Lietuvos verslas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atleidžia dešimt darbuotojų. Ministerijoje neliks Ryšių su visuomene skyriaus, taip pat naikinamos vadovų pareigybės Teisės bei Asmens sveikatos priežiūros departamentuose. Jau anksčiau skelbta, kad SAM neliko Korupcijos prevencijos skyriaus – vietoj jo įsteigta ministrui pavaldaus valstybės tarnautojo pareigybė.

Nuo to laiko, kai į Vilnių žengė „Uber“, taksi paslaugos pasikeitė iš esmės. Nė viena įmonė suskubo taip pat diegti naujausius technologinius sprendimus, teikti pavežėjimo paslaugą ir taip daryti spaudimą „Uber“. Kaip jiems pavyksta išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir kodėl ši įmonė kaip pavyzdį linkusi pabrėžti Lietuvą? „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras neužginčija, kad šiuo metu, kainos prasme, kitos pavežėjimo paslaugą teikiančios įmonės gali pasiūlyti geresnę paslaugą.

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos.

Kol valdžia konferencijose ir posėdžiuose ieško priešnuodžio emigracijai, Lietuva toliau tuštėja. O labiausiai nyksta regionai, iš kurių traukiant jaunimui, vienas po kito užsidaro smulkieji verslai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose. Užsidarinėja dešimtimis G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų.

Nustačius išorinių pastato statybos defektų, prieš pusantrų metų pastatyta prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė Vilniuje, Linkmenų gatvėje, lieka uždaryta. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai viešai pranešta apie parduotuvės uždarymą dėl statybos trūkumų. Ketvirtadienį uždaryta parduotuvė nebus atidaryta iki savaitės pabaigos, toliau atliekami pastato tyrimai, pranešė „Rimi“. „Kol kas nedetalizuojame informacijos, nes dar dirba ekspertai. Kai turėsime detalesnės informacijos, tada pasidalinsime.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Lietuva yra kontrastų šalis. Pagal interneto skvarbą ir spartą mūsų valstybė pirmauja Europoje, tačiau kas mėnesį pašto skyriuose, kaip ir prieš dvidešimt metų, nusidriekia eilės norinčiųjų rankiniu būdu atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Komunalinių paslaugų tiekėjai dalinasi istorijomis apie nuolatines ranka pildomose knygelėse įveliamas klaidas ir liūdnas šių klaidų pasekmes.

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir policijos pareigūnus iškvietę banko darbuotojai. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto Mindaugo Montvilo, šis atvejis yra dar vienas įrodymas, kaip kruopščiai sukčiai pasirenka savo aukas, nusitaikydami į labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje šiandien pristatys Lietuvos banko poziciją dėl ES mastu numatomų iniciatyvų ir siūlymų, kaip spręsti įsisenėjusią neveiksnių paskolų problemą. Posėdis rengiamas balandžio 7–8 d. Maltoje, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai. „Įsisenėjusi neveiksnių paskolų kupra – tai kur kas daugiau nei bankų ir bankininkų galvos skausmas.

Konkurencijos taryba kol kas nėra gavusi Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“, Lietuvoje valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Rimi Lietuva“, prašymo įsigyti „Palink“ valdomą „Iki“ prekybos tinką.

Aušra Maldeikienė suskaičiavo, kiek mokesčių valstybei turėtų sumokėti Ramūnas Karbauskis. Anot Parlamentarės, pritaikius net mažesnį procentą, valstietis turėtų už metus sumokėti ne 62 tūkstančius eurų, o beveik 433 tūkstančius. Ji ragina naikinti lengvatas, kuriomis pasinaudoja dideles sumas valdantys, bet kelis procentus mokesčių sumokantys žmonės. Ir kaltina Seimo narius, kad šie tokių permainų imtis visai nenori, nes patys šeimoms padaliję ūkius ir verslus.

Šilumos kaina Vilniuje nuo birželio didės 8,2 proc., ketvirtadienį nutarė Kainų komisija. Didesnes sąskaitas vartotojai gaus liepą. Tačiau valdantiesiems dar anksčiau nutarus birželį panaikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, šiluma sostinėje turėtų brangti gerokai daugiau. Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau - 12 proc.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad „slaptųjų pirkėjų“ griebiasi ne tik privačios įmonės rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos idėja, pasitelkus tokius asmenis tikrinti, ar vaistininkai pasiūlo pigiausius vaistus bei suteikia visą aktualią informaciją.

