Lietuvos verslas

Kadangi sveikata kiekvienam iš mūsų turi būti svarbiausias turtas, yra būtina investuoti savo laiką ir reikiamą pinigų sumą į kasmetinius ar dar dažnesnius sveikatos tyrimus bei paraginti tai padaryti artimuosius ir draugus. Profilaktinis sveikatos tikrinimas gydymo įstaigose gali padėti užkirsti kelią ligoms ar įvairiems negalavimams. Kiekvienoje šalyje galioja savi įstatymai ir tik dalis sveikatos tyrimų bei gydymo išlaidų yra apmokama valstybės lėšomis. Ne išimtis ir Lietuva.

Kitų metų biudžetas bus perteklinis, o jo išlaidos, palyginti su šiais metais augs, tikina finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis nedetalizuoja jokių su biudžetu susijusių skaičių ir teigia, kad 2018 metų biudžeto projektas oficialiai bus pristatytas trečiadienį. „Pristatėme visiems ministrams ir premjerui biudžeto projektą, aptarėme gan detaliai visas sritis, manome, kad projektas yra gan optimalus.

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) papildomai priskaičiuotų beveik 2 mln. eurų mokesčių už parduotas akcijas ketina kreiptis į teismą. Tai BNS patvirtino D.Mockaus advokatė Inga Žemkauskienė. Jos teigimu, į teismą bus kreiptasi dėl verslininko skundo dalies, kurios nepatenkino jį nagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija. „Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą.

 Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ į vieną sujungė Lietuvos ir Latvijos bankininkystės platformas, o iki 2018 metų pirmojo ketvirčio pabaigos prie sistemos bus prijungta ir Estijos platforma. Į vieningą trijų Baltijos šalių sistemą bankas investuoja apie 15 mln. eurų, rašo portalas vz.lt. „Verslo procesus Baltijos šalyse jungiame ir į visos „Danske Bank“ grupės sistemas integruojame reaguodami į savo klientų – Lietuvos ir užsienio verslo įmonių – poreikius.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą - pirmadienį dokumentas bus pristatytas ministrams, o trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės posėdyje. Tai, kad biudžeto projektą ministrai aptars jau pirmadienį, BNS patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę. Primename, kad portale tv3.lt pirmoji šios istorijos dalis buvo publikuota dar rugsėjo pabaigoje. Dabar tyrimą jau baigė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius ir pateikė išvadas.

Mobiliojo interneto duomenų vartojimas rugpjūtį užsienyje toliau augo, rodo trijų didžiųjų operatorių duomenys. Augimą skatino atostogas užsienyje pasirinkę Lietuvos vartotojai, taip pat tam įtakos turėjo ir nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs naujas tarptinklinio ryšio reguliavimu, suvienodinęs paslaugų kainas vidaus ir užsienio rinkose. „Keliautojų vartojimas įsigaliojus ES reglamentui, smarkiai augo. Žinoma, vasarą ryškiausiai augo duomenys.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Konservatyvioje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis dar nemažai iliuzijų, todėl dažnai turto vertinimas būna geresnis už realybę, o investicijos – gana rizikingos, neslepia Nyderlandų duomenų kompanijos „GeoPhy“ Kaune biuro vadovas Adriaanas Hoogduijnas. Interviu BNS A.Hoogduijnas teigė esąs įsitikinęs, jog technologijų plėtra jau keičia NT rinką, greitina ir pigina procesus, o svarbiausia didina jos skaidrumą, dėl kurio išlošia galutiniai turto naudotojai.

Bendrovei „Litgrid“ remontuojant elektros pastotę šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, šeštadienį mažesne galia veikia elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros biržoje „Nord Pool“ nurodoma, kad 700 MW galios jungtis iš Švedijos į Lietuvą veiks maksimalia 452 MW galia. Šalia Kruonio HAE esančioje pastotėje nuo 7 val. iki 19 val. atliekami planiniai remonto darbai, todėl tuo metu 900 MW galios Kruonio HAE negalės tiekti elektros rinkai ir nebus užtikrintas elektros galios rezervas.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Penktadienio vakarą sostinės gyventojų dėmesį patraukė Gedimino prospekte išsirikiavę protestuotojai. Žmonių grupė stovėjo su plakatais ir dalino skrajutes, kuriomis ragino nesilankyti ir neapsipirkinėti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse. Pasak organizacijos „Tušti narvai“ savanorių, šis prekybos tinklas savo pirkėjams siūlo vištų, kurios auginamos baisiomis sąlygomis narvuose, kiaušinius.

 Su skurdu Lietuvoje kovojanti valdžia didina mokesčius kurui. Vyriausybė tikisi valstybės biudžetą papildyti dešimtimis milijonų eurų – jau nuo sausio dyzelinas brangs, mat didės jam taikomas akcizas. Nuo kitų metų dyzelinas brangs visiems. Paprasto dyzelino kaina šoktels dviem, o ūkininkams skirtas „dažytas“ - žymėtas kuras brangs keturiais euro centais. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to valstybė biudžetas pasipildys naujais 23 mln.

Nesutarimai Kryžių kalne kyla ne dėl maldų ar tikėjimo. O dėl kur kas žemiškesnių dalykų. Pasirodo, Kryžių kalnas traukia ne tik pamaldžius turistus, bet ir prekeivius. Mieste tarp valdžios ir verslininkų verda ginčai, kas ir su kokiomis prekėmis turi teisę prekiauti šioje lietuviams šventoje vietoje. Maldų vieta Kryžių kalnas tarp šiauliečių dabar apipintas ne šventomis giesmėmis, o  žemiškesniais dalykais.

Europos Komisijai (EK) praėjusį pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už neteisėtai apribotą konkurenciją, kai 2008 metais bendrovė išardė bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, valstybės valdomos įmonės vadovas neatmeta, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui, siekiant sumažinti ar visai išvengti baudos.

Airijos pigių skrydžių įmonės „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary įmonėje dirbančius pilotus ragina neišeiti iš darbo ir jiems žada didesnį darbo užmokestį, premijas bei geresnes darbo sutarties sąlygas, savo svetainėje penktadienį pranešė airių laikraštis „The Journal“. „Jeigu svarstote galimybę pereiti į darbą vienoje iš Didžiosios Britanijos oro bendrovių, kurios dėl „Brexit“ yra finansiškai nestabilios, raginu likti „Ryanair“, nes tai jums leis savo šeimai užtikrinti geresnę ateitį“, –...

Šį mėnesį lietuvių įkurtas tarptautinių finansinių perlaidų startuolis „TransferGo“ pradėjo teikti paslaugas Kinijoje. Verslo ir gyventojų siunčiamos finansinės perlaidos į Kiniją pasieks adresatą itin greitai – vos per vieną darbo dieną, tačiau neviršys įprastinio standartinio 0,99 euro įkainio. „Daugelis Europos šalių jau užmezgė intensyvius ekonominius santykius su Kinijos rinka. Jos patrauklumą įvertino ir Lietuvos verslai, kurie į ją importuoja vis daugiau žaliavų ir prekių.

Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ penktadienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradeda 30 mln. eurų vertės gamyklos statybas.

Gamintojai sako, kad didinti kainas jie priversti, nes iki šiol visus nuostolius jie esą prisiimdavo savo pelno sąskaita. Ir taip nepigi viena mėgstamiausių tautiečių mėsų – vištiena – gali brangti net iki dešimties procentų. Pensininkė Rūta į savo vežimėlį prisikrovusi įvairių produktų, tačiau renkasi atidžiai. Įpirkti pavyksta ne viską, ko norėtųsi. Pirkėjų žodžius patvirtina ir statistika. Lyginant su tuo pat metu pernai, pigo tik dalis daržovių.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Pabrangus aliejui ir pieno produktams, maisto kainos pasaulyje rugsėjį dar padidėjo, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pasak FAO, maisto kainų pakilimas daugelyje šalių viršijo infliaciją. Organizacijos skaičiuojamas maisto kainų indeksas rugsėjį sudarė 178,4 punkto ir buvo 1,4 punkto, arba 0,8 proc., didesnis negu rugsėjį bei 7,4 punkto, arba 4,3 proc., didesnis negu 2016 metų rugsėjo mėnesį.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.

Turtingiausias šalies verslininkas Nerijus Numavičius į antrą pagal dydį Jungtinės Karalystės parduotuvių tinklą „McColl's Retail Group“ investavo dar 33,6 mln. svaro sterlingų (37,85 mln. Eur) ir tapo vienu didžiausių jos akcininkų. Jis įsigijo beveik dešimtadalį bendrovės akcijų ir dabar valdo 11,3 proc. kapitalo. N.Numavičiaus šeimos biuras „Talka LT“ pranešė, kad 9,9 proc.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA kortelėmis, numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m. balandžio vidurio. Iki to laiko atsiskaitant kai kuriose vietose VISA bekontaktėmis kortelėmis, bekontakčio atsiskaitymo limitas vis dar bus 10 eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėždamas, kad didžiulė pajamų nelygybė tampa stabdžiu Lietuvos ekonomikos augimui, tačiau iš esmės nelygybė yrą sąžininga. Problema ta, kad daug dirbantys neišbrenda iš skurdo. Pasak V. Šapokos, pajamų nelygybė nėra vien Lietuvos fenomenas: vos 1 proc. pasaulio turtingųjų turi sukaupę virš 50 proc. viso pasaulio turto. Tad lygiava – nėra išeitis, tai parodo ir istorijos pamokos, sako jis. „Lygiava priešinga žmogaus prigimčiai.

Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų rinkos metų sandoriu pripažintas „Nordea“ ir DNB verslo sujungimas Baltijos šalyse, įsteigiant naują banką „Luminor“. Baltijos privataus kapitalo ir rizikos kapitalo metų sandoriu pripažinta „PAG Capital“ ir „Meridian Capital Management“ 214 mln. eurų investicija į bendrovių grupę „Food Union“, o Baltijos šalių investicija į užsienio rinkas – Latvijos įmonės „Lauma International“ įgyvendintas Vokietijos bendrovės „Felina“ įsigijimas.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ laikinasis vadovas, grupės strategijos ir plėtros direktorius Mindaugas Keizeris sako, jog grupės veikla po teisėsaugos pradėto tyrimo atsistatydinus Daliui Misiūnui, grįžta į vėžes.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją visoje šalyje, ketvirtadienį ji kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad laiškas Komisijai išsiųstas ketvirtadienį ryte. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų.

Europos Komisija (EK) turės nagrinėti Lietuvos prašymą dėl paramos, padengiant dalį dėl liūčių žemdirbių patirtų nuostolių, sako eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. „Ekstremalių situacijų atveju yra tam tikri fondai, kurie teikia pagalbą, ir aš manau, kad jei Vyriausybė skelbia tokius žingsnius, tai neabejotinai turės kreiptis į Komisiją, pateikti faktus, pagrindimą, ekonominius skaičiavimus.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas valstybės įmonės „Automagistralė“ vidinis tyrimas atskleidė neracionalios, neekonomiškos ir neefektyvios veiklos atvejus. Viešųjų pirkimų pažeidimai, privačių interesų konfliktai, neteisėtos išmokos, įtarimai dėl galimo įmonės vadovybės asmeninės naudos siekimo – tokie antrosios iš vienuolikos šalies valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių tyrimo rezultatai. Ministerija taip pat jau yra atlikusi VĮ Utenos regiono keliai auditą.

Suomijos kelionių agentūra „Timetravels“ atidarys klientų aptarnavimo centrą Kaune. Per artimiausius dvejus metus oficialus kelionių į Kalėdų Senelio kaimelį organizatorius ir partneris Kaune planuoja įdarbinti apie 30 klientų aptarnavimo specialistų, dirbsiančių su pagrindinėmis agentūros rinkomis visame pasaulyje. „Kurti padalinį Lietuvoje nusprendėme pamažu.

