Lietuvos verslas

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Remdamasi Lietuvos teisėsaugos institucijų ir pačios „Grigeo“ patvirtinta informacija apie neteisėtus veiksmus, leidžiant nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Rimi Baltic“ stabdo „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki kol įsitikins, jog buvo imtasi visų veiksmų stabdant bet kokią galimą žalą aplinkai. „Rimi“ tvirtai laikosi korporatyvinės atsakomybės įsipareigojimų, tarp kurių aplinkosauga užima vieną kertinių vietų.

Nesaugių ne maisto prekių pernai į Lietuvą dažniausiai įvežė bei jais prekiavo žaislų pardavėjai, teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iš 50 Lietuvoje per metus nustatytų pavojingų prekių atvejų 24 pažeidimus padarė žaislų importuotojai bei platintojai, didžioji dalis tokių žaislų buvo skirta vaikams iki 3 metų.

Siekiant apsisaugoti nuo Lenkijoje siaučiančio paukščių gripo, Lietuvos ūkiai galės gauti apie 6 mln. eurų paramos biosaugos priemonėms. Anot Žemės ūkio ministerijos, paukštininkystės ūkiai paraiškas paramai galės teikti nuo kovo 2 dienos.  „Tai nauja priemonė, pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos.

Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybę įsigyti valstybinės  medienos turėtų įmonės, perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos, veikiančios Lietuvoje ir neturinčios skolų. Siūlymą, kuris galėtų apriboti konkurenciją, kritikuoja Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija, Konkurencijos taryba ir Medienos prekybos asociacija. Ministerijos siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys – pirmasis šio tiekėjo krovinys šiemet ir keturioliktas spalį prasidėjusiais naujais dujų metais.  Portalų marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com duomenimis, dujovežis „Coral Favia“ vėlai vakare prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“. Jis atvyko iš Vysocko, kur yra „Novatek“ SGD gamykla.

Lietuvoje iki liepos pabaigos planuojama paskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų pasirengti galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE). Preliminariu vertinimu, tam gali prireikti šimtų milijonų eurų.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo, kad šiuo metu konsultuojamasi su rinka, o po to bus skelbiamas studijos rengėjų konkursas.   „Preliminariai manome, kad bendra lėšų suma sieks apie 1 mlrd. (eurų – BNS), ji taps politinių derybų klausimu.

Laidos „Svajonių ūkis“ kūrybinė grupė apsilankė jauno kauniečio bitininko Kęstučio Garalevičiaus namuose. Vos septyniolikos sulaukęs vaikinas bitininkyste užsiima kartu su tėčiu ir jau turi 20 šeimų. K. Garalevičius sako, kad bitininkystės verslą galima susikurti ir mieste. Bityną jie su tėčiu įkūrė Kaune, Šančiuose. „Dvylikto gimtadienio proga paprašiau poros avilių taip viskas ir prasidėjo, neturėjau absoliučiai jokių žinių“, – savo sėkmės istoriją laidos metu papasakos veiklus vaikinas.

Sausio mėnesį prasidėjusiuose išpardavimuose siaučiantys lietuviai rodo, kad pinigų užtenka ne tik šventėms, bet ir pošventiniams pirkiniams, ypač jeigu jiems taikoma nuolaida. Tačiau asmeninių finansų specialistas pataria nepasiduoti masiniam pirkimo bumui. Geriausia, kai visi pirkiniai būna apgalvoti, tiek švenčių, tiek išpardavimų metu. Prekybos tinklo „Panorama“ rinkodaros vadovė Vilma Banienė sako, kad žiemos išpardavimai prasidėję prieš Kalėdas tęsiasi iki vasario mėnesio vidurio.

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Lietuvai suteiktas A reitingas kol kas liko nepakeistas, pranešė Finansų ministerija. Savo sprendimą „DBRS Morningstar“ grindė patikima Lietuvos fiskaline politika, padidėjusiu ekonomikos atsparumu bei nedideliu skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Gauti Šengeno vizą Lietuvoje kainuos 20-čia eurų brangiau nei iki šiol. Užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę registravo tokiam sprendimui priimti reikalingus projektus. Pagal juos, asmenims, pateikiantiems prašymą išduoti Šengeno vizą, nustatomas 80 eurų mokestis. Dabar jis siekia 60 eurų. Anot URM, padidinti vizos kainą įpareigoja pasikeitusi Europos Sąjungos (ES) teisė. Be to, projektais siūloma didinti Šengeno vizos mokestį vaikams nuo šešerių iki dvylikos metų.

Finansų ministerija registravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų išplečiama viena lengvata. Dėl to didesniam skaičiui gyventojų būtų galima susigrąžinti dalį valstybei sumokėtų pinigų. Šiuo metu deklaravus pajamas ir sumokėjus gyventojų pajamų mokestį dalį pinigų galima susigrąžinti už mokėtas gyvybės draudimo, kai kurias pensijų kaupimo įmokas, apdailos ir remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas.

