Lietuvos verslas

Žemės ūkio ministras siūlo steigti rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų skirtos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius. Bronius Markauskas nededa daug vilčių, kad Lietuva tam gaus Europos Sąjungos (ES) paramos. Ministras BNS pranešė, kad 1,5 mėnesio anksčiau - spalio viduryje bus padėtas mokėti tiesioginių išmokų avansas - taip tikimasi padėti ūkininkams, dėl liūčių praradusiems dalį ar visą derlių.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį.

„Uber“ nebus leista pratęsti licencija Londone, pareiškė „Transport for London (TfL), rašoma BBC. TfL nustatė, kad maždaug 25 tūkst. vairuotojų Britanijos sostinėje turinčios „Uber“ veiksmai neatitinka kriterijų, pakankamų išlaikyti privačių pavežimų operatoriaus licenciją. „Uber“ požiūris ir elgesys parodė, kad trūksta įmonės atsakomybės, o tai gali sukelti visuomenės saugumo problemų, pareiškė institucija.

Trims buvusiems Skandinavijos telekomunikacijų bendrovės „Telia Company“ vadovams penktadienį buvo pateikti kaltinimai dėl korupcijos Uzbekistane, pranešė Švedijos prokuratūra. Tarp kaltinamųjų yra šešerius metus tuomet dar bendrovei „TeliaSonera“ vadovavęs Larsas Nybergas, skelbia Švedijos naujienų agentūra TT. Jis atsistatydino 2013 metais po vidinio tyrimo dėl susitarimo su kompaniją, kuriai vadovavo Uzbekistano prezidento dukra.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Telia“ ir „Tele2“  pranešė apie naujųjų „Apple“ flagmanų „iPhone 8“ ir „iPhone 8 Plus“ prekybos startą. Aiškėja ir pirmosios tendencijos, ką klientai linkę įsigyti labiau.  Šiąnakt iš karto po vidurnakčio nekantriausi „Telia“ klientai jau pradėjo užsakinėti naujuosius „iPhone 8“ ir „iPhone 8 Plus“ telefonus. Pirmasis „iPhone 8” buvo parduotas 00 val. 05 minutės.

Lenkija nori atsisakyti rusiškų dujų importo ir tai gali įvykti nuo 2022 metų, vizito Vašingtone metu pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowski, kurį cituoja Lenkijos žiniasklaida. „Einame prie to, kad tuo metu turėtume galimybę importuoti dujas iš kitų, politiškai saugių šaltinių, kurie leis mums išvengti Rusijos veiksmų, stebėtų Ukrainoje ar Baltarusijoje, pavojaus“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.

Išvykimo iš Lietuvos deklaracijų šiemet jau pateikta daugiau nei per visus 2016 m., tačiau tai lemti galėjo ne išaugusi emigracija, o su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję pakeitimai. Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį–rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Vandenį tiekiančių įmonių vadovai beveik neabejoja, kad vanduo netrukus brangs. Nuo vasaros į vandens tiekimo įmones plaukė aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyti įsakymai grąžinti milijonus eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, neva panaudotos netinkamai - dabar juos jau gavo 24 iš 60 Lietuvoje veikiančių šios srities bendrovių, rašo „Lietuvos rytas“. Bene liūdniausia padėtis - Trakuose. Mat „Trakų vandenys“ privalo grąžinti beveik 1,377 mln.

 Lietuvos oro uostai neturi informacijos, ar dėl pilotų atostogų dar bus netikėtai atšaukta airių pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ skrydžių iš Lietuvos iki spalio 28-osios, nes šalis nėra paminėta oficialiame atšauktų skrydžių sąraše, kurį airių įmonė savo internetinėje svetainėje paviešino šios savaitės pradžioje, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. Vilniaus oro uostą administruojančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai atstovė Agnė Mažeikytė sakė, kad atšauktų skrydžių sąrašuose iki...

Pastaruoju metu per visą Europą vilnija skandalai apie užterštus vištų kiaušinius, atskiruose kraštuose netyla skandalai ir dėl maisto kokybės bei randamų netinkamų priedų. Todėl nenuostabu, kodėl žmonės jautriai reaguoja į panašią informaciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Rita M., kuri neslėpė pykčio dėl vienos įmonės reklamos. Moters teigimu, paukštienos fabriko „Kekava“ reklaminiais triukais apgaudinėjami žmonės, todėl ji negalinti tylėti.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl išaugusių tarifų, atsigauna ir didėja jau penktą mėnesį iš eilės, o rugpjūtį jų surinka daugiau nei prieš metus. Aštuonių mėnesių deklaruotos akcizų įplaukos yra didesnės nei pernai - tai lėmė jų šuolis vasarį, kai žmonės pirko alkoholio atsargas. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau per aštuonis mėnesius daugiau realizuota tik spiritinių gėrimų.

