Lietuvos verslas

Panašu, kad emigrantai dar ilgai negalės jaustis ramūs – tinkamai nedeklaravę savo išvykimo ir panorėję grįžti tėvynėn gali būti itin nemaloniai nustebinti. Už nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jų laukia įspūdingos skolos, galinčios siekti net ir 1400 eurų. „Sodra“ yra suskaičiavusi, kad Lietuvoje iš viso yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie patys privalo mokėti PSD įmokas. Tačiau metų pradžioje 252 tūkst. iš jų buvo skolingi daugiau nei 3 eurus.

Vilniaus savivaldybėje svarstomi planai euru branginti automobilių stovėjimą miesto centrinėje dalyje, taip pat ketinama plėsti ir brangiausias zonas, apmokestinti aikšteles prie miesto paplūdimių. Taip siekiama mažinti automobilių srautą bei taršą sostinės centre vietoje to siūlant ekologiškas transporto priemones. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pateiktame plane numatyta, kad brangiausioje mėlynojoje zonoje statyti automobilį valandai kainuotų 3,5 euro, raudonojoje – 2,5 euro.

Lietuvoje kol kas nebus skubama uždrausti chemikalų, kurių sudėtyje yra prieštaringai vertinamo herbicido glifosato, dar žinomo kaip raundapas, sako paskirtasis žemės ūkio ministras. Tačiau Andrius Palionis teigia pritariantis, kad šiais chemikalais nebūtų purškiami javai. Pasak jo, šių preparatų būtų atsisakoma greičiau, jeigu atsirastų alternatyvų. „Nieko blogo nematau, jeigu tai naudojama ne ant grūdinių kultūrų. Didžiausia problema naudojant šį preparatą, kada purškiami patys javai.

Mėgstantiems apsipirkti internete valdžia primena, kad nuo rugsėjo Lietuvoje pradeda veikti naujosios vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis tarnyboms blokuoti nepatikimas internetines parduotuves. Kol vartotojų teisių apsauga aiškina, kad ši interneto cenzūra bus naudojama tik kraštutiniais atvejais, rinkos ir informacinių technologijų ekspertai bijo, kad sergėtojų taikinyje gali atsidurti lietuvių pamėgtos internetinės parduotuvės.

Konkursą laimėjusi didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir jo produktus Vilniaus darželiams, nusprendė teismas. 1 mln. eurų vertės sutartis su įmone turėtų būti pasirašyta vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė kitos konkurso dalyvės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį – ji prašė panaikinti sprendimą laimėtoja paskelbti „Pontem“ ir nutraukti konkurso procedūras. „Žemaitijos pienas“ teismui teigė, kad savivaldybė skelbė pirksianti 3,2–3,5 proc.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Alkoholio parduotuvėje ryte nenusipirksime, tačiau alkoholizmu sergantiems tautiečiams prisigerti iš pat ryto tai netrukdo. Mat svaigalais virsta ir burnos skalavimo skystis su laipsniais, kurio „karčiosios“ mylėtojai randa kioske. Taip besisvaiginančių pakanka ir netoli sostinės. Vietos valdžia tik skėsčioja rankomis, į pagalbą kviečia policiją, bet geriančiųjų sutramdyti niekam nepavyksta.

Naujai patvirtintas premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad siekiant didesnio valstybės biudžeto, bus siūloma apmokestinti taršius automobilius ir išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Tačiau ar būsimiems mokesčiams pritars Seimas? Liepos pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskeinė teigia, kad nuo liepos mėnesio kaupime dalyvauja virš 1 mln. 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabartiniais skaičiavimais, 40 tūkst.

