Lietuvos verslas

Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet, Prezidento kanceliarija prieš Kalėdas nusprendė atsinaujinti savo automobilių parką. Šiemet naujos mašinos mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei pernai. Šalies vadovo patarėjo teigimu, perkant naujas mašinas taupomos lėšos, nes jos pakeis taršesnes senas ir ne tokias ekonomiškas.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra pirmoji, po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo besiruošianti RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Tam, kad radioaktyvios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, įmonėje projektuojami bei statomi šiuolaikiškos saugyklos ir atliekynai. Vienas šiuo metu vykdomų projektų yra bitumuotų atliekų saugyklos modernizavimas – precedento pasaulinėje praktikoje neturintis uždavinys.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei. Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau. Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą. „Turbūt nematau (savo klaidų – BNS)  Nežinau.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Lietuvoje šiemet padalinį įsteigęs Švedijos startuolis „Favro“, vystantis bendradarbiavimo ir projektų valdymo platformą verslui, pritraukė dar 4,3 mln. JAV dolerių (3,8 mln. eurų) investicijų. Pasak bendrovės, investicijos bus skirtos komandos plėtrai ir augimui.

Didžiausia Lietuvoje didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei Kauno „Sanitex“ skirta 12,663 mln. eurų bauda – jei įmonė nebūtų prisipažinusi ir bendradarbiavusi su Konkurencijos taryba, bauda jai būtų 75 proc. didesnė.  Ji ir dar kelios įmonės – „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“ – dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų skelbtuose maisto produktų pirkimuose, derino pasiūlymus, kainas ir tik imitavo konkurenciją, paskelbė taryba.

Šiandien, gruodžio 16 d. duris atvėrė naujas prekybos centras „Pašilaičiai PC“. Per atidarymą daugelis parduotuvių siūlo nuolaidas iki 50 proc., tad pirkėjų netrūko, nusidriekė eilės. Šalia Vakarinio aplinkkelio Vilniaus Pašilaičių rajone, Pavilnionių g. 55, duris atvėrė naujas 32 tūkst. kv. m ploto prekybos centras, kuriame įsikūrė 7 tūkst. kv. m ploto „Maxima“ parduotuvė, 13,5 tūkst. kv.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 21,139 mlrd. eurų ir sudarė 42,7 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc.

Iki Kalėdų liko kiek daugiau nei savaitė. Gyventojai pastebi, kad parduotuvėse vis dažniau tenka stumdytis su kitais pirkėjais. Žmonės piktinasi, kad ne visose parduotuvėse reguliuojami pirkėjų srautai, taip pat jie pamiršta, kaip taisyklingai dėvėti apsaugines kaukes. Vieni prekybos tinklai reaguodami į situaciją griežčiau ėmė reguliuoti pirkėjų srautus, kiti tikina, kad jų pirkėjai sąmoningi, tad problemų nekyla.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turi priekaištų tam, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ sprendė baltarusiškų trąšų skandalą. Ji sakė nesutinkanti su įmonės valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiima prognozuoti, kas laukia baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bet pažymi, kad tolesnį sprendimą priims Nacionalinio saugumo komisija. Ji sako, kad Lietuvai iki sausio 31-osios turi turėti visus reikalingus sprendimus. „Tą dieną mes turime turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus. Nes yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui tobulinti Adresų formavimo taisykles – nuo šiol, nurodant siuntos gavėjo adresą, kartu reikės nurodyti ir pašto kodą. Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą. „Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku.

Kaip numato įstatymai, tiek moterims, tiek vyrams nuo 2022 m. toliau didėja būtinasis stažas, kurį reikia sukaupti norint gauti senatvės pensiją. Be to, ir į pensiją bus galima išeiti vėliau. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jį stebina „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko pasisakymai dėl baltarusiškų trąšų tranzito iki kitų metų balandžio. „Mane stebina tokie pasakymai, aš neturiu galbūt pakankamai dalykinės informacijos apie tai, kuo jie remiasi“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis atsakydamas į klausimą, kaip vertina Kęstučio Šliužo teiginius, jog „Belaruskalij“  trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje vėl išaugo. Beveik visuose pasienio kontrolės punktuose vairuotojai priversti laukti patikros ilgiau nei parą. Medininkų pasienio kontrolės punkte 9 val. duomenimis stovi 209 vilkikai, kurie lauks apie 34 valandas. Lavoriškių punkte – 90 vilkikų, kuriems teks laukti apie 20 valandų. Raigardo punkte – 120 krovininių transporto priemonių, kurios lauks apie 27 valandas. Šalčininkų punkte – 207 vilkikai, lauksiantys apie 27 valandas.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pranešė planuojanti nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrą, kurios vertė siekia 19 mln. eurų. Nutiesus beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 tūkst. gyventojų – 2,5 tūkst. prie vandentiekio ir beveik 3 tūkst. prie nuotekų tinklų.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per šių metų devynis mėnesius kartu uždirbo 247,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. (34,1 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jis buvo 213,1 mln. eurų. Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki rinkos dalyviai, kurie bendrai patyrė 5,4 mln. eurų nuostolį.

Ekonomikos komitetas Seimui siūlo nekeisti dabar galiojančios tvarkos, numatančios, kad alkoholio Lietuvoje galima įsigyti nuo 20 metų, o sekmadieniais juo prekiaujama tik iki 15 valandos.    Tokius du sprendimus komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs valdančiųjų siūlomas alkoholio rinkos liberalizavimo pataisas.  Abu kartus už tai balsavo septyni komiteto nariai, o prieš buvo šeši. Komitete dirba 13 parlamentarų. Dabar komiteto išvadą svarstys Seimas.

