainos, bet ir degalų. Atskleidžiama ne tik, kaip kainos skiriasi degalinėse Vilniaus mieste, bet ir palyginama su pasauline kaina.  Kainų palyginimo portalas pricer.lt išanalizavo kuro kainas. Pirmą kartą kainos užfiksuotos vasario mėnesį, antrą - kovą. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai.

  Vilniaus valdžia ir jos kontroliuojama šilumos tiekimo įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pateikė maždaug 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketvirtadienį galutinai perėmė prieš 15 metų išnuomotą miesto šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos įmonės „Vilniaus energija“. Trečiadienį VŠT ir „Vilniaus energija“ pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, kuris įsigaliojo ketvirtadienio vidurnaktį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Stasio Jakeliūno bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos siūlymai pasitinkami abejonėmis – kolegos atsiriboja, o ekonomistai tikina, kad pakeitimus galima daryti ir be didesnių mokesčių, ar žmonių pervedimo į „Sodrą“. Be visa to baiminamasi, kad užmojai kirs per šalies biudžetą.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ po 15 metų trukusios nuomos perdavė visą sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Turto priėmimo-perdavimo aktas ką tik pasirašytas. Aktas įsigalios nuo vidurnakčio“, - BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų atstovė spaudai Edita Sirutienė.

Lietuvos bankas Kinijos finansinių technologijų bendrovės padaliniui Europoje „IBS Lithuania“ suteikė elektroninių pinigų įstaigos licenciją. 10 aukštos kvalifikacijos specialistų Vilniuje šiuo metu įdarbinusi bendrovė tikisi tapti finansinių srautų tiltu tarp Kinijos ir Europos Sąjungos rinkų. „Elektroninių pinigų įstaigos licencija Europoje IBS grupei suteikia daugiau verslo plėtros galimybių.

Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai pranešė apie savo sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES) ir Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio aktyvavimą. Nors prognozuoti ir tiksliai apskaičiuoti konkretų „Brexit“ poveikį Lietuvos ekonomikai ir atskiroms pramonės šakoms vis dar yra sudėtinga, galimas poveikis priklausys nuo būsimojo santykių tarp ES ir JK modelio, kuris kristalizuosis netrukus prasidėsiančių derybų metu.

Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų.

Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje. M.Jusius laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šiandien susisiekė su Didžiosios Britanijos valdžia. Jie kreipėsi su prašymu, kad vykstant „Brexit“ deryboms būtų aptarti ir aviacijos klausimai.  Mat yra rizika, jog Jungtinė Karalystė nuo 2019 m. kovo liks be skrydžių į ir iš Europos. Kadangi Didžioji Britanija ketina palikti Europos „Open Skies“ sistemą, tai reiškia, kad britų valdžiai reikės iš naujo pasirašyti susitarimą, jog skrydžiai būtų nenutraukiami.

  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti galimą sukčiavimą viešuosiuose pirkimuose, antradienį atliko kratas Vilniaus statybų bendrovėje „Irdaiva“, bendrovės generalinis direktorius ir vienintelis savininkas Irmantas Kubilius sulaikytas.   „Galim patvirtinti, kad atliekamas toks tyrimas. Tyrimas yra labai didelės apimties, ta bendrovė („Irdaiva“) tikrai figūruoja.

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos.

Esminis veiksnys, galintis sumažinti emigraciją iš Lietuvos, yra atlyginimų kėlimas, migracija normalizuotųsi vidutiniam atlyginimui pasiekus 1100 eurų, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Jei mes pakeltumėme vidutinį atlyginimą iki kokio 1100 eurų, tai, manau, emigracija ir sugrįžimas galbūt atrastų balansą. Yra ir Estijos pavyzdys“, - Žinių radijui teigė V.Pranckietis.

Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ.