Lietuvos verslas

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos ir kitų Seimo narių pateiktiems įstatymų pakeitimams, kurie leis nuo balandžio 1 dienos padidinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo užmokestį 15 procentų. Tai padės užtikrinti tolygų visų sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo augimą. Numatyta, kad iki šių metų pabaigos gydytojų rezidentų algoms kelti bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

Vyriausybė numato leisti atnaujinti veiklą lauko kavinėms, grožio salonams, sportuoti ir lankytis muziejuose bei bibliotekose, rodo antradienio vakarą paskelbtas nutarimo projektas. Projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį, siūloma leisti atnaujinti veiklą lauko kavinėms, kai kurių grožio paslaugų tiekėjams, organizuoti vairavimo egzaminus, lankytis golfo, teniso, sporto aikštynuose, zoologijos, botanikos soduose, kurie yra lauke, taip pat bibliotekose ir muziejuose.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Vienas didžiausių Šiaurės šalyse drabužių prekybos tinklų – Švedijos „Lindex“ Lietuvoje atleidžia 23 darbuotojus. Apie tai įmonė antradienį informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, „Lindex“ Lietuvoje šiuo metu turi 74 darbuotojus. Paskutinį kartą finansinę ataskaitą „Lindex“ teikė už 2017 metus – tuomet jos pajamos siekė 7,340 mln. eurų, grynasis nuostolis – 102,1 tūkst. eurų.

Atsižvelgę į Klaipėdos gyventojų skundus dėl taršos, aplinkosaugininkai antradienį pradėjo neplanuotai tikrinti „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Anot jo, norima išsiaiškinti galimus pažeidimus, oro taršą kietosiomis dalelėmis, kaip laikomasi taršos leidimų sąlygų.

Antradienį parlamentas nusprendė iš naujo svarstyti prezidento veto dėl kai kurių prekių ir paslaugų kainų nustatymo kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija. Už tai balsavo 77 Seimo nariai, 41 vienas buvo prieš. Balandžio 28 d. turėtų būti galutinai nuspręsta, koks bus kainų reguliavimo likimas.

Vienas didžiausių Lietuvoje prekybos centrų internete „Varlė.lt“ pristato stulbinančią naujieną – pradeda prekybą būtiniausiais maisto produktais. Maisto pristatymo į namus rinkoje „Varlė.lt“ susivienijo su prekybos įmonių aljansu „Aibė“.  Prekes Vilniaus mieste pristatinės vienas iš tinklo narių „Aibės Prekyba“. Maistą į namus pristatys tą pačią dieną.  Jau nuo šios dienos per „Varlė.

Šiemet dėl pasaulinės pandemijos kilusi krizė nėra panaši į prieš dešimtmetį per pasaulį nusiritusią ekonominę krizę, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, skirtingai nei prieš dešimtmetį, Lietuva yra kur kas geriau pasiruošusi finansiniams sunkumams, nes kaupė rezervą, užsitikrino gerą ilgalaikio skolinimosi reitingą ir vykdė tvarią fiskalinę politiką. „Noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo to, kurią turėjome prieš dešimtmetį.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybei karantino laikotarpiu kol kas pavyksta rasti balansą tarp žmonių sveikatos ir ekonomikos. Pasak premjero, Vyriausybė neketina skubotai priimti karantino švelninimo sąlygų, pirmiausiai neatsižvelgusi į ekspertų išvadas dėl epidemiologinės situacijos šalyje. „Suprantame, kad turime surasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos galėtų būti švelninamos, kad galėtų žmonės dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius.

Antradienį Seimas iš naujo nusprendė, kaip ir kada gyventojams turi būti grąžinti pinigai už neįvykusią kelionę. Tą numatančios įstatymų pataisos svarstytos prezidentui vetavus anksčiau patvirtintą tvarką, kuri pirmiausia numatė kelionių kuponus, o pinigus tik po pusmečio. Už Gitano Nausėdos pasiūlytas Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas balsavo daugiau kaip 100 seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1 ir 4 parlamentarai.

Karantino metu Lietuvoje įvyko pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Fiksuojama, kad atsirado žymiai daugiau pasiūlymų išsinuomoti būstą, tiesa, tai kol kas lėmė tik neženklius kainų pokyčius. NT ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai palietė ne tik ieškančius nuomos variantų, bet ir jau besinuomojančius žmones, kuriems atsirado daugiau argumentų derėtis dėl nuomos kainos sumažinimo. Bent jau karantino laikotarpiu. Portalo Aruodas.

Valstybės kontroliuojama elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ už praėjusius metus išmokės 4,085 mln. eurų dividendų – beveik visą 2019-ųjų metų grynąjį pelną. Pirmadienį „Litgrid“ akcininkai patvirtino audituotą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pritarė pelno paskirstymui. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nors šiuo metu Lietuva ir pasaulis dėl koronaviruso krizės gyvena ekstremaliomis sąlygomis, bendrovė yra pajėgi pelno dalį skirti dividendams.

Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos eukutecas“ atleidžia 47 darbuotojus, apie tai įmonė pirmadienį informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, Klaipėdoje registruotoje bendrovėje dirba 98 žmonės. Bendrovė gamina plastiko ir elektros įrangos rinkinius transporto įmonėms, taip pat tiekia detales elektrinių dviračių gamybai Vokietijoje. Didžioji dalis produkcijos eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą.

Žemės ūkio bendrovių grupės „Groward Group“ mėsos ir paukštienos produktų gamybos įmonė „Agromėsa“ atleidžia 70 darbuotojų, apie tai pirmadienį įmonė informavo Užimtumo tarnybą. „Šiuo metu svarbu optimizuoti procesus „Groward Group“ viduje ir sumažinti nuostolius, todėl kol kas stabdome „Agromėsos“ veiklą“, – BNS atsiųstame komentare teigė įmonių grupės vadovas Dainius Matijošaitis.

Kėdainių miesto vandenvietėje rasta didesnė nei leistina gyvsidabrio norma, vandens mieste nuo pirmadienio vakaro negalima naudoti maisto ruošimui. „Tiekimas neuždraustas, svarbu, kad maistui nebūtų naudojamas tas vanduo. Kiek įmanoma, gyventojams ši informacija buvo išplatinta“, – BNS sakė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. „Kaip tyčia, čia dar ir tas koronavirusas“, – teigė jis.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai per tris mėnesius šoktelėjusios dėl būsimo akcizų tarifo augimo, šių metų sausio-kovo mėnesiais sumenko daugiau kaip penktadaliu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį-kovą buvo 87,412 mln. eurų – 22,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.  Spiritinių gėrimų akcizai šiemet sumenko 30,2 proc. iki 60,243 mln. eurų, alaus – 3,7 proc. iki 17,126 mln. eurų, tarpinių produktų – 0,6 proc. iki 1,667 mln.

Nedarbas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, išaugo dar 0,3 procentinio punkto iki 11,1 proc., pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Balandžio 20 dieną buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc.).  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur išliko toks pat, bei Zarasų rajone, kur mažėjo 0,1 proc. punkto.

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad  degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.     „Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi.

Molėtų rajono įmonės „Takažolė” kiaulių fermoje nustačius pirmąjį šiemet afrikinį kiaulių maro (AKM) protrūkį, sunaikinta per 8,5 tūkst. kiaulių. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Dariaus Remeikos, pirminiais duomenimis, ūkyje liga nustatyta ankstyvojoje stadijoje. „Siekiame, kad ligos židinys būtų kuo greičiau likviduotas ir pašalinta grėsmė virusui išplisti.

Dėl karantino neįvykus sporto, kultūros, pramogų renginiui, jo  organizatoriams siūloma suteikti galimybę per metus surengti naują renginį, pasiūlyti kuponą į kitą renginį arba grąžinti pinigus už parduotus bilietus. Tai numatoma Teisingumo ministerijos parengtame specialaus įstatymo projekte dėl COVID-19  sukeltų padarinių renginių organizatoriams. Trečiadienį šį projektą planuoja svarstyti Vyriausybė, o jam pritarus – jis turės būti teikiamas Seimui.