Kaune S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantiems turkų darbininkams vis dar niekaip neišeina susitarti su darbdaviais. Darbuotojai niekaip nesulaukia žadėto atlygio. O spaudimas iš darbdavių pusės ėmė augti ir vis mažėjančiomis maisto porcijomis. Darbininkus palaikanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šiandien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino darbininkų atsiųsta pusryčių nuotrauka, kurioje beveik tuščia lėkštė – kiaušinis, bandelė, sviestas, kelios alyvuogės ir šiek tiek džemo.

Daugiau nei prieš mėnesį internetiniai įsilaužėliai arba dar kitaip vadinami programišiai buvo nusitaikę į Lietuvos įžymybių „Instagramo“ anketas. Šįkart įsilaužėlių taikinyje – socialinio tinklo „Facebook“ verslo puslapiai. „Facebook“ reklamos specialistas Donatas Talutis teigia, kad šiuo metu kasdien sulaukia klientų prašymų padėti susigrąžinti pavogtą „Facebook“ verslo puslapį bei atgauti prarastus pinigus.

Nuo šių metų sostinėje tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: statomi nauji konteineriai visame mieste, parinktos patogesnės jų vietos, o tekstilės atliekas surinkinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, rašoma pranešime spaudai. Šiandien įrengti pirmieji 24 iš 105 konteinerių, kurių visas tinklas įvairiuose Vilniaus rajonuose atsiras iki sausio mėnesio pabaigos.

Pagrindinėms verslo organizacijoms traukiantis iš nacionalinio susitarimo, premjeras atmeta jų kritiką, esą Vyriausybė nesilaikė deklaruotų pažadų. Saulius Skvernelis sukritikavo paties verslo indėlį į susitarimo įgyvendinimą.  „Vyriausybė savo susitarimus, deja, įvykdė visus, ko mes negalime pasakyti apie kitą pusę. Bet turėtume kalbėti konkrečiai.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

Pagrindinės verslo organizacijos traukiasi iš prieš dvejus metus pasirašyto nacionalinio susitarimo su valdžia dėl reformų. Jos teigia, kad pastarojo meto mokesčių pakeitimai buvo daromi skubotai, o verslo kvietimas grįžti prie dialogo liko neišgirstas.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.

Įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“, sako uostamiesčio prokurorė Gina Skersinskytė. „Įtarimai bus pareikšti kitą savaitę, manau, kad (įtariamųjų – BNS) bus ne vienas ir ne du“, – penktadienį su specialistais apsilankiusi įvykio vietoje vietoje žurnalistams sakė G. Skersinskytė.

Kuršių marių užteršimu nevalytomis nuotekomis įtariamos kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ valdytoja „Grigeo“ grupė tvirtina, kad incidentas turės įtakos jos veiklos rezultatams – gali sumažėti pardavimų apimtys bei  pelningumas.  Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad nors incidentas įvyko „Grigeo“ antrinėje bendrovėje „Grigeo Klaipėda“, jis įtaką gali daryti ir „Grigeo“ pardavimams.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tarša Kuršių mariose parodė neveikiančią šalies aplinkosaugos kontrolę.  Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pareiškė, kad šiemet patvirtintame valstybės biudžete lėšų neformaliajam vaikų švietimui nebuvo nenumatyta. Tačiau Švietimo ministerija teigia, kad lieka galioti ta pati būrelių finansavimo tvarka, tik prioritetą ragina skirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų neformaliam švietimui. Sostinės savivaldybė tvirtina, kad esant dabartiniam finansavimui 21 tūkst.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Lietuvos paštas informuoja, kad dėl Australijoje ne pirmą savaitę siaučiančių gaisrų, siuntų ir korespondencijos surinkimas bei paskirstymas šioje šalyje yra komplikuotas. Dėl minėtos priežasties pašto siuntos į Australiją ir iš jos gali vėluoti. Lietuvos pašto atstovai atsiprašo už nepatogumus.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ pranešė stabdantis Kuršių marias, kaip įtariama, teršusios bendrovės „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja? „Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

Kartoną gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ tarša buvo organizuojama ir planuojama ilgą laiką, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ministro teigimu, tarša galimai vyko nuo 2012 metų. Anot jo, teisėsaugos operacija parodė, kad veiksmams „Grigeo Klaipėda“ ruošėsi iš anksto. „Kaip matome iš paskutinės operacijos, tai buvo gerai pasiruošta ir suplanuota.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti ir Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė „Vilniaus vandenims“, valantiems „Grigeo“ nuotekas, pavedęs atlikti visą gamyklos Grigiškėse nuotekų tvarkymo auditą.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Trečiadienį gavusi informacijos apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Druskininkuose, kai statybvietėje žemės užvirto ant dviejų darbininkų ir vienas iš jų žuvo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kreipiasi į įmonių vadovus, ragindama juos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Trečiadienį popiet paaiškėjo, kad, pirminiais duomenimis, žuvo vienas UAB „Nova" įmonėje dirbusių vyrų.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.