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovės Baltijos šalims Ligos Bitės teigimu, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie skaitmeninės revoliucijos diktuojamų sąlygų ir iš anksto pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary ketvirtadienį pareiškė neatmetąs galimybės, kad bendrovei gali tekti atšaukti dar daugiau skrydžių, tačiau tai nebūtų susiję su dabartinėmis problemomis dėl pilotų stygiaus. Per kompanijos akcininkių susirinkimą Dubline kompanijos vadovas sakė, kad „negaliu garantuoti, jog nebus daugiau atšaukimų, tačiau jie nebus susiję su dabartine pilotų darbo grafiko problema“, patvirtino kompanijos atstovas.

Lietuvos žemės ūkio rinkoje atsiranda naujas vardas – savarankišką veiklą pradeda „Groward“ įmonių grupė. „Groward Group“ vardą rinkai pristato bendrovė „VG Agroholding“, atskyrusi savo veiklą nuo „Vičiūnų grupės“ ir tapusi savarankiška žemės ūkio įmonių grupe. Būdama „Vičiūnų grupės“ dalimi, per pastaruosius ketverius metus įmonė plėtė kiaušinių ir jų produktų, taip pat ekologinių bei egzotinių grūdinių kultūrų verslą Lietuvoje ir užsienyje.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“ ketina parduoti dalį verslo Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonei „Homanit Holding“. „Grigeo“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos įmone dėl 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo. Nurodoma, kad sandoriui įvykus, „Homanit Holding“ per pusantrų metų Lietuvoje ketina investuoti 65 mln.

Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.

 Seimas nesutinka, kad žemės saugiklių įstatymas būtų atšauktas. Seimas ketvirtadienį atmetė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, kuria jis siūlė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą pripažinti netekusiu galios. Už jos svarstymą balsavo 29 Seimo nariai, prieš - 17, o susilaikė 35. „Šiandien stambiausi žemvaldžiai yra Lietuvoje,“, - piktinosi E.Gentvilas.

Lietuva ir Latvija kitą savaitę ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašant kompensuoti ūkininkams liūčių padarytus nuostolius, pranešė Žemės ūkio ministerija. „Esmė tokia, kad dabar yra rengiamas bendras Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrų kreipimasis į Europos Komisiją dėl galimų ūkininkų nuostolių kompensavimo, nes Latvijos pietuose gana analogiška situacija, kaip ir mūsų kai kuriuose regionuose“, - BNS sakė žemės ūkio ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas.

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rose Grymes į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai. – Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą.

  „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad norint sumažinti emigraciją, būtina didinti Lietuvos žmonių pajamas. Anot jo, verslas privalo darbuotojams mokėti bent minimalų atlyginimą. „Mes tiesiog turime užtikrinti, kad mūsų žmonės dėl pajamų trūkumo neemigruotų. Turime suprasti, kad tą verslą reikia vienaip ar kitaip tvarkyti, kad galėtume mokėti nors jau tą minimalų atlyginimą. Nemanau, kad tai būtų didžiausia problema.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Naujas Darbo kodeksas – gerai, tačiau nepakankamai. Bent jau taip reformą įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo įmonės. 71 proc. JAV kapitalo įmonių naująjį darbo kodeksą vertina palankiai, tačiau net 79 proc. apklaustųjų teigia, jog pakeitimai negarantuoja modernesnių darbo santykių.

 Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad verslas neprieštarautų net ir didesnei nei 400 eurų minimaliai algai (MMA), kaip siūlo Vyriausybė. Tačiau Vyriausybės vadovas remiasi tik dalies įmonių apklausa, sako darbdavių atstovas. Anot Dano Arlausko, smulkioms ir vidutinėms įmonėms toks sprendimas būtų skausmingas. „Aš bendrauju su verslininkais ir vakar buvau susitikęs su asociacijomis, tai jie kalba, kad galbūt per mažai.

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką.