Lietuvai kovojant su koronaviruso sukelta krize, svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, todėl ypač svarbus vaidmuo tenka Konkurencijos tarybai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pirmadienį jis su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku nuotoliniu būdu aptarė tarybos veiklos planus ir COVID-19 poveikį rinkai.

Premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamai Upės gatvei asfaltuoti skirta dar 143 tūkst. eurų. Iš jų 43 tūkst. eurų skyrė Vilniaus rajono valdžia, dar 100 tūkst. eurų – susisiekimo ministras.  Savivaldybės taryba pinigus balandžio pradžioje skyrė iš šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), o Jaroslavas Narkevičius – balandžio 14 dienos įsakymu iš žvyrkelių asfaltavimo programos.

Valstybės biudžeto pajamos kovo mėnesį buvo 94,9 mln. eurų (13,7 proc.) mažesnės nei prognozuota. Finansų ministerijos teigimu, nors kovą dauguma mokesčių buvo mokami už koronaviruso COVID-19 padarinių dar nepaveikto vasario mėnesio rezultatus, dalis įmonių jau susidūrė su likvidumo problemomis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais buvo 2,544 mlrd. eurų – 1,6 proc. (42,3 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 6 proc. (143,6 mln.

Prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę vėl iškėlus valstybinio  banko ar fondo kūrimo idėją, finansų ministras teigia, kad apie tai kalbėti anksti, tokios diskusijos galėtų vykti vėliau. Vilius Šapoka kartoja, kad jo steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.  „Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka.

Koronaviruso plitimas Lotynų Amerikoje kelia globalaus kavos deficito riziką, skelbia „Bloomberg“ agentūra. Anksčiau prognozuota, kad 2020 metais kavos paklausa pasaulyje viršys pasiūlą, bet trūkumą kompensuos sukauptos atsargos. Tačiau prasidėjusi pandemija sukėlė kavos „panišką supirkinėjimą“, dėl to neskrudintų pupelių atsargos JAV išseko iki mažiausių per penkerius metus. Maža to, koronavirusas kelia grėsmę naujo derliaus surinkimui.

Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jeigu koronaviruso plitimas Lietuvoje  bus sustabdytas per pirmąjį šių metų pusmetį, šalies ekonomika smuks 7,3 proc., rodo Finansų ministerijos parengta prognozė. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks „dviženkliais skaičiais“, pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Ekonominės prognozės tikrai nieko gero nežada.

Vilniaus savivaldybė primena, kad dar kovo mėnesį pasirūpinta, kad vilniečiai karantino laikotarpiu būtų atleisti nuo nekilnojamojo turto nuomos mokesčių mokėjimo: tai galioja ir turintiems nekilnojamojo turto ar žemės sklypus, taip pat valstybinės žemės nuomininkams, vykdantiems kultūros, laisvalaikio, maitinimo įstaigų ir kitas veiklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai, prisidėdami prie pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems gyventojams, pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams. Šiuo moratoriumu įsipareigojama, nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų, suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio, rašoma pranešime spaudai. „COVID-19 sustabdė daugybę verslų ir atėmė iš žmonių pajamas.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Didžiausios Lietuvoje pervežimų įmonės „Girteka“ vairuotojai dėl sumažintų dienpinigių pirmadienį rengia streiką. Įmonės atstovas sako, kad streikas neturėtų sutrikdyti „Girtekos“ veiklos, ir žada, kad dienpinigiai praėjus krizei bus gražinti į ankstesnį lygį.    „Neturime sunkvežimių, stovinčių dėl krizės, ar dar ko nors.

