Lietuvos verslas

Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean ir ES susisiekimo ministrus, ragindami uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei iš šių šalių, taip pat apriboti Rusijos ir Baltarusijos laivų galimybes įplauti į ES uostus.

Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tą jau ne tik junta kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje, bet ir rodo oficiali statistika. Valdžia žadėjo, kad pensijos mūsų šalyje augs sparčiau nei kainos, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Po pensijų skaičiavimo pakeitimo taip pat aiškėja, kad tų žmonių, kurie per gyvenimą dirbo trumpiau, gaunama pinigų suma išaugo labiau nei tų, kurie triūsė ilgiau.

Pastaraisiais metais išaugęs elektroninių parduotuvių populiarumas bei skaitmeninio turinio paklausa sąlygojo ir didesnį susidomėjimą fotostudijomis. Kone savaime suprantama, kad kokybišką turinį internete visuomet lydi ir vaizdinė medžiaga, tad vis daugiau pradedančių verslininkų ryžtasi įsirengti bent jau mėgėjišką studiją savo produkcijos įamžinimui.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros vykdomos "Vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose" programos, dalyvaujantys ūkininkai kartu su ugdymo įstaigomis ne tik tiekia vaisius, kuriuos patys augina, bet ir supažindina vaikučius su jų keliu nuo šakos iki stalo. Gyvename moderniame laike, tad tapo įprasta jog dažniau vaisiai atkeliauja iš prekybos vietų, o ne patys juos skiname.

Nuo balandžio 1 d. visi statybvietėse dirbantys asmenys – įdarbinti pagal darbo sutartį, vykdantys savarankišką veiklą ir komandiruoti į Lietuvą iš kitų šalių – privalės turėti skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą. Statybininko identifikavimui bus naudojama „Sodros“ sistema – išbandyti jos veikimą prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui arba draudėjui galima jau dabar.

Taivanas žada pateikti Lietuvos puslaidininkių pramonei strateginių pasiūlymų, sako  Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas (Erikas Huangas).    „Mes ruošiamės kalbėtis su daugybe kompanijų, tyrimų centrų ir valstybės institucijų ir pateiksime (...) keletą puslaidininkių pramonės strateginių pasiūlymų Lietuvos įmonėms ir Vyriausybei“, – po Taivaniečių verslo delegacijos susitikimo su Seimo ryšių su Taivano tarpparlamentine grupe žurnalistams antradienį sakė E. Hu...

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Premjerė nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos  prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus. Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“, artimiausiu metu ketina visiškai atsisakyti rusiškos naftos, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kiek man yra žinoma, įmonė („Orlen Lietuva“ – BNS) žaliavinės naftos ketina atsisakyti pati artimiausiu metu.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms ir šių metų viduryje baigiantis antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui, kai kurie politikai kelia klausimą, ar nereikėtų jo dar kartą atidėti ir taip sumažinti naštą gyventojams dėl, tikėtina, didėsiančių elektros kainų.

Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir negali stabdyti krovinių tranzito per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, jog svarbu neperžengti tarptautinės teisės linijų.  „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje.

Karo Ukrainoje pasekmes Lietuvos ekonomika patyrė iš karto: pakilo degalų kainos, gyventojai iš parduotuvių iššlavė maisto produktus, kai kurių net ir pritrūko. Prognozuojama, kad maisto produktų kainos irgi augs.  Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai čia įsikuria, ieško gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebėjo, kad sumažėjo nuomos pasiūla visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.  Būstų nuomos kaina irgi auga. Pasak specialistų, lietuviai nuomotojai elgiasi dvejopai: vieni baiminasi, kad ukrainiečiai bus nemokūs klientai, o kiti butus išnuomoja nemokamai.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) lėšos anksčiau galėjo būti naudojamos netinkamai, todėl įstaiga kreipsis į teisėsaugą dėl galimos žalos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM teigimu, patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesio alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 m. kovo 17 d. paskelbė nutartį administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas UAB ,,Eurovaistinė” ginčijo Konkurencijos tarybos nutarimą skirti bendrovei baudą (8688 Eur) už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą.

Valdžia galėtų skelbti, kokių šalių darbuotojai Lietuvoje yra pageidaujami, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas, Anot jo, neoficialiai Lietuvoje nėra pageidaujami darbuotojai iš kai kurių Azijos šalių, neaišku, kaip yra, pavyzdžiui, su Turkijos darbuotojais.    Tuo metu Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas sako, jog Lietuva turi orientuotis į „draugiškų šalių rinkas“ ir neturėtų tapti pigios darbo rinkos valstybe.