„IKEA Industry“ priėmė sprendimą investuoti į baldų gamybą Kazlų Rūdoje. Teigiama, kad investicijos į pažangias technologijas suteiks galimybę padvigubinti gamybos pajėgumus. Statybas planuojama pradėti dar šių metų rudenį. „IKEA Industry“ Kazlų Rūdoje mato didelį potencialą. Vertinant veiklos patirtį, darbuotojų kompetencijas, galimybes pritraukti naujų darbuotojų, žaliavų prieinamumą, Lietuva išties konkurencinga“, – teigia „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

Po septynerius metus trukusių derybų ketvirtadienį dalinai įsigaliojo Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (CETA).  „Šis susitarimas atspindi būtent tokią prekybos politiką, kokios mes norime: tai turi būti ekonomikos augimą skatinanti priemonė, kuri ne tik būtų naudinga Europos įmonėms ir piliečiams, bet taip pat leistų skleisti mūsų vertybes, pasinaudoti globalizacijos pranašumais ir formuoti pasaulio prekybos taisykles“, – šia svarbia ES prekybos politikai proga parei...

 Vyriausybę, darbdavius ir profesine sąjungas vienijanti Trišalė taryba ketvirtadienį svarstys, ar nuo kitų metų minimalią algą (MMA) padidinti 20 eurų iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, jog Trišalei tarybai, kaip ir žadėta, ketvirtadienį bus pateiktas argumentuotas atsakymas, kodėl MMA reikia didinti iki 400 eurų. Anot jo, tai sudarytų 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir neviršytų jo augimo prognozių. Be to, MMA neturi viršyti 50 proc.

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų minimalų atlyginimą (MMA) didinti iki 400 eurų, profsąjungos ir darbdaviai neturi vieningos nuomonės. Profesinės sąjungos mano, jog 400 eurų yra per mažai - minimali alga po kelerių metų turėtų siekti 500 eurų, tuo metu darbdaviai mano, jog 400 eurų yra per daug ir nori, kad MMA nepriklausytų nuo politikų valios. „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė padidinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Šis dydis taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenimis. Jis dabar siekia 102 eurus. Nuo šių pajamų dydžio priklauso tokie dalykai kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, kitos išmokos.

Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas kitose šalyse, kur ta pati kolekcija kainavo daug pigiau. „Lidl“ atstovės paaiškinimas suglumino ir ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių. Teigiama, kad tai leis sutaupyti 13,74 mln. eurų per metus. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, jog analizavus antrinių įmonių veiklą, tapo aišku, kad yra didelis potencialas joms veikti efektyviau ir stiprinti konkurencingumą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė esantis pasiruošęs diskutuoti su verslininkais ir darbuotojų atstovais dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Šį klausimą premjeras trečiadienį Vyriausybėje aptarė su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. „Mes šiandien kalbėjome apie principus, kokiu principu tai turėtų būti surišta, galbūt net įtvirtinti procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Praėjusią savaitę gavus Europos Komisijos leidimą „Nordea“ ir DNB bankams sujungti savo veiklą Baltijos šalyse, šį procesą planuojama įgyvendinti 2017 metų spalio 1 dieną. Sėkmingai užbaigus susijungimo procesus bus įsteigtas ir Baltijos šalių regione veiklą pradės naujas finansinių paslaugų teikėjas „Luminor“. „Luminor“ suvienys „Nordea“ ir DNB – dviejų pirmaujančių Šiaurės šalių bankų – patirtį, išskirtinį dėmesį klientams ir gerą vietinės rinkos supratimą.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Ūkio ministerija siūlo kelionių organizatorių lėšomis sukurti fondą, kuriuo būtų dengiami turistų nuostoliai, jei bendrovės taptų nemokios. Pačios įmonės tokiam pasiūlymui nepritaria ir siūlo įpareigoti drausti nuo nemokumo. Ūkio viceministras Ramūnas Burokas sako, kad dabar įstatyme įtvirtinta kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma nepadengia visų galimų turistų nuostolių.

 Teisingumo ministrė atšaukė valstybės įmonės Registrų centras valdybą ir paskelbė naujų kandidatų į ją atranką. Naujoji valdyba turės paskirti ir naują centro vadovą - ankstesnis vadovas Kęstutis Sabaliauskas buvo priverstas palikti postą, auditui atskleidus neefektyvų įmonės valdymą ir galimus piktnaudžiavimus. Milda Vainiutė pasirašė tai numatantį įsakymą. Naujoje valdyboje dirbs 6 nariai, pranešė ministerija.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

 Seimo Antikorupcijos komisija, kuri įpareigota ištirti socialdemokrato Artūro Skardžiaus veiklą ir galimą interesų konfliktą, trečiadienį įvertins Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas dėl parlamentaro 2011-2017 metais teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika. „STT pateiks antikorupcinio vertinimo išvadą dėl A.Skardžiaus teiktų pataisų, susijusių su atsinaujinančia energetika.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.