Beveik ketvirtadalis milijono lietuvių nusprendė bent jau kol kas nebekaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Daugelis sako besibaiminantys nežinomybės, politikų nuotaikų kaitos ar priverstinio apsisprendimo likti kaupime visam laikui.  Apie pensijų kaupimo reformą TV3 studijoje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė ir žurnalistas Artūras Anužis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Vokietijos vadovų išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Rusijai tęsis, kol Maskva nenutrauks agresyvių veiksmų Ukrainoje. Baigęs dviejų dienų vizitą Berlyne, Lietuvos vadovas sakė, kad Vokietija siekia nedidinti įtampos su Rusija, tačiau atidžiai stebi situaciją Ukrainos rytuose. „Vokietijos dėmesys Rusijos veiksmams Ukrainoje tikrai nėra sumažėjęs.

Per kelerius artimiausius metus Lietuvos įstatymai turės būti pakeisti taip, kad bent 2 mėnesius vaikus turės prižiūrėti vyrai, kitaip atitinkamos išmokos nebus mokamos. Tačiau net ir tokiu atveju mūsų šalyje garantijos tėvams bus vienos iš dosniausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos įstatymuose numatyta, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai suabejojo Susisiekimo ministerijos iniciatyva ilgainiui eSIM moduliais pakeisti telefonuose naudojamas fizines SIM korteles. Pasak bendrovių, prasminga kalbėti apie šios didelių investicijų reikalaujančios technologijos galimybes daiktų interneto ar nešiojamų įrenginių segmente, tačiau net ir čia sprendimus diktuos rinka – tokių įrenginių paplitimas, vartotojų poreikiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Vokietijos prezidentu Berlyne ketvirtadienį pabrėžė, jog Europos Sąjungai (ES) būtina stiprinti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV). G. Nausėdos teigimu, būtina sutelkti dėmesį į bendrus globalius iššūkius ir kartu kurti globalius standartus, naujas technologijas, didinat kibernetinį saugumą bei užtikrinant patikimų investicijų pritraukimą.

Kauno centre, vietoj apleisto „Britanikos“ viešbučio bendrovės „Permira Invest“ valdoma įmonė „K26“ planuoja statyti naują viešbutį, skelbia miesto savivaldybė. Planuojama griauti nebaigtą statyti „Britanikos“ viešbutį ir statyti naują 19,6 tūkst. kv. metrų bendro ploto viešbutį su 210 kambarių. „K26“ vadovas su architektu šių metų pabaigoje norėtų pradėti griovimo darbus, 2020 metų vasarį-kovą – suderinti projektą ir pradėti naujo viešbučio statybas.

Europos Sąjunga turi stebėti, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė atitiktų saugumo standartus, sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Vokietija remia Lietuvą, kad turi būti laikomasi didesnių saugumo kriterijų. Europos Sąjunga turi žiūrėti, kad ši Astravo jėgainė atitiktų visus saugumo standartus ir nekeltų pavojaus“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė Vokietijos kanclerė.

 Lietuvai ruošiantis blokuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą, ją importuoti žada Latvijos elektros perdavimo bendrovė AST. Todėl elektros prekyba su trečiosiomis valstybėmis Baltijos šalyse vyks nebe per Lietuvą, o per Latviją, rašo 15min.lt.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Lietuvos medikus stebina, kodėl, net ir dirbant daugiau valandų, atlyginimas gali būti mažesnis nei praėjusį mėnesį. Tačiau buhalteriai atkreipia dėmesį, kad visų darbuotojų atlyginimas kas mėnesį gali skirtis, viskas priklauso nuo to, kas parašyta jūsų darbo sutartyje. Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje slaugė pasidalino savo birželio ir liepos mėnesio atlyginimais, pastebėdama, kad net dirbdama daugiau valandų, vis tiek uždirba mažiau. Slaugytoja dirba pilnu etatu.

Nuo rugsėjo 10 d. „Luminor“ klientai prisijungti prie banko internete bei tvirtinti mokėjimus galės naudodamiesi nemokama programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu, elektroniniu parašu arba kodų generatoriumi. Kodų kortelės nuo tos dienos nebegalios ir klientai negalės su jomis atlikti jokių banko operacijų. Kodų kortelių, kaip mažiau patikimų autentifikavimo priemonių, laipsniškai atsisakoma visoje ES, rašoma pranešime spaudai.