Prasidėjus karui Ukrainoje naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kartu ir degalų kainos, šovė į neregėtas aukštumas. Kainos degalinėse brango po kelis kartus per dieną. Šią savaitę naftos kaina pasaulinėje rinkoje sugrįžo į pradinę padėtį, tačiau degalinės mažinti kainų neskuba. Sako, toks verslas akcizų ar PVM lengvatų neskuba daryti ir valdžia. Ekonomistai ragina neskubėti su lengvatomis ir laikytis įsipareigojimų.

Numatyti terminų, kada „Vičiūnų grupė“ sustabdys savo verslą Rusijoje yra neįmanoma, teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienas iš šios maisto gamybos grupės savininkų. Jo komentarą mero atstovas BNS perdavė prieš vėliau pirmadienį suplanuotą protestą dėl „Vičiūnų“ delsimo trauktis iš Rusijos po to, kai ši vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje. „Tiems, kas supranta lietuviškai, viską jau esu pasakęs: sprendimai priimti – jie nesikeičia ir yra vykdomi pilnu pajėgumu.

Ateinantį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ valdomas Kaišiadorių paukštynas planuoja atleisti penktadalį – 129 darbuotojus. Apie tai jis pranešė Užimtumo tarnybai. Tačiau įmonės vadovas neatmeta, jog darbuotojų atleidimų šiemet gali būti ir daugiau. Bendrovė nurodo, kad šiuo metu joje dirba 632 žmonės. Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, praėjusią savaitę jai atsiųstame pranešime įmonė atleidimo priežastį nurodė darbo organizavimo pakeitimus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Prekybos tinklas „Maxima“ jau trečius metus pirmąją Velykų dieną nedirbs. Pranešama, kad balandžio 17 d., sekmadienį, visoje šalyje „Maximos“ parduotuvės bus uždarytos. Tuo metu pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, parduotuvės dirbs kaip įprastai. Gyventojams siūloma Velykų stalo pirkiniais apsirūpinti iš anksto, rašoma „Maximos“ pranešime spaudai.

Jau rytoj, kovo 22 d., „Regitra“ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą 46 naujais deriniais iš M raidės, kuriuos pirmiausiai bus galima užsisakyti internetu nuo 17 val. Pavyzdžiui, Mindaugai ar „Mini Cooper“ savininkai ras MIN raidžių derinį, Miglės apsidžiaugs radusios MIG, o mėgstantys pasikartojančias raides galės rinktis tarp MIM ar MYM, rašoma pranešime spaudai.  Įprastai registruojamam automobiliui numerio ženklų kombinacija yra parenkama automatiškai eilės tvarka.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Keturi iš 10-ties lietuvių teigia gyvenantys nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, o  kylant kainoms jie turi dar labiau taupyti. LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų augančias kainas įvardijo kaip didžiausią nerimą keliančią problemą. Kitiems nerimo kelia Rusijos agresijos grėsmė, didelis visuomenės susiskaldymas, besitęsianti COVID-19 pandemija.

Lietuvos verslo konfederacijai (LVK) dėl neprognozuojamo žaliavų brangimo raginant nustatyti aiškią ir skaidrią kainų indeksavimo tvarką viešuosiuose pirkimuose, juos prižiūrinčios institucijos teigia, kad tokia galimybė jau egzistuoja, o jei ne, siūlo keisti sutartis. LVK kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ragindama valstybės institucijas kas mėnesį indeksuoti kainas visose viešųjų pirkimų sutartyse.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie jau deklaravo praėjusių metų pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), sulauks ir asmeninės informacijos iš „Sodros“. Specialistai paskambins arba elektroniniu paštu patikslins, kiek „Sodros“ įmokų reikia sumokėti po deklaravimo bei kaip tai padaryti greitai ir patogiai, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. „Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų informavimo kampaniją pirmą kartą įgyvendinome pernai – deklaravimo laikotarpiu paskambinome 67 tūkst.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Nepaisant gerų įsidarbinimo ir atlygio galimybių, Lietuvoje mažėja jūrininko profesiją įgyti norinčių žmonių – tai vis labiau jaučia laivų savininkai ir personalo paieškos įmonės. Todėl kalbama apie įstatymų pataisas, kurios leistų įdarbinti daugiau jūreivių iš trečiųjų šalių. Lietuvos laivybos kompanijos teigia, kad šiuo metu trūksta ir aukštos kvalifikacijos, ir eilinių jūreivių, todėl vis sunkiau rasti norinčių dirbti laivuose, nors už tai siūlomas itin geras atlyginimas.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Naujoji Smiltynės perkėla ir Klaipėdos uosto direkcija iki 2024 metų vasaros už kelis milijonus eurų ketina rekonstruoti krantines bei įrengti reguliuojamas rampas. Darbai vyks ne vasaros sezono metu, kad būtų išvengta transporto spūsčių.  Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad bendrovė pakeis prieš kelis dešimtmečius įrengtas ir susidėvėjusias rampas, o uosto direkcija atnaujins krantines.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Į Lietuvą kasdien plūstant šimtams nuo karo bėgančių ukrainiečių, daugelis šalies įmonių siūlo jiems darbo vietas ir yra pasiruošusios pasirūpinti net jų apgyvendinimu. Darbo pasiūlymų spektras platus – nuo darbo paslaugų sferoje bei pramonėje iki IT ir inžinierinių specialybių. Pasak Užimtumo tarnybos, lietuvių įmonės įdarbino jau mažiausiai pusę tūkstančio karo pabėgėlių, o likusių laisvų darbo vietų ukrainiečiams – apie pusaštunto tūkstančio ir sąrašas plečiasi.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje laiškai ir siuntos negali patekti į šias valstybes bei Baltarusiją.    Lietuvos paštas sako, kad netekus Rusijos rinkos, kuri yra viena pagrindinių krypčių, tai gali turėti įtakos įmonės finansiniams rezultatams.    „Ukraina nėra viena iš svarbiausių mūsų krypčių, todėl siuntų kiekio sumažėjimas neturi didelės įtakos veiklos rezultatams. Tokia pati situacija ir su Baltarusijos siuntomis.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Lietuvos kino centras (LKC) paskirstė šiemetinį finansavimą kino kultūros sklaidai: 49 projektams paskirstyta 910 tūkst. eurų paramos. Šiemet finansuoti 47 Lietuvoje vykstantys kino meno sklaidos projektai, jiems skirta 505 tūkst. eurų suma.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, Klaipėdoje artėjantis kruizinės laivybos sezonas pasitinkamas neapibrėžtumo nuotaikomis. Specialistai sako, kad verslui ėmus vengti ryšių su Rusija kruiziniai laivai ketina aplenkti Sankt Peterburgo uostą ir Klaipėda jų gali sulaukti daugiau. Tačiau baiminamasi, jog laivų uostamiestis gali ir nesulaukti dėl įtemptos saugumo situacijos regione. „Dabar sunku pasakyti, kaip bus.

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Klaipėdos nuomojamo būsto rinkoje beveik neliko pasiūlos, ją užpildė nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai, sako miesto nekilnojamojo turto (NT) agentūrų vadovai. „Šiaip didelės nuomojamų butų pasiūlos pas mus nebuvo ir anksčiau, o po vasario 24-osios, kai Ukrainos gyventojai pradėjo važiuoti į Klaipėdą, rinka buvo ištuštinta“, – BNS sakė Klaipėdos NT agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.

Šalies vaistinės prašo leisti joms prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, tačiau tokiai idėjai nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei parlamentarai, nei veterinarai. Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.

Šią savaitę Romoje su Italijos ekologinės tranzicijos ministru Roberto Cingolani bei šalies energetikos bendrovių atstovais susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, jog didžiausios italų įmonės mato Lietuvos potencialą atsinaujinančioje energetikoje. „Lietuvos įmonės sėkmingai vykdo atsinaujinančios energijos projektus Italijoje bei ieško kelių plėsti veiklą.

Kilus karui Ukrainoje, nemaža dalis Lietuvos gyventojų suskubo įsigyti Ukrainos simbolikos. Atributika prekiaujančios įmonės susidūrė su gausiu užsakymų skaičiumi, kai kuriose parduotuvėse vėliavų ir kitos simbolikos pritrūko. „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pasakojo, kad anksčiau jokios šalies atributika nebuvo sulaukusi tokio didelio susidomėjimo. „Mėlyna–geltona spalvos – šiuo metu populiariausios mūsų e. prekybos centre.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ praėjusiais finansiniais metais uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei ankstesniais finansiniais metais.  „Agrokoncernas“ finansinių metų pabaigoje (jie baigėsi 2021 metų birželio 30-ąją) turėjo 89,1 mln. eurų paskirstytinojo pelno, iš jų 4 mln. eurų numatė skirti dividendams, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Klaidinančią reklamą skleidusiam vaistinių tinklui „Eurovaistinė“ teismas  iki 6,5 tūkst. eurų sumažino Konkurencijos tarybos skirtą 8,9 tūkst. eurų baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį nusprendė, kad taryba pagrįstai pripažino „Eurovaistinę“ skleidus klaidinančią reklamą, tačiau baudą sumažino, atsižvelgęs į jos mastą, pranešė taryba.