Lietuvos verslas

Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl netinkamo orlaivių aikštelių išdėstymo už 12 mln. eurų rengiasi atnaujinti perono šiaurinę dalį. Pasak Lietuvos oro uostų, darbai netrukdys skrydžiams. „Darbai būtini, tiek siekiant spręsti iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Vilniaus oro uostas – dažniau atvyksta didesni orlaiviai – tiek pritaikyti mažesnį poveikį aplinkai darančius moderniausius sprendinius“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Ši diena, gegužės 20-oji, yra simbolinė ir pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, šiek tiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Šiemet Lietuvoje naujų automobilių pardavimas didėjo sparčiausiai visoje Europoje. Dviženkliu skaičiumi didėjo ir naudotų mašinų prekyba. Kodėl mašinų pradėjome pirkti daug daugiau ir kodėl taip skiriasi perkamiausi modeliai? „Regitros“ duomenimis, šių metų sausį – balandį Lietuvoje registruota 58 tūkst. naudotų ir 14,6 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų mašinų parduota 15 proc., o naujų – net 53 proc. daugiau.

Vilnius per kelerius metus bandys padidinti žinomumą užsienyje tarp potencialių turistų ir investuotojų. Tam tikslui pasamdytos ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR“ ir „Blue Oceans PR“. Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ gegužę pasirašė 348 tūkst. eurų vertės sutartį su konsorciumu, jis paslaugas teiks iki 2022 metų gegužės. Pasak „Go Vilnus“ viešųjų ryšių projektų vadovės Erikos Brazaitytės, su užsienio rinkomis dirbama nuolat.

Vietoj nukelto liūdnai pagarsėjusio viešojo tualeto Kauno senamiestyje planuojama pastatyti turizmo informacijos paviljoną. „Šiuo sprendimo projektu yra siūloma senamiestyje, vietoje taip vadinamo buvusio auksinio tualeto, įtraukti vieną iš taškų turizmo paviljonui“, – šią savaitę pristatydamas klausimą tarybai sakė savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Precedento neturintis konfliktas Marijampolėje. Kelios įmonės susikovė dėl trąšų, kurių vertė daugiau nei 3 milijonai eurų. Verslininkai niekaip nesusitaria – tai areštuotas turtas ar ne. Vieni nori trąšas pasiimti, kiti blokuoja išvažiavimus ir daugiamilijoninio turto išsivežti neleidžia. Ir taip jau – keturis mėnesius. Įmonės per dieną patiria dešimtis tūkstančių eurų nuostolių, nedirba ir apie 70 darbuotojų turinti trąšų gamykla.

Nusikelkime į tarptautinę sendaikčių mugę, atidarytą sostinėje. Joje ne tik užkietėję kolekcionieriai, konkuruojantys dėl senų istorinių monetų ar sportininkų kortelių, bet ir tautiečiai, besidairantys savo namams išskirtinės vazos prie židinio, ar dešimtmečius menančio lagamino. Kai kurių sendaikčių kainos siekia tūkstančius eurų. Už ką ir kiek pasiryžę suploti lietuviai? Kolekcionierius Rimantas dalį savo per ilgus dešimtmečius sukaupto turto atsivežė čia – į sendaikčių mugę.

Vilnius per kelerius metus bandys padidinti žinomumą užsienyje tarp potencialių turistų ir investuotojų. Tam tikslui pasamdytos ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR“ ir „Blue Oceans PR“. Sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ gegužę pasirašė 348 tūkst. eurų vertės sutartį su konsorciumu, jis paslaugas teiks iki 2022 metų gegužės. Pasak „Go Vilnus“ viešųjų ryšių projektų vadovės Erikos Brazaitytės, su užsienio rinkomis dirbama nuolat.

Šilutės rajone šeštadienį oficialiai atidaryta vadinamoji Rusnės estakada, svarbi užtikrinant vietos gyventojų susisiekimą per kasmetinius potvynius. Į ceremoniją nuvyko ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sako, kad estakada „atveria rusniškiams kelią į Lietuvą“. „Mes dabar pradedame gyventi kitaip, nuo balto lapo“, – BNS sakė D. Drobnienė.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasipiktinusi, kad „Maximos“ parduotuvėje gerokai permokėjo už prekę. Prekybininkai teisinasi negalintys nustatyti mažesnės kainos nei ta, kuria prekę perka iš tiekėjų. Gegužės pradžioje kaunietė Gintarė užsuko apsipirkti į greta namų esančią „Maximos“ parduotuvę Kauno Savanorių prospekte. Ir tik grįžusi namo suprato, kad veikiausia permokėjo. „Kauno „Hyper Maximoje“ nusprendžiau anūkei į užsienį nupirkti lauktuvių knygutę.

Šalta gegužės pradžia nuliūdino bitininkus. Gegužės viduryje planuotas pavasarinis medsukis – sustojo. Tačiau ne visiems. Vienas bitininkas iš Alytaus dar prieš Velykas prisuko šviežio klevų medaus. Tokio ankstyvo pavasarinio gardėsio nedaug bitininkų turi. Tad lietuviai klevų medų išgraibsto. Alytiškis bitininkas Juozas Pileckas didžiuodamasis rodo kelis stiklainius keistos spalvos medaus. Jis žalias. Tik viename stiklainyje šviesesnis, kitame – tamsesnis. Tai klevų medus.

Jau ketvirti metai Lietuvos verslo įmonėms bei organizacijoms yra siūloma įsidiegti išmanų alkotesterį, kurį sukūrė lietuvių įmonė „Inovatyvių procesų sprendimai“ (IPS). Jų sukurtas produktas ne tik gali patikrinti darbuotojo blaivumą, bet ir turi biometrinę veido atpažinimo technologiją bei laiko kontrolės sistemą, kurių dėka galima vykdyti darbo laiko apskaitą.

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės. Tiesa, šildomų šiltnamių braškės kiek brangokos – po 10 eurų už kilogramą, bet konkuruoti su jais nepajėgūs smulkieji augintojai rado būdą, kaip prisivilioti pirkėjų. Atvykus tiesiai į ūkį pirmųjų braškių galima gauti ir perpus pigiau. Kėdainių rajono ūkininkai po savaitgalio jau rengiasi skinti pirmąjį lietuviškų braškių derlių. Ant ilgų kotų pakeltose kėdainiečių Žilinskų lysvėse uogos spalvinasi raudonai.

Prieš kelerius metus Lenkijoje buvo įvestas naujas apyvartos mokestis didiesiems prekybos tinklams. Jį kritikavo verslininkai, opozicijos politikai, Europos Komisija. Tačiau pirmosios instancijos ES teismas nusprendė, kad Lenkija nieko nepažeidė. Kai kurie valdantieji užsimena, kad apie tokio mokesčio įvedimą gali būti diskutuojama ir mūsų šalyje. Dar 2016 m. Lenkijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įvedė mokestį, taikomą prekių pardavimui gyventojams.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių metų pusmetį. Anksčiau skelbta, kad bankas veiklą pradės pirmąjį pusmetį. Šią informaciją BNS patvirtino „Revolut“ atstovė Antonia Green.

Klaipėdiečiai gali apsipirkti pigiausiai, o Šiaulių ir Vilniaus gyventojams tenka sumokėti daugiau, praneša slapto pirkėjo tyrimų agentūra „SeeNext". Ji balandžio 9 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl“, „Rimi“ (Hypermarket), IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas šių tinklų parduotuvėse, įsikūrusiose penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėž...

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio stabilumui užtikrinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turi būti pastatyta po tris vadinamuosius sinchroninius kompensatorius. Bendra 9 įrenginių vertė sieks 225 mln. eurų, vienas jų, Gdansko instituto mokslininkų skaičiavimais, kainuos apie 25 mln. eurų.

Viduriniajai klasei save priskiria bemaž 6 iš 10 lietuvių. Gyventojų nuomone, šios klasės atstovams būtina bent kartą per metus atostogauti užsienyje. Pernai sau tą leisti galėjo rekordinis skaičius žmonių. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo Estijoje koordinatorė „Rail Baltic Estonia“ paskelbė preliminarius keleivinių traukinių kursavimo iš Talino planus. Kelionė iš Talino į Vilnių truktų 3 val. 38 min., į vieną pusę kainuotų maždaug 76 eurus. Pranešime spaudai teigiama, jog „Rail Baltica“, pradėjusi veikti 2026-aisiais, turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.

Premjeras abejoja, ar būtina drausti prekiauti alkoholiu visose vasaros lauko kavinėse – ir paplūdimiuose, ir senamiesčiuose. Saulius Skvernelis siūlo dar kartą įvertinti tokį 2017 metų birželį Seimo įteisintą draudimą. „Reikėtų ramiai dar kartą pasižiūrėti... (...) Kalbant apie senamiesčius – tiek Vilniaus, tiek Kauno, būčiau linkęs diskutuoti ir labai aiškiai įvertinti ir priimtų priemonių rezultatus, kurie yra, ir kalbėti apie adekvatumą ir pagrįstumą.

Iš Lietuvos pasitraukiantis Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ vienam didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ parduoda tarptautines startuolių bendruomenes jungiantį technologijų centrą „Rise Vilnius“. Sandorį, kurio suma nenurodoma, planuojama užbaigti iki liepos 1 dienos, pranešė įmonės. Pasak „Barclays“ operacijų centro vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, ieškoti naujo „Rise Vilnius“ savininko pradėta nusprendus stabdyti operacijų centro veiklą Lietuvoje.

Švedijos bankas „Handelsbanken“ ketvirtadienį pranešė pamažu nutrauksiantis veiklą trijose Baltijos šalyse, nes yra nepatenkintas jos rezultatais, ir uždarys filialus Vilniuje, Rygoje bei Taline. „Padarėme išvadą, jog pelningumas yra per mažas, o išlaidos – per didelės.

Mokestinę skolą turintys ir su laikinais finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai bei verslo atstovai, kurie pageidauja atidėti apskaičiuotų mokesčių mokėjimo terminą ar mokėjimą išdėstyti dalimis, nuo šiol gali susipažinti su viešai skelbiamais jų finansinės būklės vertinimo kriterijais, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai svarbi informacija tiems, kurie nori įsivertinti savo individualias galimybes dar prieš kreipiantis į VMI dėl Mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudary...

Nuo balandžio 15-osios žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Daliai ūkininkų, ūkininkaujančių vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama papildoma parama.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti elektrą bei šilumą ir taip atpiginti terminalo išlaikymą, mano kai kurie užsienio ekspertai. Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad dalis pasiūlymų racionalūs ir jau svarstomi, bet nėra lengvai įgyvendinami.

Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas ketvirtadienį pradedami pagrindiniai europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo darbai. Visoje atkarpoje laikinai uždarius traukinių eismą, bus rekonstruojamas Kauno geležinkelio tunelis, naikinama probleminė Amalių pervaža, o vietoj jos statomas didžiausias „Rail Baltica“ projekto infrastruktūrinis statinys – keturių arkų požeminis tunelis automobiliams, pėstiesiems ir dviratininkams, pranešė "Lietuvos geležinkeliai". Ketvirtadienį Am...

Jeigu darbuotojas iš darbdavio gauna, pavyzdžiui, automobilį ar kitos naudos, tai laikoma pajamomis natūra. Paprastai joms taikomi visi mokesčiai. Tačiau siūlomas naujas būdas mokesčių išvengti. Seimas priėmė svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą. Bendru sutarimu parlamentarai po pateikimo pritarė jau 58-ai išimčiai, kada ir kokios pajamos neapmokestinamos GPM.

„Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovu trečiadienį kongrese išrinktas įmonės „Autopaslauga“ savininkas ir vadovas Romas Austinskas. R. Austinską antrame balsavimo ture palaikė 115 kongreso narių, o už Erlandą Mikėną balsavo 109. Pirmame balsavimo ture pirmąjį palaikė 118 narių, antrąjį – 90. Pirmame balsavimo ture taip pat dalyvavo Olegas Tarasovas, surinkęs 34 balsus. Tuo metu Algimantas Kondrusevičius ir Vytautas Milėnas kandidatūras atsiėmė.

Birželį įvyks permainos „Luminor“ bankomatų tinkle: bankas atsisako jungtinių bankomatų ir diegia nuosavus. Nuo birželio 6 d. „Luminor“, sujungęs DNB ir „Nordea“ bankų tinklus, nebedalyvaus bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske“ ir „Citadele“ bankais. Šiuo metu jungtinį bankomatų tinklą, iš kurio traukiasi „Luminor“, sudaro beveik 200 bankomatų.

Šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.

Lietuvoje 2014 metais galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės pagalbos požymių ir iškraipė ar galėjo iškraipyti konkurenciją, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Sprendimas svarbus Jonavos trąšų gamyklai „Achema“, naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ ir Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosa“. Jų nepasitenkinimą kėlė tai, kad VIAP mokestį turi mokėti ir įmonės, gaminančios elektrą savo reikmėms.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija dar kartą tikrins Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. Tai bus jau trečias toks tyrimas – du pirmieji parodė, kad „Revolut“ nekelia grėsmės šalies saugumui. „Ryt komisijos posėdyje numatyta“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė komisijos vadovas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis. Gegužės pradžioje Seimas įpareigojo komisiją trečią kartą aiškintis „Revolut“ patikimumą.

Nuo kitos savaitės Seimas laikinai liks be valgyklos. Gegužės 19 dieną baigiasi sutartis su dešimt metų parlamentą maitinusia bendrove „Pontem“, o balandžio pabaigoje paskelbtas konkursas dėl naujo maitintojo dar neįvyko. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius tvirtina, kad maitinimo įstaigos parlamente neveiks dvi dienas – kol išsikraustys „Pontem“, tačiau kanceliarija darbuotojams išplatino perspėjimą, kad maitinimo nebus savaitę.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

Vidaus reikalų ministras užsimojo griauti technines transporto priemonių apžiūras atliekančių įmonių monopolį ir leisti tai daryti autoservisams. Tačiau siūlymas kelia klausimų ne tik dabartiniams paslaugos tiekėjams, bet ir patiems vairuotojams.

Švedijos baldų gamybos ir prekybos koncernas „Ikea“ pradėjo elektroninės prekybos sistemos bandymus. Šiame etape registruoti ikea.lt vartotojai ir „Ikea family" lojalumo programos nariai turi galimybę apsipirkti internetu, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Ikea“ mažmeninės prekybos Baltijos šalyse vadovo Johanneso Johannessono, kai tik bendrovė bus išbandžiusi visus e. prekybai būtinus procesus, įrangą ir įrankius, e. parduotuvė bus atidaryta ir plačiajai šalies visuomenei.

Smulkusis vadinamosios VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius neprivalo atlyginti 81,2 mln. eurų nuostolių vieną didžiausių Lietuvos verslo grupių valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“ už prieš kelerius metus sustabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ skundą ir paliko nepakeistą bendrovei nepalankų 2018-ųjų gegužę priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje kovą buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba per metus – kovą, palyginti su 2018-ųjų kovu – Lietuvoje išaugo 5,2 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje gamyba per metus augo 1,5 proc., Estijoje – 2,4 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – Lietuvoje pramonė augo 3,5 proc., Estijoje – 0,6 proc., Latvijoje – 0,7 procento. Visoje ES pramonė per metus augo 0,4 proc.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad turintys mažus ūkius gyventojai galėtų būti pripažinti bedarbiais.  Siūloma, kad bedarbio statusas būtų suteiktas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai jų turimos žemės ūkio valdos vertė už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. neviršija 4,8 tūkst. eurų.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Užimtumo tarnybos ataskaita: valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) ir veiklą efektyvinanti telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atleidžia apie 250 darbuotojų. Užimtumo tarnyba pranešė, kad VMU balandžio mėnesį apie atleidimus įspėjo 114 darbuotojų, „Telia Lietuva“ – 105, o jos antrinė klientų aptarnavimo įmonė „Telia Customer Service LT“ – dar 32. „Telia Lietuva“ apie sprendimą atleisti beveik 300 darbuotojų paskelbė balandį.

Danijos finansų grupė „Danske Bank“ Vilniuje įkūrė įmonę, kuri rūpinsis finansinių technologijų (fintech) partnerių pritraukimu, kurs atviros bankininkystės kanalus. Pasak įmonės „Vartai į banką“ vadovo, „Danske Bank“ IT paslaugų centro specialisto Andriaus Bagdonavičiaus, bendrovė įkurta atsižvelgiant į sparčią fintech plėtrą. „Danske Bank“ įkurta įmonė kurs ir plėtos atviros bankininkystės kanalus bei rūpinsis fintech partnerių pritraukimu ir technologinėmis integracijomis su banku.

Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams nuo liepos neturėtų keistis. Kainų komisija penktadienį turėtų pritarti bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) siūlomiems tarifams. Komisijos specialistai siūlo antrajam šių metų pusmečiui palikti dabar galiojančias kainas. Tačiau komisijai penktadienį pritarus naujiems tarifams, iki liepos, tikėtina, bus priimtas kitas sprendimas, dėl kurio dujos visiems vartotojamas, ypač didžiosioms pramonės įmonėms, turėtų kiek atpigti.

Nors „valstiečių“ deleguotas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dar vasarį sakė, kad patalpos miisterijai tikrai nebus nuomojamos iš „Vičiūnų“ grupės, pastarųjų pasiūlymo visgi sulaukė.

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintiems šalies gyventojams siūloma numatyti palankesnę išankstinės pensijos gavimo tvarką – ją gaunant pagrindinė senatvės pensija nebūtų mažinama. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. „Turint tokį didelį darbo stažą būtų teisinga nemažinti senatvės pensijos žmonėms, jeigu jie pasinaudos galimybe gauti išankstinę pensiją“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodė A. Dumbrava.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išmokės 8,5 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams, nukentėjusiems nuo praėjusių metų sausros. Tačiau lėšos jiems paimtos iš paramos, skirtos karvių ir bulių laikytojams. Ministras Giedrius Surplys sako, kad tai yra lėšų perskirstymas – ūkininkams už bulius ir karves pinigai bus išmokėti kitų metų sausį.

Nuo trečiadienio pinga tarptautiniai skambučiai ir trumposios žinutės (SMS) Europos Sąjungoje (ES). Nuo šiol iš savo šalies į kitą ES šalį skambinantys vartotojai mokės iki 23 centų (su PVM) už minutę pokalbio ir iki 7 centų (su PVM) už trumpąsias žinutes (SMS). Tarptautiniai skambučiai ir SMS– tai skambučiai ir SMS kitos ES šalies telefono numeriu iš vietinio mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefono, kai vartotojai yra namuose.