Teismas laikinai sustabdė elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbtą maždaug 150 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių konkursą. Vilniaus apygardos teismas Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu sprendimą priėmė praėjusį penktadienį, rodo „Liteko“ duomenys. Pasak ESO, bendrovė paraišką pateikė ne per centrinę viešųjų pirkimų sistemą bei pasibaigus terminui, bet siekia įrodyti, jog ji laikėsi teisės aktų bei konkurso reikalavimų.

Artėjantis jubiliejus – gera proga džiaugtis, bet „Sodros“ darbuotojai nori, kad juos pradžiugintų ne tik kolegos, bet ir darbdavys. Šiaip darbdaviai gali, bet neprivalo skirti piniginį ar kitokį paskatinimą darbuotojui minint jubiliejų. Tačiau „Sodroje“ triūsiantys žmonės siekia, kad ne už gerus rezultatus, o tiesiog sulaukus apvalaus amžiaus, iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems privalomai būtų mokama atlyginimo dydžio premija.

Gera žinia mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams – minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20 procentų, skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai. Be to, didėjant pajamoms tėvai gali daugiau dėmesio skirti įsigyjamų mokyklinių prekių ir daiktų kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet, kaip ir pernai, moksleiviai ir jų tėvai Mokslo ir žinių dieną švęs savaitgalį – rugsėjo 1-oji šiemet minima sekmadienį. Nepaisant to, kad ugdymo įstaigos laisvos mokslo metų pradžią perkelti ir švęsti ne sekmadienį, o pirmadienį – rugsėjo 2-ąją – dauguma prekybininkų savo planų nekeičia ir tądien alkoholiu prekiaus.

Labiausiai brangstančiu maisto produktu toliau išlieka bulvės, o labiausiai pingančiu – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Liepą bulvių kaina vidutiniškai siekė 70 centų už kilogramą – 66,1 proc. daugiau nei prieš metus. Toliau rikiuojasi bananai – jų kilogramas pabrango 50,5 proc. iki 95 centų bei pomidorai, pabrangę 39,6 proc. iki 1,03 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina sumažėjo 51,3 proc. iki 43 centų už kilogramą.

Su žmonių priklausomybe nuo telefono jau kovoja ir turizmo verslas. Pasaulio viešbučiai ir SPA centrai savo svečiams siūlo kuriam laikui palikti skaitmeninius prietaisus seIfuose, o už tai siūlo nemokamas nakvynes, įvairias procedūras ir ekskursijas. Tokių naujovių poilsiautojams daugėja ir Lietuvoje. Medicinos ir fizikos mokslininkai šias naujoves sveikina ir sako, kad retas suvokia, kokią žalą mums daro nuolatinis įnikimas į telefoną, planšetę ar kompiuterį.

Gera žinia gyvenantiems arti pramonės, perdirbimo ar kitų objektų, skleidžiančių aštrius kvapus. Kone perpus mažinama leistina kvapų koncentracijos ore riba. Tačiau šį griežtinimą palankiai vertina tik jį priėmusieji. Mat smarvę kenčiantys gyventojai įsitikinę, kad to nepakanka kankinančiam dvokui pažaboti, o verslininkai grasina kainų kėlimu bei veiklos nutraukimu. Klaipėdos visuomenės sveikatos centre gyventojų skundų dėl nepakeliamos smarvės vien šiemet sulaukta per 700-us.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Daugeliui įprasta, kad apsilankymas pas odontologą kaip reikiant patuština piniginę. Nieko gero nežada ir statistiniai duomenys – kasmet odontologinės paslaugos tik brangsta. Nuo pernai metų liepos iki dabar kainos pakilo beveik 4 procentais, o vien jau šiemet – 2,8 proc. Nuo euro įvedimo 2015 m. odontologinės paslaugos pabrango penktadaliu. Ypač gydymo kainos „kandžiojasi“ didžiųjų miestų klinikose, tačiau nenorintys su tuo taikytis ieško, kur dantis susitaisyti pigiau.

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

Kukli Visagino geležinkelio stotis keliautojus pasitinka miške – išlipus iš traukinio prireikia laiko susigaudyti, kurioje pusėje yra miestas. Pušynų ir ežerų krašte pastatytą miestą supa išskirtinė gamta – kaip kartais juokauja vietiniai, čia kiekvienas turi po ežerą. Prieš 44 metus įkurtas Visaginas buvo skirtas būsimos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Dauguma jo gyventojų yra rusakalbiai.

Praėjus daugiau nei metams po didelį rezonansą sukėlusio „slaptų pirkėjų“ vaistinėse įteisinimo ši praktika reikšmingų rezultatų nedavė. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas. „Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Trys į Turkijos kurortą išsiruošę lietuviai, atvykę į penkių žvaigždučių viešbutį, liko nemaloniai nustebinti – triviečiame kambaryje vienam iš jų pasiūlyta ne lova, o čiužinys. Tuo metu kelionių organizatoriai teigia, kad poilsiautojai patys pasirinko tokį kambario tipą, nes nenorėjo permokėti už kelionę. Portalo tv3.lt skaitytoja Skaistė dalinasi savo istorija, kaip jai ir porai draugų apkarto kelionė į Turkijos kurortą Kemerą.

Elektroninių cigarečių skysčio garinimas kenkia jūsų sveikatai. Tokią žinią paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Jos atstovai aiškina, kad elektroninių cigarečių rinką būtina reguliuoti, nes atsiradusiais gaminiais greitai susidomi jaunimas – ne tik pilnamečiai, bet ir 18 metų neturintys vaikai, kurie elektronines cigaretes tiesiog nusiperka internetu. Vilnietis Edgaras elektroninių cigarečių skystį garina nuo 11-tos klasės, jau trejus metus.

Per metus labiausiai brangusi daržovė – svogūnas, kurio kilogramo kaina parduotuvėse šoktelėjo net 166 proc. Taip pat, lyginant šią ir praėjusią liepą, itin brango burokėliai, bulvės bei kopūstai. Daržovių augintojai tokį kainų pokytį priskiria ne tik prekybininkų antkainiams, bet ir itin sausiems orams. Kilogramas importuotų naujo derliaus nesupakuotų svogūnų parduotuvėse per metus pabrango beveik 166 proc.

Siekiant sumažinti laukiančiųjų eiles, žmones ir mašinas iš Klaipėdos į Kuršių neriją kelianti Smiltynės perkėla ruošiasi pirkti dar vieną keltą. Pasak laikinojo perkėlos vadovo, jei viskas vyks sklandžiai, naujas keltas turėtų plaukioti po dvejų metų. „Vasaros metu visi pasipiktinimai vyksta dėl eilių, mes darysime visas investicijas, kiek galime, kad dar daugiau pralaidumą padidinti“, – BNS sakė Mindaugas Čiakas.

Didesni pirkiniai kaip baldai, buitinės technikos prietaisai, transporto priemonės, įvairių planų įgyvendinimas - išvykos į užsienio šalis, kursai, gydymo išlaidos pareikalauja plačiau atverti piniginę. Tačiau daugelis didesnę vertę turinčių paslaugų bei pirkinių yra neatsiejami nuo kokybiško ir patogaus gyvenimo, todėl reikalingos daugeliui šeimų ir pavienių asmenų.

Kalbos apie ridos klastojimą netyla – naudotų automobilių pardavėjai ir toliau pardavinėja transporto priemones, nuslėpdami tikrąją jų istoriją, o gresianti baudžiamoji atsakomybė už tokį poelgį prekeivių neatbaido.  Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki birželio Lietuvos rinkoje buvo parduota daugiau kaip 89 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.