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skolinimosi galimybių tyrimą kartu su Konkurencijos taryba trečiadienį pristatęs Lietuvos bankas (LB) teigia, kad 2018-19 metais finansavimo galimybės labiausiai prastėjo didesnės rizikos, mažesnį darbuotojų skaičių turinčioms, ilgalaikių santykių su finansų įstaigomis nesusikūrusioms SVV įmonėms. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, tyrimas parodė, kad 2019 metais bendrai naujų paskolų srautas buvo trečdaliu mažesnis nei 2016 metais.

Kai kurie Latvijos krovinių vežėjai patvirtino sulaukę Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ užklausų apie galimybę vežti prekes tranzitu per Latvijos teritoriją ir krauti jos uostuose. Vis dėlto vežėjai tikina, kad Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti.  Taip jie kalbėjo Lietuvos Vyriausybei svarstant uždrausti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį.

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui Mantui Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po neįvardijamos trukmės pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.  „Buvo konstruktyvios diskusijos, visi profesionalai. Manau, kad radome geriausią sprendimą iš esamos situacijos“, – BNS vėlų antradienio vakarą sakė penkerius metus geležinkeliams vadovaujantis M. Bartuška.

Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, paraginta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė sprendimą dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities. Per nustatytą laiką jis dar vadovaus įmonei, tačiau vėliau pasitrauks. Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.

Šveicarijos tarptautinės oro linijos (SWISS) kitų metų kovą pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Ciurichą. Pirmasis reisas numatomas 2022 metų kovo 30 dieną, skrydžiai vyks kartus per savaitę, pranešė Lietuvos oro uostai.  „SWISS“ yra trečioji „Lufthansa“ grupės oro bendrovė, kuri vykdys skrydžius iš Vilniaus. „SWISS“ iki šiol nevykdė reguliarių tiesioginių skrydžių į Vilnių, kovo pabaigoje prasidėsiančios kelionės leis plėtoti verslo ryšius ir atvers naujas rinkas investuotojams.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvos pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kurios dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamoje „Vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programoje, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra karu su Žemės ūkio ministerija pasodino obelis ir kriaušes, taip suteikiant vaikams galimybę iš arčiau susipažinti kaip prasideda  vaisių kelias „nuo lauko iki stalo“.  Kviečiame pažiūrėti kaip s...

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi dėl priimto 2022-ųjų biudžeto. Vyriausybės vadovės teigimu, jei biudžetas būtų buvęs nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį būtų tekę remtis viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, o tai neleistų planų kelti atlyginimus. Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma. „Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti.

Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas? Pensininkų pensijos Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Valstybinė darbo inspekcija fiksavo vos 3 pažeidimus, kuomet įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų kiekį tai bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis, praneša VDI. „Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų.

Lietuva nebus palikta viena su ribojimus jos eksportuotojams įvedusia Kinija, o Europos Sąjunga (ES) imasi vieningo atsako, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).  Anot jos, žemės ūkio eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) tai užtikrino Briuselyje vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos ir Estijos atstovai. „Kinijos vykdomos priemonės prieš Lietuvą yra politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad šiemet rudenį pasirašyti sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ pakeitimai nebuvo esminiai. Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. „Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją.

Antradienį Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą ir kai kuriuos kitus su juo susijusius teisės aktus. Nuo jų priklauso, kiek 2022 m. sumokėsime mokesčių ir kiek įvairių išmokų ir asignavimų bus skirta. Už valstybės biudžeto įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 4 parlamentarai susilaikė. Jeigu balsavusių už biudžetą būtų mažiau nei 71 narys, jis nebūtų priimtas. Dauguma opozicinių frakcijų atstovų balsavime nedalyvavo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius. Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija. Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc.

Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.  Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas. „Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai.

  Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gruodį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Gruodį, palyginti su lapkričiu, krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 0,05 euro (0,1 proc.), o palyginti su pernai gruodžiu – 2,19 euro (4,1 proc.) brangesnis.

Nuo gruodžio 1 d. nesiskiepiję darbuotojai privalo patys mokėti už savo COVID-19 testus, jeigu nori dirbti tam tikrą darbą. Darbdaviai pastebi, kad šį reikalavimą dalis darbuotojų bando apeiti, pavyzdžiui, darbinasi ten, kur testuotis nereikia ar reikia tai daryti rečiau nei kas 7–10 dienų. Todėl siūloma, kad periodiškai testuotųsi visų sričių darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog prekybos sutrikimams su Kinija spręsti reikia skubių Europos Sąjungos (ES) veiksmų. Tai jis pirmadienį aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu. „Išreiškiau savo dėkingumą V. Dombrovskiui už parodytą solidarumą ir pagalbą, padarytą dėl pastarojo meto politiškai motyvuoto ekonominio spaudimo iš Kinijos pusės.

Valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.   Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.

Dalyje pasienio kontrolės punktų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje pirmadienį nėra laukiančių vilkikų iš Lietuvos pusės. Tuo metu eilės Baltarusijos pusėje ir toliau išlieka didelės. Lietuvos Pasienio kontrolės punktų direkcijos 9 val. duomenimis, nė vieno vilkiko nebuvo Lavoriškių ir Raigardo punktuose. Medininkų punkte patikros laukė 154 transporto priemonės (vidutinis laukimo laikas – apie 26 val., o Šalčininkuose – 38 (apie 4 val.