Lietuvos verslas

Prekybos tinklai „Lidl“ ir „Rimi“ skelbia ilginantys dėl karantino anksčiau sutrumpintą parduotuvių darbo laiką, tuo metu „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ kol kas to neplanuoja. „Rimi“ nuo antradienio ilgina dešimties parduotuvių darbo laiką Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje, o dvi parduotuvėse Vilniuje tik sekmadieniais dirbs trumpiau.

Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės 8,1 proc., tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 8,2 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 7,5 proc. ir 8,6 proc., o 2021 metais – padidėti 7,9 proc. ir 8,3 proc.

Klaipėdos savivaldybė turi grąžinti 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų dėl prieš dvejus metus pastatyto baseino pažeidimų, teigia ES lėšų panaudojimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Tuo metu savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui. Klaipėdos baseino statyboms iš viso buvo skirta apie 12 mln. eurų ES paramos, tačiau po Valstybės kontrolės atlikto audito ir rekomendacijų, CPVA dar kartą patikrino projektą ir nustatė pažeidimus, todėl nurodė grąžinti dalį ES lėšų.

Tęsiantis karantinui, kai kurie darbdaviai bando visokiais būdais nutraukti daro sutartis su darbuotojais. Tuo taip pat skundžiasi vienos sporto ir laisvalaikio prekių parduotuvės darbuotojai. Jie tvirtina gavę žinią, kad yra atleidžiami dėl prastų rezultatų ir yra spaudžiami kuo skubiau pasirašyti atleidimų prašymus. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad darbuotojai bus atleisti pagal įstatymus.

Ekonomikos skatinimo planas turi būti įgyvendinamas sparčiau, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jis taip pat pabrėžia, kad ateityje, esant poreikiui, pagalbos priemonės turės būti peržiūrimos ir modifikuojamos.  „Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių.

Darbuotojų profesinė sąjunga teigia sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.  Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, vaizdo pokalbyje su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį ministras Linas Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį savo socialinėje paskyroje paaiškino, kaip bus vykdomi rekomendacinio pobūdžio nurodymai medikams, taip pat patikino, kad jau trečiadienį bus svarstoma daliai verslų atrišti rankas, kad šie pradėtų savo veiklą. Kaip teigė S. Skvernelis savo paskelbtame įraše, priimti sprendimai dėl medikų darbo saugos klausimų yra rekomendaciniai. „Privalome jau šiandien galvoti apie sklandų ir tinkamą visos sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ateityje.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas kritikuoja valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam verslui dalybas. Jis siūlo labiau remti verslius žmones, o ne visiems atseikėti vienodai.   „Dabar yra tokia rizika, kad bus susikoncentruota remti žmones, kurie jau nebeturi darbo. Bet tokiu būdu skatinsime žmones laukti, kol kažkas duotų. Bet jeigu remtume veiklius žmones, kurie kuria pridėtinę vertę, pasirūpina savimi.

Mokiniams iš socialiai jautrių šeimų antradienį bus perduota dar 4 tūkst. planšetinių kompiuterių, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kompiuteriai bus išdalinti mokiniams dvylikoje šalies savivaldybių: Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono bei Švenčionių rajono.

Lietuvos  bankas (LB) skyrė 9 tūkst. eurų baudą mokėjimo įstaigai „Majestic Financial“, kuri dalį klientų lėšų saugojo netinkamai. „Majestic Financial“ pažeidė Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimus – nors klientų lėšas laikė kredito įstaigose, tačiau dalį jų – ne klientų lėšoms saugoti skirtose sąskaitose, kaip tai nustato įstatymas, teigiama LB pranešime. Pasak LB, šiuo metu bendrovė teisės akto reikalavimą jau vykdo.

Antradienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje pristatytos valstybės paramos verslui karantino bei koronaviruso pandemijos metu naujienos. Ekonomikos ir inovacijų viceministrės teigimu, jei po Velykų neįvyks ligos protrūkis, valstybė svarsto leisti vykdyti veiklą daliai dabar draudžiamų verslų. Nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, UAB „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai ir dėl to sutrikus daugeliui logistikos grandinių, Lietuva tampa logistikos centru iš Tolimųjų Rytų į Europą. Šventinį Velykų savaitgalį pirmą kartą istorijoje į Europą atvyko traukinys iš Kinijos, kurio krovinį sudaro tik pašto siuntos, ir jis sustojo ne kur kitur, o būtent Lietuvoje, Vilniaus intermodaliniame terminale. 42-uose traukinį sudarančiuose pašto konteineriuose atgabentos siuntos skirtos ne tik Lietuvai, bet visai Europai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovavusi šaliai sunkiu 2008 – 2010 krizės laikotarpiu, sako, kad naujoji krizė tikrai nebus lengvesnė, tiesa, bus kiek kitokia. Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad iš krizės, kuri užgriuvo staigiai ir netikėtai, galime išbristi tik kartu ir nebadydami pirštais vieni į kitus. Tai, ir buvusių krizių pamokos, pasak D. Grybauskaitės, gali būti mūsų bilietas greitesniam atsigavimui.

Paskelbus karantiną, daugelis verslų turėjo sustabdyti veiklą arba bandyti ją perkelti į virtualią erdvę. Ne išimtis ir automobilių rinka. Europoje uždarinėjamos gamyklos, automobilių pardavimai krito daugiau nei 80 procentų. Lietuvoje jų pardavimas irgi sumažėjo, bet pardavėjai didesnių nuolaidų bent kol kas nežada. Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, šiemet, palyginti tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pardavimai smuko 44 procentais.

Karantino pradžioje rinkoje pritrūkus dezinfekuojančių skysčių ir higienos specialistams patarus nuo koronaviruso saugotis rankas plaunant ūkišku muilu, jo paklausa išaugo kelis kartus.   Gamintojai sako nespėjantys įvykdyti visų užsakymų, nes trūksta žaliavų, o prekybos centrai teigia dar prieš paskelbiant karantiną bei jo pradžioje matę augantį higienos prekių poreikį.  „Norfoje“ ūkiško muilo pardavimai, paskelbus karantiną, padidėjo maždaug keturis kartus.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Viena didžiausių keleivių pervežimo bendrovių „Kautra“ skelbia nuo antradienio atnaujinanti susisiekimą tarpmiestiniais autobusais.  Planuojama, kad jie iš pradžių kursuos tarp didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Anot bendrovės atstovų, atnaujinant darbą didžiausias dėmesys skiriamas saugumui. „Norėjome atnaujinti darbą po švenčių, įsivažiuoti po truputį tarp didžiųjų miestų. Planuojame pradžioje dirbti su dešimčia autobusų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pastarąsias dvi savaites tikrinusi interneto prekeivius, kurie be verslo liudijimų pardavinėjo apsaugos nuo koronaviruso priemones, pradėjo tikrinti, kaip tradiciniai verslininkai laikosi karantino sąlygų ir Vyriausybės nustatyto įpareigojimo pandemijos metu nevykdyti prekybos. Paaiškėjo, kad ir čia pažeidėjų – ne vienas.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

Prekybos centrų dovanų korteles turintys tautiečiai ėmė nerimauti. Nežinia, kiek tęsis karantinas, daugelis parduotuvių nedirba o dovanų kortelių galiojimas vieniems jau pasibaigė, o kitiems – baigsis netrukus. Tad portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiu atveju siūlo daryti prekybos centrai.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino uždraudus dirbti viešojo maitinimo sektoriui, svaigiųjų gėrimų gamyba nesumažėjo, tačiau tiek stipriųjų gėrimų, tiek alaus gamintojai prognozuoja pardavimų smukimą. Stipriųjų gėrimų gamintojai prognozuoja iki 40 proc. rinkos susitraukimą bei akcentuoja viešbučių ir viešojo maitinimo sektorių įsiskolinimus. Stambieji alaus gamintojai skaičiuoja, kad karantinas atsiriekė apie 15 proc. jų pardavimų, jie išpylė apie 2 mln. litrų šio gėrimo.