 Lietuvoje mažėjant grybų bei jų rinkėjų, taip pat retėjant miškams, traukiasi ir lietuviškų miško gėrybių verslas. „Verslui perspektyvos labai liūdnos. Iš lietuviškų grybų ar uogų verslo nėra, jų trūksta, todėl atsivežama žaliava iš kitų šalių“, – BNS sakė 10 įmonių vienijančios Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.

Įsibėgėjus javapjūtei grūdų augintojai skaičiuoja, kiek negaus suplanuotų pajamų, o grūdų perdirbėjai neišsižada ir juodžiausio scenarijaus, kad dėl prastos grūdų kainos gali įvykti ir maisto produktų bei pašarų kainų šuolis, nors su tuo nesutinka ekonomistai. Bendrovės „Krekenava“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys sako, kad nedžiugina nei grūdų kiekybė, nei kokybė.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas pasidalino vienos moters laišku, jo teigimu, išsiųstu ir visiems parlamentarams, ir Prezidentūrai, ir Kauno tarybos nariams. Laiške Zita prisistačiusi moteris pasakoja apie „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios įmonės „Baltic fish export“ darbuotojams mokamus menkus atlyginimus. Taip pat, anot moters, darbuotojai yra išnaudojami ir apgaudinėjami.

Žinojimas, kokia yra įmonės finansinė padėtis, padeda daug lengviau apsisaugoti nuo rimtų finansinių problemų ir užtikrinti nenutrūkstamą pajamų srautą. Jei savo įmonės finansus valdote jūs, o ne jie valdo jus, tuomet tampa paprasčiau užtikrintai judėti pirmyn ir sukaupti pakankamą kapitalą, kurį galėtumėte reinvestuoti į tolimesnę savo verslo plėtrą. Deja, bet tikrai ne kiekvienas smulkaus verslo savininkas suvokia tikrąją įmonės finansų valdymo būtinybę ir svarbą.

Didžiausias Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ ir Vokietijos tinklas „Lidl“ pirmieji šalyje atsisakė vienkartinių plastiko indų ir šiaudelių prekybos. Kiti didieji tinklai tai padarys pamažu iki 2021-ųjų vidurio, kai Lietuva privalės galutinai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. „Lidl“ vienkartinių plastiko indų nebeparduoda nuo šių metų pradžios, o jų likučiai parduoti vasarą.

Pasibaigus praėjusių metų pajamų deklaravimui, paaiškėjo, kad tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje liko skolingi valstybei milijonus eurų mokesčių. Nesumokėję pinigų gražiuoju netrukus su pinigais atsisveikins prievartiniu būdu. 56 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo pajamas už 2018 metus, pamiršo sumokėti 6,8 mln. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiausia skolingų gyventojų buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 17,9 tūkst.

Viename gražiausių Lietuvos kurortų – Nidos centre – vietoje turizmo ir informacijos centro dabar riogso didžiulė duobė. Jau mėnesį darbininkų statybvietėje nematyti. Darbus įmonė sako sustabdžiusi, nes savivaldybė neapmoka sąskaitų. Tačiau Neringos meras nė nesiruošia to daryti, mat įtaria, kad statybų bendrovė sukčiauja, reikalauja sumokėti už tai, ko nepadarė. Darbai prasidėjo pavasarį.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Į Lietuvą importuojama vis daugiau ukrainietiškos vištienos, dėl to kai kurie specialistai susirūpino jos kokybe. Tačiau mėsos importą prižiūrinti tarnyba tikina, kad nuogąstauti nėra ko. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai, per pirmąjį šių metų pusmetį į ES šalis importuota 40 proc. daugiau ukrainietiškos vištienos nei pernai – vien į Lietuvą ukrainietiškos paukštienos per metus įvežta beveik 1,5 karto daugiau.