Maisto kainos pasaulyje kovo mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 13,4 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kovo mėnesį FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sudarė vidutiniškai 171 punktą ir buvo 20 punktų, arba 13,4 proc., didesnis negu pernai kovą. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, indeksas smuktelėjo 5 punktais, arba 2,8 procento. Labiausiai smuko cukraus ir augalinių aliejų kainos.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2016 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 7,3 euro ir buvo 7,5 proc. didesnis nei 2015-aisiais (6,8 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu vežėjai žada užtikrinti tinkamą susisiekimą su Kauno oro uostu. Kovo pradžioje Lietuvos oro uostams pakvietus šalies vežėjus peržiūrėti susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto reguliarumą, dvi transporto bendrovės pranešė apie savo planus didinti maršrutų skaičių bei kurti naujus maršrutus.

„Mega“ tapo pirmuoju prekybos ir laisvalaikio centru Lietuvoje, kuris kartu su tarptautine mokėjimų sistema „MasterCard“ išleido bendrą daugkartinio atsiskaitymo dovanų kortelę, rašoma pranešime spaudai. Tokios kortelės įsigijimas papildomai pirkėjams nekainuoja, o jas dovanų gavusieji galės už pasirinktus pirkinius atsiskaityti skirtingose prekybos ir laisvalaikio centro parduotuvėse, mokėdami jose nors ir po vieną eurą.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Vyriausybė pasisakė už trumpesnį prekybos alkoholiu laiką. Ryte ir vakare prekybos alkoholiu laikas turėtų būti sutrumpintas po dvi valandas. Smulkieji verslininkai tikina, kad tai juos privers trumpinti darbo laiką. Pasekmių sulauks ir didieji prekybos centrai. Lietuvos prekybos asociacijos vadovas tikina, kad apskritai suprastės apsipirkimo kokybė – ilgiau stovėsime prie kasų.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Tūkstančiai lietuvių turėtų suklusti. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad šiandien pradedamas Gyventojų pajamų mokesčio permokų grąžinimas. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, pirmąją dieną daugiau nei 22 tūkst. gyventojų bus pervesta apie 3 mln. eurų. Ypatingai suklusti turėtų tie gyventojai, kurie tikisi permokos grąžinimo: pinigai, kaip ir pernai, bus grąžinami tik tiems, kurie yra pateikę visas reikiamas teisingas deklaracijas už praėjusius metus.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Lietuvoje politikams kalbant, kad didesni atlyginimai gali sumažinti lietuvių emigraciją, verslo atstovai mano, kad pirmiausia geriau būtų sutvarkyti šalies švietimo, mokesčių sistemas ir sumažinti biurokratinį aparatą - po šių darbų galbūt emigracija pradėtų mažėti, rašo „Verslo žinios“. „Klausimas, mano galva, keliamas netinkamai. Tarytum būtume mes, kaltieji, ir tie kiti, pateptieji, kuriuos turėtume susigrąžinti ir specialiai jiems sukurti sąlygas.

Lenkijos parduotuvių ir vaistinių apyvartą didinantys lietuviai rado dar vieną būdą sutaupyti. Prieš pusmetį pastačius naują krematoriumą Suvalkuose, paaiškėjo, kad numirti Lenkijoje perpus pigiau, nei Lietuvoje. Tarptautinės mirusiųjų pervežimo, kremavimo įmonių asociacijos direktorius Bronislavas Polonskis sako, kad vis daugiau tautiečių renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius Lenkijoje.

Po siūlymo į taromatus leisti priduoti ir stipraus alkoholio butelius atsiras dar neregėta schema. Pabrangus degtinei - pabrangs ir pienas. Daugiau nei pusė milijardo. Būtent tiek plastikinių, metalinių bei stiklinių vienkartinių gėrimų pakuočių surinko ir atidavė perdirbti šie taromatai mūsų šalyje atsiradus užstato sistemai. Tačiau vos pusmetį veikianti atliekų surinkimo sistema naujosios valdžios netenkina.

Ministrų kabinetas iš esmės pritarė siūlymams dar labiau sugriežtinti alkoholio prekybos laiką ir uždrausti jo reklamą. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybei pavyko pasiekti kompromisą. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems naujiems apribojimams, pavyzdžiui, sugriežtinti prekybą alkoholiu sekmadieniais – juo leisti prekiauti tik nuo 10 iki 15 valandos, o darbo dienomis ir šeštadieniais - nuo 10 iki 20 valandos.

Valstybės valdoma kelių tvarkymo įmonė „Utenos regiono keliai“ galėjo iššvaistyti lėšas, rekonstruojant administracinį pastatą, todėl bus atliktas nepriklausomas įmonės veiklos auditas, pranešė Susisiekimo ministerija. Tuo metu vienas įmonės vadovų teigia, kad daugiau nei prieš pusę amžiaus pastatytas statinys buvo iš esmės rekonstruojamas, o tai lėmė darbų kainą.

Estijos kabinetas pasiekė sutarimą dėl saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo koncepcijos, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. „Tuo siekiama paskatinti visuomenę vartoti sveikatai mažiau kenkiančius gėrimus, o jų gamintojus paskatinti mažinti cukraus kiekį savo produkcijoje“, – teigiama pranešime. Vyriausybės manymu, tai – būdas kovoti su visuomenės, o ypač vaikų nutukimu. „Limonado mokestis“ bus taikomas gėrimams, kuriuose cukraus koncentracija viršys penkis gramus šimte mililitrų.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga. Kita vertus, internetu užsakyti produktai dažnai neatitinka lūkesčių arba pristatomi per vėlai, o tai turi įtakos vėlesniems sprendimams pirkti. Ką turėtų žinoti pirkėjai? Prekių pristatymas ir grąžinimas Daugiausia problemų perkant internetu vartotojams sukelia produkto pristatymas bei grąžinimas.

Kėdainių krematoriumą valdanti AB „K2 LT“ plečia savo veiklos sritį – nuo šiol bendrovė teiks ne tik kremavimo, bet ir žmonių palaikų atvežimo kremuoti paslaugą. Pasak bendrovės vadovo Vytenio Labanausko, tokia plėtra – natūralus ir planuotas žingsnis, kadangi apie palaikų transportavimo galimybę žmonės teiravosi nuo pat krematoriumo atidarymo. Krematoriumo darbuotojų komandą papildys 3 vairuotojai-ekspeditoriai.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.

Sulėtėjęs ekonomikos augimas, geopolitiniai iššūkiai ir finansinis netikrumas lėmė, kad korupcijos mąstai Lietuvoje nemažėja, o įmonių vadovai įžvelgia išaugusias grėsmes verslo konkurencingumui. Tai atskleidė kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo nuodugnų „Vilniaus prekybos“ grupės ir koncerno „MG Baltic“ įmonių ir akcininkų patikrinimą. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į VMI darbo grupės, vertinusios ankstesnius jų veiklos tyrimus, pasiūlymą taikyti griežčiausią kontrolės formą - kompleksinius mokestinius patikrinimus. Nauji patikrinimai apims ne tik jau tirtą, bet kur kas ilgesnę grupių veiklą. Taip siekiama išsiaiškinti, ar šios grupės nenaudoja mokesčių vengimo schemų, pranešė VMI.

Pasaulinė automatizavimo sprendimų milžinė „Festo“ plečia paslaugų centrą Kaune. Per trejus metus Vokietijos bendrovė planuoja įdarbinti 300 finansų, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, rinkodaros bei inžinerijos specialistų ir taip Kaune dirbančią komandą išplėsti daugiau nei dvigubai.

Vilniaus oro uoste daugėjant keleivių ketinama plėsti stovėjimo aikštelių skaičių. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai antradienį Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės sostinėje statybos darbų konkursą. Lietuvos oro uostų atstovė spaudai Agnė Mažeikytė atstovė spaudai BNS sakė, kad stovėjimo aikšteles praplėsti Vilniuje reikia didėjant keleivių srautams.

Lauko kavinė šiltuoju metų laiku tampa būtinybe verslui, nes, padidėjus klientų skaičiui, lauko staliukai išplečia užeigos plotą ir apyvartą be didesnių investicijų. Verslininkai teigia, kad lauko kavinių sezoną Lietuvoje galėtų pradėti anksčiau nei gegužę, tačiau tam trukdo kliūtys. „Visuotinė problema, kad ribojimų yra daug, o interpretuoti verslui leidžiama mažai.

Verslininkų priešiškai pasitikta mintis dėl specializuotų alkoholinių gėrimų prekyviečių iš valdžios akiračio nedingsta. Tiesa, koncepcija keičiasi ir, atrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija liepia rinktis – viskas arba nieko.

Tiek valstiečių rinkimų programoje, tiek Vyriausybės programos įgyvendinimo plane didelis dėmesys skirtas alkoholio vartojimo mažinimui. Vienas iš žingsnių jau buvo žengtas – padidinti akcizai, kurie pakėlė alkoholinių gėrimų kainas. Tačiau jau formuojami ir kiti žingsniai. Sveikatos apsaugos ministerija teikia Vyriausybei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimo.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Finansų ministras Vilius Šapoka žada, jog rudenį Lietuvoje startuos čekių loterija. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. Laisvosios rinkos instituto (LRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas sako, kad čekių loterija gali turėti nebent labai mažą poveikį šešėlio stabdymui. „Dauguma žmonių, kurie perka iš nelegalių tiekėjų arba legalių, bet kurie neapskaito pajamų, pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie nori nusipirkti prekę pigiau.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu - prekyba Lietuvoje išaugo 7,6 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Slovėnijoje (16,8 proc.) ir Liuksemburge (12,9 proc.). Latvijoje mažmeninė prekyba per metus ūgtelėjo 1,2 proc., Estijoje - 1,6 procento.