Lietuvos verslas

„Sodra“ nuo 2018 metų pradžios, kai perėmė vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, iš alimentų nemokančių tėvų susigrąžino 5,3 mln. eurų, dar dėl 5 mln. eurų sudarytos skolos išdėstymo dalimis sutartys. Vaiko išlaikymo išmokas iš „Sodros“ gauna apie 21 tūkst. vaikų. „Sodra“ vaiko išlaikymo išmokas perveda vienam iš tėvų auginančiam vaiką ar globėjams (rūpintojams), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna arba gauna tik dalį teismo priteistų alimentų.

Kaip gaisras paveiks Alytaus regiono žemdirbius, pasak Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), paaiškės anksčiausiai kitos savaitės pabaigoje, kai bus gauti maisto produktų, vandens ir pašarinių žaliavų laboratoriniai tyrimų rezultatai, ar žemės ūkio produkcija neužteršta pavojingais cheminiais junginiais, rašo „Verslo žinios“.  Alytaus VMVT atstovas Jonas Vaikšnoras sakė, kad sulaukus tyrimų rezultatų bus sprendžiama, ar VMVT turėtų imtis kokių nors priemonių, taip p...

Restoranų tinklų valdytojai sunerimę, kad valdžios nuo 2020 metais planuojamas įvesti stambios prekybos mokestis gali būti taikomas ir maitinimo įstaigoms, praneša „Verslo žinios“.  Dienraščio skaičiavimu, jei restoranams išties reikėtų mokėti apyvartos mokestį, jis be „Amber Food“ būtų taikomas tik „McDonald's“ restoranų valdytojai „Premier restaurants“, o po metų prie jų gali prisijungti ir įmonė  „Delano“, kurios pajamos pernai siekė 22,85 mln. eurų.

2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą atlikusiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlius svarstyti galimybę kurti valstybinį komercinį banką, finansų ministras siūlo neskubėti. Pasak Viliaus Šapokos pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokių finansinių paslaugų trūksta. Vis tik ministras mano, kad tas spragas gali užkamšyti ne valstybins bankas, o fintech įmonės.

Jei išgirstumėte, kad kelionė iš Portugalijos į Lietuvą trunka penkias dienas, turbūt pagalvotumėte, kad taip ilgai užtrunkama nebent keliaujant autobusu ar mašina. Tačiau lietuvis profesorius portalui tv3.lt papasakojo savo siaubingą kelionę, kuri, net bandant grįžti namo lėktuvu, užtruko penkias dienas, teko išbūti 36 valandas be miego, o dar septynias valandas laukti iš vietos nejudančiame lėktuve. Spalio 12 dieną Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr.

Po pateikimo Seimas pritarė Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektui. Jame numatyta, kad naują mokestį mokėtų prekybininkai, kurie per mėnesį gyventojams parduoda prekių už daugiau nei 2 mln. eurų. Projekto iniciatoriai teigia, kad didelę apyvartą generuojantys verslininkai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei smulkūs prekybininkai, tad naujas mokestis esą perskirstytų mokestinę naštą. Tačiau patys prekybininkai kritikuoja naują iniciatyvą.

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

Valstybinė mokesčių inspekcija atskleidė trijų ketvirčių alkoholio pardavimo Lietuvoje duomenis. Tendencijos išlieka panašios – toliau traukiasi alaus ir spiritinių kokteilių pardavimai, o augimo raumenis demonstruoja vynas ir stiprieji gėrimai. Alkoholio pirkėjai į biudžetą sunešė 251 mln. eurų arba 9 proc. daugiau nei pernai. Beveik visas akcizo padidėjimas yra sunešamas stipraus alkoholio mėgėjų – 19,5 mln. eurų iš 20,3 mln. eurų padidėjimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.   Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiemet gavus 58 gyventojų skundus dėl galimai suklastotų ir jų vardu pateiktų popierinių prašymų skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) paramai, 40 išnagrinėtų skundų kartu su papildoma mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga perduota Policijos departamentui. Trečdalis perduotų skundų - dėl bandymo neteisėtai skirti paramą politinėms partijoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog patikrinusi beveik 3 tūkst. prašymų pasinaudoti naujomis Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvatomis už nepilnamečių vaikų priežiūrą, būsto ar automobilio remonto darbus, parengė dažniausiai daromų klaidų, dėl kurių gyventojams teko tikslinti pateiktus prašymus, sąrašą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Verslo aplinką vertinančiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva per metus pakilo trimis pozicijomis ir pasiekė 11-ą vietą tarp 190 valstybių. Tai aukščiausia šalies vieta nuo 2002 metų sudaromame reitinge.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, galima tikėtis, kad kitąmet Lietuva pateks į dešimtuką.

Vyriausybei vis garsiau kalbant apie automobilių taršos mokestį, pradedama justi, kad tai diktuoja Lietuvos automobilių rinkos taisykles. Naujausi duomenys rodo, kad žmonės išsigąsta gresiančio mokesčio ir dėl to renkamasi mažiau dyzeliu varomų transporto priemonių, o vidutinis automobilio amžius mažėja.

Lietuvoje šiais metais veiklą pradėjo latviško kapitalo paskolų palyginimo platforma Altero.lt. Bendrovės įkūrėjas, vadovas ir akcininkas Arturs Kostins sako, kad šio verslo išskirtinumas yra galimybė neišeinant iš namų palyginti, kas žmogui reikalingą paskolą siūlo geriausiomis sąlygomis. „Idėja imtis tokio verslo man kilo dirbant banke, nes mačiau, kad klientams siūlomos paskolų sąlygos buvo nepalankios ir žmonės ieškodavo alternatyvų.

Energetikos ministerija gyventojams paruošė gerą ir blogą žinias. Geroji – ir toliau krenta dujų kainos. Blogoji – nuo kitų metų lietuvių pinigines labiau paplonins ne tik nauji mokesčiai, bet ir sąskaitos už elektrą. Prognozuojama, kad elektra lietuviams kitąmet brangs penkiolika procentų.  „Kuo toliau diena trumpės, tuo ir padidės ir elektros energijos sąnaudos.

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mokesčių didinimas lėtėjant ekonomikai yra klaida ir primena bolševizmo laikus. Anot jos, didinti mokesčius verta tik esant labai giliai krizei. „Žinant, jog ekonomika traukiasi ir bus lėtesnis vystymasis, didinti mokesčius apskritai yra klaida, todėl, kad didesni mokesčiai reiškia, mes didinsime spaudimą vartojimui, o tai reiškia atitinkamai ir kainų kilimą ir ekonomikos dar didesnį sulėtėjimą.

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos ir informacinių technologijų (IT) srityse, trečiadienį pranešė Lietuvos Prezidentūra.  Energetikos memorandume numatytas energetinio saugumo ir energijos šaltinių bei tiekimo diversifikavimo skatinimas, elektros tiekimo saugumo didinimas, tolesnis bendradarbiavimas dėl branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, nuo kitų metų pradžios alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti laikinose prekybos vietose paviljonuose ir paplūdimiuose. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tokią nuostatą švelninti. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybė išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų  daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.   Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją.

Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo didinama darbo užmokesčio riba, nuo kurios priklauso darbuotojo gaunamų dienpinigių apmokestinimas. Tai reiškia, kad darbdaviai, siekdami, jog visa darbuotojui išmokama dienpinigių suma būtų neapmokestinta, turės nustatyti ne mažesnį nei 1002 eurų dydžio darbo užmokestį „ant popieriaus“ arba ne mažesnį nei 6,14 eurų valandinį atlygį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Vyriausybės teiktoms Žemės mokesčio įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus už žemės ūkio paskirties žemę reikės mokėti daugiau. Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Antradienį, kartu su valstybės biudžetu Seime buvo pristatyti mokesčių įstatymų pakeitimai. Jeigu jiems galutinai pritars Seimas, kitais metais brangs benzinas, dyzelinas, žymėtas dyzelinas, alkoholis ir kaitinamojo tabako gaminiai.

Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovė „Maxima LT“ pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kai sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais numatė jiems mokėti tam tikro dydžio rinkodaros lėšas už pardavimo skatinimą, taip pat baudas ar kompensacijas – už įsipareigojimų nevykdymą. Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 51 600 Eur baudą.