Vyriausybė švelnina karantino taisykles ir kai kuriems verslams uždega žalią šviesą. Tiesa, tokių laimingųjų nėra daug, o ir ekspertai primena, kad socialinė karantino kaina gali būti tokia pat didelė, kaip ir medicininė. Ekonomistai ir finansų analitikai sako, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų užleisti sceną finansų ministrui, nes galima užsižaisti su krize, o darbdaviai rūgščiai užsimena, kad iš šios krizės sveiki išeis, deja, ne visi.

Koronavirusas iš dalies kuriam laikui pakeitė žmonių gyvenimo būdą – jie vis dažniau perka internetu, rinkdamiesi pristatymo į namus ar paštomatus paslaugą. Tokia susiklosčiusi situacija pakeitė ir darbo rinką – jau pirmą karantino savaitę išaugo kurjeriams skirtų darbo pasiūlymų skaičius. Dėl išaugusios elektroninės prekybos, galima pastebėti, kad šiuo metu aktyviau ieškoma prekių surinkėjų, užsakymų apdorotojų, kurjerių, prekių suvedinėtojų, sandėlininkų/sandėlio darbuotojų, el.

Karantinas paveikė daugelį ekonomikos sričių, ypač – turizmą. Visos kelionės buvo atšauktos, tad žmonės suskubo už jas susigrąžinti pinigus. Kai kurios kelionės atšauktos dar iki karantino, tačiau kelionių organizatoriai, anksčiau gana geranoriškai grąžindavę pinigus, visiškai pasikeitė. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi). Moteris pasakoja, kad iš kelionių organizatoriaus „Novaturas“ įsigijo kelionę į Egiptą.

Trečiadienį Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas bei leidus veiklą atnaujinti kai kurioms parduotuvėms ir paslaugų tiekėjams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pradeda tikrinti, kaip šių paslaugų teikėjai laikosi reikalavimų, skirtų užkirsti kelią virusui plisti visuomenėje.

 Vyriausybė balandį pateikė naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymą, kuris turėtų aiškiau apibrėžti, kas yra viešosios paslaugos. „Jame bandoma apibrėžti viešosios paslaugos sąvoką, nurodant požymius, kuriuos atitinka veikla, ir ji būtų kvalifikuojama“, – sakė Seime projektą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Seime projektui pritarus po pateikimo, toliau jį svarstys komitetai. Pataisų paketui priimti reikės dar dviejų balsavimų.

Šeštadienį Vilniuje atsidarius baldų prekybos centro „Ikea“ parduotuvei Vilniuje, prie jos nusidriekė žmonių eilės. Tačiau kaip informavo „Ikea“ atstovai, vėliau jos išsisklaidė. „Ikea“ parduotuvės Vilniuje vadovė Jolita Juodzevičienė sakė, kad žmonių eilės prie parduotuvės buvo susidariusios prieš parduotuvės atidarymą, tačiau po to jų nebeliko. „Pirkėjų srautas buvo didžiausias apie vidurdienį, tačiau net ir tada jų buvo kelis kartus mažiau negu įprastais savaitgaliais.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Vyriausybei sušvelninus karantino reikalavimus ir pradėjus dirbti didiesiems prekybos centrams, šeštadienio dieną Kaune fiksuojamos didelės žmonių eilės prie įėjimų į parduotuves. Nuo kovo 16 dienos neveikusios didžiosios parduotuvės šį savaitgalį turi atlaikyti itin didelį klientų antplūdį. Pirkėjai, kad patektų į parduotuves, kai kur turi laukti ir pusvalandį.

Lietuva jau mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Uždaryta daugelis viešų vietų, taip pat barai, kavinės, restoranai. Kadangi maitinimo įstaigoms prieš karantiną nepavyko parduoti viso turimo alaus, nemažą jo dalį teko ir dar teks išpilti. Ne tik jų savininkai, bet ir aludariai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Tik paskelbus apie įvedamą karantiną, ne vienas Lietuvos baras socialiniuose tinkluose skelbė apie pigiau parduodamą alų ir kvietė atvykti.

Lietuvoje jau mėnesį įvestas karantinas, dėl kurio uždarytos ne tik kavinės, barai, bet uždraustos ir įvairios grožio paslaugos, gėlių salonų darbas. Pareigūnai, pastarąsias dvi savaites tikrino, kaip verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti veiklos. Pažeidėjų rasta buvo ne vienas, o tikrinimus žadama daryti iki karantino pabaigos.

Lietuvos policija ir visuomenės sveikatos specialistai savaitgalį aktyviau tikrins parduotuves ir paslaugų teikimo įmones, kurių veiklą Vyriausybė trečiadienį leido atnaujinti kiek sumažėjus koronaviruso plitimui. Vyriausybė vėl leido dirbti ne maisto parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Atnaujinti veiklą gali visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Karantinas įmones paveikė nevienodai. Dalis jų patiria sunkumų, todėl stabdo veiklą ir darbuotojus išleidžia į prastovas, o kitos plečiasi ir pildo darbuotojų gretas. Ieškoti ir priimti darbuotojus netrukdo netgi karantino apribojimai. Privati verslumo ir socialinių inovacijų skatinimo organizacija „Hub Vilnius“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 28 įmonių sąrašą, kurios siūlo daugiau negu 150 darbo vietų. Dalis įmonių siūlo darbą nuotoliniu būdu. Įmonių spektras platus.

Išplėtus sąrašą vietų, kuriose vėl leidžiama mažmeninė prekyba ir paslaugų teikimas gyventojams, atsirado ir rekomendacija tikrinti klientų kūno temperatūrą. Didieji prekybininkai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri atsargiai, tačiau neatmeta, kad rekomendacija bus įgyvendinama.

Dėl pandemijos valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną daugelis darbdavių išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau net ir šiuo laikotarpiu darbdavių ir darbuotojų santykiai turėtų būti grįsti Darbo kodeksu bei gera abiejų pusių valia, spaudos pranešime rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena Darbo kodekso reikalavimus, kurie turi būti išlaikomi visais atvejais.

Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus kainų reguliavimo įstatymą, Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas sako, kad prie šio įstatymo nuostatų dar gali tekti grįžti. „Tai klausimas, kuris turės būti derinamas su Seimo atstovais, kad matytume aiškų sprendimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė L. Savickas.

Artėjantį savaitgalį policija vykdys parduotuvių, prekybos įmonių, kurių veikla karantino metu leistina, stebėseną ir kontrolę. Pareigūnai tikrins tokių įmonių prieigas, užeis į vidų, pagal savo kompetenciją vertins, ar jose nepažeidinėjami karantino reikalavimai. Pareigūnai taip pat reaguos į gaunamus pranešimus apie galimus pažeidimus, rašoma Policijos departamento pranešime spaudai.

Didžiausios Lietuvoje pervežimų įmonės „Girteka“ vairuotojai dėl sumažintų atlyginimų planuoja masinį streiką – pirmadienį ryte jie žada palikti automobilius aikštelėse  įvairiose Europos šalyse ir nedirbti, rašo portalas 15min.lt. Pasak jo, „Girtekos“ vairuotojai šią savaitę gavo įspėjimus, kad jiems 15 proc. mažinamas atlyginimas. Darbdaviai teigė, kad tai susiję su pasauline krize, tačiau vairuotojai sako, kad darbo tik padaugėjo.  Iš 14 tūkst.

Vyriausybė neatmeta penktadienį prezidento Gitano Nausėdos išsakyto raginimo Lietuvoje steigti valstybinį banką. Anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tai būtų galima svarstyti, matant tam argumentus ir prireikus. „Kalbų apie valstybinį banką iš tikrųjų teko girdėti ir anksčiau. Tačiau ne šito karantino kontekste. Mano žiniomis, šitas klausimas su premjeru anksčiau nebuvo derintas ir nebuvo anksčiau kalbėtasi, todėl būtų sunku šiandien atsakyti konkrečiai.