Lietuvoje įvedus karantiną, daugelis pradėjo naudotis alternatyvomis ėjimui į parduotuvę, pavyzdžiui, internetinėmis maisto ir kasdienių prekių elektroninėmis parduotuvėmis. Tačiau užuot ilgai laukę kurjerio kai kurie ėmė kreiptis ir į taksi ar pavėžėjus – gyventojai jų prašo nupirkti prekes ir pristatyti į namus.

Paskelbus apie galimybę atidėti bankų paskolas, gyventojai jau bando ja naudotis. Bankai ragina nedelsti ir susidūrus su problemomis, kuo skubiau teikti prašymus atidėti paskolai, nes kol jų nėra ar jie nepatvirtinti klientas privalo vykdyti įsipareigojimus bankui ir mokėti įmokas. Kai bankų skyriai veikia tik nuotoliniu būdu, o internetu nesinaudoji, gali kilti keblumų. Į portalą tv3.lt kreipėsi klaipėdiškis Antanas. Vyresnio amžiaus vyras nori atidėti paskolos mokėjimą.

Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo komercinio banko „Luminor“ duomenys. „Paskelbus karantiną pinigų išgryninimas iš bankomatų buvo išaugęs, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinktis kitas atsiskaitymo priemones. Priešinga situacija su elektroniniais atsiskaitymais – operacijų skaičius internetinėse parduotuvėse per metus šoktelėjo 30 proc.

Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias profesijas patenka ir paštininkai, reklamos bei rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, administratoriai, statybininkai, vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, šiemet bus paskelbta naujų kvietimų kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti, taip pat spartinama ir kompensacijų išmokėjimo tvarka, pranešė Energetikos ministerija. Kvietimas kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti bus paankstintas ir skelbiamas šių metų liepos 1 dieną, o paramos saulės elektrinės įsirengimui ant savo stogo kvietimas – spalio 1 dieną.

Lietuvos bankas nurodė užblokuoti interneto svetaines bitcoins-era.net ir marketssoft.net, nelegaliai siūlančias ir reklamuojančias investicines paslaugas. Sprendimas priimtas, gavus teismo leidimą, o nurodymas pateiktas tinklo paslaugų teikėjams – jie turės kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti svetaines, pranešė LB.

Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik mėnesiui nuo karantino pradžios vis dar sulaukiama darbuotojų skundų, kad jie yra verčiami palikti darbą. Įmonė teigia patirianti sunkumų ir atsiskaityti beveik nevėluoja.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių, nors jų poreikis taip pat mažėja, skelbia neformalus ekspertų forumas Pandemijos ekonomikos grupė. Pasak jos, su krize kovojanti Lietuva galėtų pasitelkti daugiau ekonomikos skatinimo priemonių, jos turėtų būti pasiekiamos greičiau.  Anot buvusio „Oxford Business Group“ vyriausiojo analitiko Pauliaus Kunčino, darbo vietų netekimai artimiausiu metu gali augti mažiausiai du kartus.

„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pernai buvo 9,4 proc. – 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2018 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas. Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas.

Jau aštuntus metus iš eilės Jungtinės Tautos (JT), minint tarptautinės laimės dieną, skelbia „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje šalys yra rikiuojamos pagal nacionalinį laimės lygį šalyje. Šiemet Lietuva vėl pademonstravo progresą ir pakilo į 41-ą vietą, vis dar gerokai lenkdama Baltijos kaimynes. Nuo 2013 metų Lietuva į viršų pašoko net per trisdešimt pozicijų, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Laimės ataskaita šiemet buvo išleista, atrodo, pačiu netinkamiausiu laiku.

Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl likvidumo paskolų  finansų rinkos dalyviams, Lietuvos banko (LB) valdyba įsteigė Likvidumo paskolų komitetą, penktadienį pranešė LB.

Klaipėdos miesto valdžia 5,171 mln. eurų didina 2020 metų savivaldybės biudžeto pajamas ir asignavimus, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.   Taip ketvirtadienį nutarta neeiliniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje.  Be to, nuspręsta skirti daugiau lėšų koronaviruso sukeltai ekstremaliajai situacijai valdyti ir jos padariniams likviduoti – surastos lėšos, beveik 1,22  mln.