Seimas kol kas nepradės svarstyti siūlymo apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.  Tokį sprendimą Seimas priėmė, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog Lietuva imsis visų priemonių, kad į šalies rinką nepatektų Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra.  „Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Galutinių naudos gavėjų registras Lietuvoje turėtų startuoti nuo 2021-ųjų – kitų metų biudžete numatytos lėšos jam sukurti, nors pagal Europos Sąjungos (ES) teisę jis Lietuvoje turėjo veikti šiemet, rašo „Verslo žinios“. Pernai ES priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Lietuvai į savo teisę ją reikia perkelti iki 2020-ųjų.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui praėjusią savaitę įvedus muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Europos Sąjungos (ES), naujosios sankcijos paveiks tik 1,8 mln. dolerių vertės, arba 0,12 proc. Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), 25 proc. muito tarifas bus pritaikytas kai kuriems sūriams ir daliai kiaulienos produktų. Tačiau didžioji dalis sūrių ir toliau galės būti be muitų  vežama į JAV.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Oficialiai pabrėžiama, kad didžiausi jo prioritetai – socialinė apsauga ir skurdo mažinimas. Tačiau panagrinėjus, kam kiek žadama skirti pinigų kitais metais, klausimų gali kilti įvairių. Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę neskundžiama nutartimi patvirtino naktinės alkoholio prekybos draudimą Palangos bare „Laukinių vakarų salūnas“. Palangos savivaldybės taryba alkoholio prekybos ribojimą nuo 1 iki 8 valandos pastate įvedė 2018 metų liepą. Vėliau šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir jis šių metų kovą tarybos sprendimą panaikino.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau nepavyksta užgesinti gaisro padangų perdirbimo gamykloje, esančioms įmonėms. Toks spendimas priimtas čia esančioms įmonės nesilaikant komisijos rekomendacijos nevykdyti veiklos, pranešė Alytaus savivaldybė „Facebook“ paskyroje. Pramonės rajone galės dirbti tik bendrovė „Šilumos tinklai“, čia atvykstantys įmonės „Dzūkijos vandenys“ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai maistui skiriama pajamų dalimi lenkia kitų Baltijos šalių gyventojus. Pirkėjai daugiausia išleidžia kasdien naudojamiems maisto produktams, o dažniausiai perkama maisto preke jau kurį laiką išlieka bananai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.

Seimo nariai siūlo nuo 2020 metų gegužės dar labiau griežtinti alkoholio prekybos priežiūrą.   Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnams siūloma leisti atlikti kontrolinius pirkimus, nepranešant apie tai iš anksto. Tokio pirkimo metu gali būti daromi vaizdo ir garso įrašai.  Laikinoji departamento vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad kai kuriais atvejais galima įspėti prekybininkus apie patikrą, pavyzdžiui, tikrinant dokumentus.

Bene šimtą metų neremontuota Krekenavos bažnyčia sulaukė statybininkų. Iš šventovės kunigas tikisi iškuopti sovietinį palikimą ir uždengti dar bažnyčioms menkai matytą – varinį stogą. Miestelio maldos namai ne tik nusidažys naujomis spalvomis, autentišku dekoru, bet tikimasi, kad taps turistų traukos centru – po remonto viename iš bokštų atsiras speciali apylinkių apžvalgos aikštelė. Beje, lupant senąjį stogą statybininkai aptiko netikėtą lobį.

Elnienos, stumbrienos, bebrų ir briedžių dešrų mėgėjai Lietuvoje tikina, kad tai – pati geriausia mėsa: be hormonų, antibiotikų, be riebalų, o ir energijos užtaisas suvalgius – žymiai didesnis nei iš mėsos parduotuvėje. Tačiau tai, kad žvėrieną valgyti yra gerai mano toli gražu ne visi. Atsiranda gyvūnų teisių gynėjų, kurie reikalauja uždrausti medžioklę kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.

Finansų ministras Vilius Šapoka vizito Vašingtone metu susitiko su Pasaulio banko sudaromo reitingo „Doing Business“ atstovais aptarti Lietuvos pažangą, kuriant palankias sąlygas verslo plėtrai šalyje. Susitikimo metu aptartos reformos, turėsiančios įtakos šalies verslo aplinkai. Šiuo metu Lietuva „Doing Business“ reitinge užima 14 vietą. „Dar prieš porą metų Vyriausybės tikslas patekti į 15-uką buvo vadinamas ambicingumu, tačiau mums pavyko ne tik jį pasiekti, bet ir pagerinti.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Apmokestinami iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti produktai, nurodoma JAV Federaliniame registre. Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai lietuviškoms prekėms neigiamai paveiks sūrių ir pieno produktų eksportą. „Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekės sumažės. 25 proc.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.