Valdžia atsisako planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, bet siūlo griežtinti jų apmokestinimą. „Dėl galutinės sumos dar nėra apsispręsta, dar ieškosime kompromiso su verslo atstovais“, - Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, apyvartos ribą, kurią viršijus reikės mokėti fiksuotą - 5-15 proc. pelno - pajamų mokestį, siūloma sumažinti nuo 45 tūkst. eurų (kaip siūlyta anksčiau) iki 20 tūkst. eurų.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Latvijos premjeras pareiškė, jog kol kas nenuspręsta, ar reikalauti iš Lietuvos kompensacijos už išardytą geležinkelio Mažeikiai-Rengė atkarpą. „Kol kas tai nebuvo svarstyta“, – pareiškė Maris Kučinskis, LNT televizijos laidoje atsakydamas į klausimą, ar Latvija ketina reikalauti iš Lietuvos atlyginti dėl to patirtus nuostolius. M.Kučinskis priminė, jog Latvija ne kartą bandė atkreipti Lietuvos dėmesį, jog tai buvo nesąžiningas, konkurenciją ribojantis poelgis.

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

Finansų ministras kartoja, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Tačiau Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia konkretaus pajamų ir išlaidų plano. „Esame numatę perteklinį biudžetą. Tam, kad tos laikinos pajamos, kurios yra iš ekonomikos šildymo, kad neprisiimtume ilgalaikių įsipareigojimų, nes valstybės finansų sistemos stabilumo prasme tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų neatsakingas poelgis“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Šapoka.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

Dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms, Vyriausybė vėlina Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos terminą - juos kongreso veiklai tikimasi pritaikyti iki 2021-ųjų. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį. Anksčiau buvo numatyta, kad rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai čia vyks jau nuo 2019-ųjų.

Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs, ar atsižvelgti į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir paskelbti šalyje ekstremalią situaciją, nes dėl liūčių ūkininkai patyrė dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat panaudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas.

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

 Turguose vis dar klesti šešėlis. Tuo dar kartą įsitikino patys kriminalistai, turguose tikrinę, ar prekeiviai sąžiningai žmonėms duoda kasos čekius. Skaičiai šokiruojantys: pas dalį prekeivių kone visi kišenėse turimi pinigai buvo neįtraukti į apskaitą. Patys prekeiviai ginasi mokesčių nevengiantys ir turi paaiškinimą, kodėl jų kišenėse krūvos šlamančiųjų. Kai kas kaltina atostogas. Valerija turguje prekiauja jau dešimt metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos patalpos verslininkams nuomojamos pusdykiai ir dar galimai neskaidriai. Taip sako pats ministras po atlikto tyrimo. Nustatyta atvejų, kai ligoninėse patalpos išnuomotos be viešo konkurso, o kvadratinio metro kaina kai kur galėjo būti šimtu kartų mažesnė nei rinkoje. Aplaidžiu požiūriu į patalpų nuomą kaltinamas ministerijos kancleris. Jis tai vadina nepagrįstu puolimu. Kavinė didžiausioje Lietuvos ligoninėje – „Santaros klinikose“ – pilna žmonų.

Lietuvos ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ bei „Vilniaus energijos“ ginče Lietuva pateikė priešieškinį dėl 130 mln. eurų žalos atlyginimo. Portalo 15min.lt paskelbtą informaciją BNS patvirtino Energetikos ministerijos atstovai. „Siekdama apginti valstybės ir šilumos vartotojų interesus, Lietuva pareikalavo iš „Veolia“ grupės įmonių padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos šilumos vartotojams ir rinkai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. eurų.

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

„Ryanair Holdings“ keleivių srautas rugsėjį padidėjo 1 mln. žmonių, arba 9,2 proc., iki 11,8 mln., pranešė Airijos pigių skrydžių įmonė. Prieaugis buvo mažiausias nuo kovo mėnesio, kuomet skraidintų keleivių skaičius per mėnesį padidėjo 900 tūkst. žmonių. 2016 metų rugsėjį keleivių srauto prieaugis sudarė beveik 14 procentų. Rugsėjo viduryje „Ryanair“ paskelbė, jog iki spalio pabaigos atšauks 2,1 tūkst. skrydžių, nes po aktyvaus vasaros sezono turi išleisti atostogų pilotus ir kitus darbuotojus.