Sveikatos apsaugos ministerijai suteikus leidimus 14-ai įmonių gaminti dezinfekcinį skystį, po poros savaičių poreikis buvo patenkintas, o dar po poros rinkoje susidarė perteklius, rašo portalas vz.lt. Kai kurios bendrovės, investavusios apyvartines lėšas, nebeturi jo kam parduoti ir nori leidimų eksportui. BNS anksčiau rašė,kad dėl plintančio koronaviruso smarkiai išaugus rankų dezinfekcinio skysčio poreikiui, kovo mėnesį 50 leidimus turinčių įmonių pagamino apie 2 mln. litrų šio produkto.

Penktadienį pradeda veikti valstybės paramos verslui priemonė, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis dėl paskolų – jų lėšomis bus galima apmokėti tiekėjams, su kuriais jos negalėjo atsiskaityti dėl sustabdytos veiklos. Nauja priemonė yra dalis Vyriausybės patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo, skirto padėti  įmonėms sumažinti dėl karantino patirtus nuostolius.

Lietuvoje plintant koronavirusui, visuomenė su nerimu laukia Velykų. Neabejojant, kad šventinį savaitgalį tautiečiai važiuos lankyti giminių ir tokiu būdu galimai platins virusą. Būtent dėl to Vyriausybė Velykų savaitgalį apribojo atvykimą į Lietuvos miestus ir miestelius, o nuo penktadienio visi viešose vietose privalo dėvėti apsaugines kaukes. Neabejojama, kad šventinį savaitgalį didelio klientų antplūdžio sulauks ir didieji prekybos centrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Užimtumo įstatymo pataisas, pagal kurias darbdaviai galės gauti 90 proc. arba 70 proc. darbuotojų atlyginimų dydžio valstybės subsidijas, kai dėl karantino skelbiamos jų prastovos.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo antradienį priimtas pataisas, kuriomis 60–100 proc. padidinti atlyginimai per karantiną koronaviruso židiniuose dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant gydytojus rezidentus.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Lietuvoje nuo penktadienio žmonėms privalant viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones, Lietuvos vaistinių asociacija sako, kad viso kaukių poreikio patenkinti neįmanoma. Tuo metu prekybos įmonių asociacijos vadovė primena, kad dėvėti galima ne tik kaukes, bet ir kitas priemones.  Pasak Vaistinių asociacijos vadovės Dangutės Mikutienės, visos įsigyjamos kaukės iškart atsiduria ant prekystalių, sandėlyje laikomos tik atsargos vaistinių darbuotojams.

Lietuvos bankas (LB) įpareigojo Jungtinę centrinę kredito uniją (JCKU) iki vasaros pabaigos pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, pranešė centrinis bankas.  Lietuvos banko valdyba apsvarstė pirmą kartą atlikto unijos bei JCKU grupės inspektavimo rezultatus.

Kauno miesto savivaldybė po kritikos atšaukė sprendimus dėl prastovų kultūros darbuotojams ir iš naujo vertins jų galimybes dirbti nuotoliniu būdu, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Seimo Kultūros komiteto posėdyje ketvirtadienį jis pabrėžė, kad po ministerijos perspėjimo tokius pat sprendimus atšaukė ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Jurbarko rajono.

Tik prieš kelerius metus atidarant Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ pirmųjų parduotuvių Lietuvoje, prie jų driekėsi gyventojų eilės. Prieš karantinines Velykas, panašu, kartojasi kiek kitokie vaizdai. Vilniaus Žirmūnų mikrorajone šalia „Lidl“ parduotuvės gyvenanti vilnietė pro langą neįprastus vaizdus prie pačios parduotuvės pastebėjo ketvirtadienį prieš pietus. Kaip galima spręsti iš jos atsiųstų nuotraukų, ne visi pirkėjai laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo.

Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu“ pradeda prekybą maisto produktais. Į prekybos centrą internete sutelkusi žinomas parduotuves ir prekės ženklus, „Pigu“ ir toliau plečia asortimentą. Jau šiandien pirkėjai gali užsisakyti būtiniausių maisto produktų, kuriuos „Pigu.lt“ pristatys visoje Lietuvoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad papildė įmonių, kurioms be prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, dabar jame daugiau kaip 50 tūkst. įmonių. Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms.