Lietuvos verslas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 5,6 mln. eurų grynojo pelno – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (3,5 mln. eurų). Visos grupės grynasis pelnas siekė 6,4 mln. eurų. Bendrovės pajamos šiemet siekė 85,5 mln. eurų - 73,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (49,3 mln. eurų), o visos grupės – 107 mln. eurų – 80 proc. daugiau (59,5 mln. eurų), pranešė įmonė. Įmonės EBITDA rodiklis buvo 5,7 mln.

Atšilus orams net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai prasidėjo ledų valgymo sezonas. Per kelias, labiau vasarą, o ne pavasarį primenančias savaites prekyba ledais prekybos centruose šoktelėjo net tris kartus. Išsiilgę ledų, smaguriai juos graibsto net ne po vieną porciją. Tarp populiariausių – tai plombyras, vyšniniai ledai. Klientų pageidavimai patys įvairiausi. Svarbiausias noras, kad ledai būtų švieži ir primintų naminius.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas netrukus rinkai pasiūlys nemažai nekilnojamojo turto objektų, įskaitant ir pagrindinius pastatus Vilniuje bei Klaipėdoje. Tikimasi, kad Kauno centrinio pašto pastatą, kuris jau paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, išpirks valstybė, sumokėdama kompensaciją. Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, jog siekiant skaidrumo, turtas bus parduodamas aukcionuose.

„Maximos“ parduotuvėse jau juntamas pasiruošimas vasaros sezonui ir darbui vasaros ritmu, kai keičiasi klientų srautai bei žmonių apsipirkimo įpročiai. Šiemet trylikoje poilsiautojų pamėgtų parduotuvių darbo laikas ilgės, dviejose tinklo parduotuvėse – trumpės. Daugiausiai poilsiautojų sulaukiančioje Palangoje vėl atsiras visą parą veikianti „Maxima X“, skelbiama pranešime spaudai.

 Iš Rusijos Vysocko uosto į Klaipėdą atplaukia naujas didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tikėtina, kad jis skirtas didžiausiai dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamintojai „Achema“. Portalų marinetraffic.com ir vesselfinder.com duomenimis, laivas „Coral Favia“ į Klaipėdą turėtų atplaukti šeštadienio rytą.

Ieškančius darbo labiausiai traukia galimybės visapusiškai tobulėti, dirbti laisvu grafiku, o mažiausiai žmones domina galimybė tapti įmonės, kurioje dirba, dalininku. Tokias įžvalgas skelbia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

„Facebook“, „Facebook Messenger“ ir elektroninis paštas – tai programėlės, be kurių daugiausiai lietuvių neištvertų nei vienos dienos, rašoma bendrovės „Telia" pranešime spaudai. Kasdien naudojamų ir žmonėms itin reikalingų programėlių sąraše atsidūrė ir daugiau gerai žinomų pavadinimų, tokių kaip „YouTube“, „Instagram“, „Viber“, „Google Maps“, „WhatsApp“ ir kitos. Šias tendencijas atskleidė atlikta internetinė Lietuvos gyventojų apklausa.

95 proc. Lietuvos vartotojus pasiekusių dujų gegužės pradžioje buvo importuotos per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“. Pasak „Klaipėdos naftos“, jau keletą mėnesių SGD kaina nukonkuruoja dujotiekiais importuojamas rusiškas dujas, tad vartotojai naudojasi galimybe jų įsigyti pigiau didmeninėse rinkose. Pasak bendrovės, šiuo metu terminalo veikla yra efektyviausia nuo jo veiklos pradžios.

Nuo gegužės 10 d. keičiasi siuntų, už kurias siuntėjo nurodytą mokestį sumoka gavėjas, teikimo sąlygos – klientai (siuntėjai) gavėjo sumokėtus pinigus galės gauti tik į banko sąskaitą. Šis pokytis aktualus ne visiems Lietuvos pašto klientams – tokia atsiskaitymo tvarka jau dabar įprasta su įmone sutartis sudariusiems klientams. Tikimasi, kad toks sprendimas supaprastins pinigų atsiėmimo tvarką ir sumažins sukčiavimo tikimybę, rašome bendrovės pranešime spaudai.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Amber Food“ turi susimokėti 13,5 tūkst. eurų baudų už klaidinančią reklamą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė „Amber Food“ skundą dėl Konkurencijos tarybos skirtų baudų už restoranų „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleistą klaidinančią reklamą, pranešė taryba. Konkurencijos taryba šių metų sausį paskelbė, kad „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamavo picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc.

Degalų prekeiviams piktinasi, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, jų verslas gali žlugti dėl sudėtingo įvažiavimo į degalines. Automobilių kelių direkcija (LAKD) pareiškė, jog rekonstravus avaringiausią kelią Lietuvoje, įvažiavimas į degalines vyks jungiamaisiais keliais, kaip reikalaujama Europoje tiesiant didelio greičio automagistrales. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. „Sodra“ šiandien į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė daugiau nei 34 milijonus eurų už kovo mėnesį – tai 1 milijonu eurų daugiau nei pervesta už vasario mėnesį. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos – beveik 25 mln. eurų.

Naujienų portalo 15min.lt ir naujienų agentūros BNS savininkas nusprendė parduoti skelbimų verslus Baltijos šalyse Londone įsikūrusios investicijų grupės „Apax Partners“ konsultuojamiems fondams. Investicijų bendrovės „UP Invest“ pagrindinis akcininkas Estijos verslininkas Margusas Linnamae tikisi, kad skelbimų verslo įmonės „Baltic Classifieds Group OÜ“ (BCG) pardavimo sandoris bus baigtas iki šių metų liepos mėnesio. Sandorio vertė neatskleidžiama.

Lietuvoje fiksuojama nauja tendencija – itin sparčiai populiarėja nealkoholinis alus ir jo kokteiliai. Pardavėjai tai aiškina kintančiais žmonių poreikiais – jie vis dažniau ieško alkoholio neturinčių gėrimų, be to, gamintojai siūlo vis didesnę tokių gėrimų įvairovę.

Automobilis ir šeimos atostogos užsienyje – ne vieninteliai atributai, kuriuos reikėtų turėti tie, kurie nori laikyti save viduriniosios klasės atstovais. Naujausio tyrimo apie viduriniąją klasę pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei.

Jau artimiausiu metu daugybė gyventojų sulauks pranešimų apie įsiskolinimą „Sodrai“. Jos vadovė viliasi, kad šįkart niekuo dėti žmonės nebus melagingai palaikyti skolininkais. Tačiau visi kiti gali nemaloniai nustebti dėl užblokuotų sąskaitų. Interviu portalui tv3.lt „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad iš viso yra daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, kurie už praėjusiais metais gautas pajamas liko skolingi. Bendra jų skola viršija 30 mln.

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias – 105 mln. eurų.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Lietuvos ir „Vičiūnų grupės“ vardas įrašytas į šią savaitę Briuselyje vykstančios didžiausios žuvies ir jūros gėrybių parodos pasaulyje „Seafood Expo Global“ istoriją. Pirmą kartą parodos istorijoje jos metu rengiamus prestižinius rinkimus ta pati gamintoja laimi tris kartus iš eilės, šiais metais – su dvigubu apdovanojimu. „Viči“ Wok makaronai iš surimio pripažinti ne tik geriausiu mažmenos pirkėjams skirtu žuvies produktu pasaulyje, bet pelnė ir metų inovacijos prizą.

Seimui teikiama liberalų inicijuojamas siūlymas nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais – iki 18 proc. sumažinti ir į ikikrizinį lygį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar priimti svarstyti tokias liberalų parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Paskutinis bandymas Seime sumažinti PVM tarifą iki 18 proc. buvo 2017 metų lapkritį. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet, bet Seimas tam nepritarė.

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas konstatavo, kad tuo metu Vyriausybės skolinimosi sąlygas diktavo bankai. Komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, jeigu Lietuva būtų paprašiusi tarptautinių institucijų ar fondų paramos, jos skola dabar būtų mažesnė 4,7 punkto. „Kiek jie (bankai – BNS) siūlė, už tiek Vyriausybė ir skolinosi“, – BNS trečiadienį teigė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti pataisas, leidžiančias dalimi valstybės kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių prekiauti ne tik vaistinėms, bet ir kitoms mažmeninės prekybos įmonėms. Valdžia tikisi, kad tai leis padidinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą ir sumažinti jų kainą. Pagal pataisą prekybos įmonėms būtų leidžiama parduoti vadinamąsias pirmos klasės medicinos priemones, jų yra apie 20 rūšių, įskaitant sauskelnes, įklotus, tvarsčius ar pleistrus.

Palangos valdžia turi nutraukti 29 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl savivaldybės valdoma miesto teritorijų tvarkymo ir priežiūros įmone „Palangos komunalinis ūkis“, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Anot VPT, savivaldybė, be konkurso sudariusi vidaus sandorį, pažeidė įstatymą – suteikė išimtines sąlygas bendrovei ir taip apribojo kitų įmonių galimybę varžytis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais aptars Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondo inicijuotą bylinėjimąsi tarptautiniame arbitraže dėl daugiau nei 1 mlrd. eurų kompensacijos žlugusio „Snoro“ banko pagrindiniam akcininkui Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui už jo neva patirtą žalą, Lietuvai nacionalizavus banką. Dėl to komiteto nariai sutarė trečiadienį. Padėtį aptarti pasiūlė liberalas Kęstutis Glaveckas. „1,1 mlrd.

„Vilnius Tech Park“ vykusiame susitikime vienas jauniausių pasaulio milijardierių Bhavin Turakhia lietuvius ragino išnaudoti IT sektoriaus galimybes ir tapti vienais perspektyviausių specialistų ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu. Kaip rašoma pranešime spaudai, iš Indijos kilęs antrepreneris B. Turakhia, kurio turtas šiuo metu vertinamas virš 1,5 mlrd.

Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje, prašydamas atlyginti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo patirtą žalą dėl Lietuvos Vyriausybės nacionalizuoto banko. Apie fondo ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.

Seimas spręs, ar siekiant kurti palankią aplinką verslo pradžiai ir plėtrai bei skatinti startuolių veiklą, darbuotojų įsigyjamų akcijų, jeigu jų įsigijimo sandoriai (opcionai) realizuojami po trejų metų, neapmokestinti. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas.

Registruotas nedarbas šalyje balandžio mėnesį buvo 8,3 proc. – 0,7 proc. mažesnis nei kovą ir 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Klaipėdos (6,4 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,5 proc.), rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Iš viso šalyje gegužės 1 dieną buvo užregistruota 143 tūkst. darbo neturinčių žmonių – 12,9 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Balandį tarnybos duomenų registre buvo 30,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 20,6 tūkst. naujų.

Didžiausia Baltijos šalyse internetinė prekybos maistu ir kasdienėmis prekėmis parduotuvė „Barbora“ pradėjo vežti prekes Neringoje gyvenantiems ir poilsiaujantiems žmonėms. Tad nuo šiol vykstantiems poilsiauti į Lietuvai priklausančią Kuršių Nerijos dalį nebereikės, kaip buvo įprasta, vežti pilnos automobilio bagažinės maisto produktų, rašoma pranešime spaudai.

Turbūt nėra politiko, kuris pasisakytų prieš vietinį verslą. Tačiau prireikus rinktis, kur išleisti pinigus, jie leidžiami užsienyje. Sauliaus Skvernelio komanda aiškina, kad Lietuvos rinkėjams skirti agitaciniai leidiniai Lenkijoje ir Latvijoje spausdinami ne tik dėl to, kad svetur yra pigiau. Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodė įrašų apie S. Skvernelio rinkiminės medžiagos spausdinimą užsienyje. Jo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas sako, kad tai – dėsninga.

Šveicarijos finansinių technologijų (fintech) platforma „Sonect“ įsteigė bendrovę Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, „Sonect Europe“ Vilniuje įregistruota gegužės 3 dieną, jos įstatinio kapitalo dydis – 350 tūkst. eurų. Bendrovei vadovauja „Sonect“ vadovas ir steigėjas Sandipanas Chakraborty'is. Praėjusį pirmadienį skelbta, kad „Sonect“, leidžianti vartotojams išsiimti grynuosius pinigus be bankomato, gavo Lietuvos banko elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių Vilkyškių pieninė įmonė Kelmės pieninė nubausta už klaidinančią sūrelių reklamą. Pieninei skirta 289 eurų bauda už reklamos pažeidimus, skelbia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Anot tarnybos, reklamuodama glaistytus „Vilkyškių“ sūrelius, bendrovė ant pakuočių bei reklamoje vartotojo teiginį „81 proc. varškės“, tačiau nustatyta, kad tiek jos yra ne visame sūrelyje, bet varškės masėje, todėl vartotojas galėjo būti suklaidintas.

Pensiją privačiai kaupia daugiau nei milijonas ir trys šimtai tūkstančių lietuvių. Jau paaiškėjo kaip visiems sukauptos privačios lėšos bus išmokėtos senatvėje. Lietuvos bankas parengė tvarką, iš kurios aiškėja, kad dalis lietuvių privačiuose fonduose sukauptas lėšas gaus visas iškart, vienu pavedimu. Kitiems išmokos bus pervedamos kas mėnesį, o jų dydis kaskart gali šiek tiek skirtis. Metų pradžioje gyventojų dėmesio bangos sulaukusi pensijų reforma prislopo.

Per metus sveriamų svogūnų kainos parduotuvėse kilo net 186 procentais, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys. Vieno kilogramų svogūnų kaina pernai siekė 23 centus, o šiemet tokiu pat metu – jau 66 centus. Tokia kaina fiksuojama Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė kainų šuolį aiškina itin prastu derliumi vasarą, kai ūkius kamavo sausra. „Pernai buvo prastas derlius ir augintojai anksčiau baigė svogūnus.

Nedaug kas žino, kad Saulius Skvernelis yra ne tik premjeras, bet ir pensininkas. Nors dar neturi nė 50 m., jau kelerius metus jis gauna pareigūno pensiją. Vyriausybės vadovas ir saujelė kitų išrinktųjų, sulaukę pensinio amžiaus, galės gauti dvi pensijas – paprastą ir valstybinę. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka valstybinių pensijų sistemą laiko ydinga ir sako, kad ją seniai reikėjo keisti.

Skrupulingai kiekvieną centą aštuonerius metus skaičiavęs būsto šeimininkas savo nuomininkei po daugiau nei metų priminė apie tariamą skolą už nesumokėtus mokesčius. Moteris pasimetusi – ji teigia skolą sumokėjusi, bet tai įrodančio dokumento neturi.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3 340 juridinių asmenų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Visgi, naujas įmones kuriančių verslininkų fantazija neblėsta. Kai kurie pavadinimai jau dabar traukia akį. Tarp populiariausių teisinių formų steigiant naują juridinį asmenį šiemet buvo uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. Tai, kad kai kurie pavadinimai išsiskiria, rodo pavyzdžiai.

Pavasarinėms sausroms šiemet prasidėjus anksčiau nei pernai, žemdirbiai kol kas nesiima prognozuoti būsimo derliaus, bet sako, kad rekordų nepasieks. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) analitikai prognozuoja, kad šiemet Europoje turėtų didėti grūdų derlingumas.

Palangoje prasidėjo darbo rankų medžioklė: itin paklausūs – virėjai. Jų ieško ir nedideli barai, kavinės, ir modernias virtuves turintys restoranai. Trūksta sezonui kambarinių, valytojų, masažuotojų, padavėjų. Tiesa, vis dažniau vasarą kurorte poilsiautojų patalus kedens ar indus plaus ukrainiečiai – rasti tiek lietuvių, kokia yra paklausa, nebepavyksta ir kurorte.

Nors metų pradžioje buvo stebima, kad pagrindinių prekių kainos stabilizavosi, tačiau metams įsibėgėjus, jos vėl ima augti. Tiesa, kai kurie produktai pinga. Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesio metinės (2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. balandžiu) infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudaro 2,7 proc. Tokia šio rodiklio reikšmė yra didžiausia nuo praėjusių metų spalio. Svetainėje produktukainos.

Vertinant nekilnojamojo turto sandorių duomenis, matyti, kad per pirmus keturi šių metų mėnesius Panevėžyje parduotų būstų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo ketvirtadaliu, kol kituose keturiuose didmiesčiuose – tik dešimtadaliu. Toks pardavimų augimas glumina ir NT brokerius. Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų – net 26,8 proc.

Per pirmuosius veiklos metus Baltijos šalyse sparčiau nei planuota plėtęsis Vidurio ir Rytų Europos mažų kainų prekybos drabužiais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Pepco“ neketina mažinti tempų ir 2020 metais regione viliasi turėti 100 parduotuvių. Bendrovės „Pepco Lithuania“ operacinės veiklos vadovas Aleksandras Čikaidzė BNS sako, kad tiek finansiniai rezultatai, tiek plėtra regione viršijo planus. „Pirmieji įspūdžiai labai geri, tiek finansiškai, tiek plėtroje įgyvendinti visi tikslai.

Lietuvos bankas (LB) perspėja investuotojus dėl siūlymo investuoti į bendrovės „Paysera“ platinamus vertybinius popierius. Anot centrinio banko, apie šią investiciją viešai skelbiama informacija yra klaidinga.

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“ penktadienį Vilniaus prekybos centre „Ozas“ atidarė pirmąją savo vaistinę Lietuvoje „Apotheka vaistinė“. „Tai yra logiškiausias žingsnis. Po Estijos ir Latvijos, tai yra artimiausia rinka“, – atidarymo renginyje penktadienį BNS sakė „Apotheka vaistinės“ vadovė Kadri Ulla. Pasak vaistinės vadovės, „Apotheka vaistinė“ iš kitų išsiskirs savo klientų aptarnavimo lygiu.

Pasibaigus laikui, iki kurio gyventojai turėjo deklaruoti pajamas, taip pat sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, nemažai jų gavo netikėtus laiškus iš „Sodros“. Be jokios pagrindo laiškuose daugelis išvadinti skolininkais. „Sodra“ pripažino padariusi klaidą, bet ką dėl jos darys, dar nežino.

Kelionių organizatorius „Novaturas“ dėl pagrindinės vežėjos – užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ – pasitraukimo jau skaičiuoja patyręs apie 1 mln. eurų nuostolių, bet ilgainiui pokyčių įtaka turėtų mažėti. „Pagrindinės vežėjos pasikeitimas iš „Small Planet“ į „GetJet“ paveikė mūsų pelningumą (pardavimo rodiklių pelningumą, angl.