Lietuvos verslas

Ligos socialiniu draudimu apdrausti žmonės susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi gali gauti ligos išmokas iš „Sodros“. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. įsigalioja susirgusiems darbuotojams aktualūs teisės aktų pakeitimai, rašoma pranešime spaudai.  Apdraustam darbuotojui susirgus, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30 procentų, pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS).  Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė informaciją apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių sutarčių vertė yra 12 mln. eurų, teigiama pranešime.

Po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimo į Lietuvą perkelti Baltarusijos ir Rusijos verslus, tai daryti galimybę svarsto kelios dešimtys bendrovių, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad dėl persikėlimo į Lietuvą kalbamasi su maždaug apie 60 įmonių, iš kurių dauguma yra jau esami agentūros klientai iš Baltarusijos.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Lietuvą gali ištikti ekonomikos sąstingis, kuris būtų nemažas smūgis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Pagal blogesnį scenarijų gali ištikti, jeigu ne recesija, tai ekonomikos sąstingis, kas Lietuvai, pripratusiai prie pakankamai spartaus ekonomikos augimo, būtų nemažas smūgis“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas. Jo teigimu, ekonominė situacija – greitai keičiasi ir ji priklausys taip pat nuo neapibrėžtų prielaidų kaip karo Ukrainoje eiga.

Nuomonę apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslą Rusijoje turėtų pasakyti kauniečiai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, „nesueina į vieną vietą“ mero veiksmai, kai šis tuo pačiu ir vykdo veiklą Rusijoje, ir priima pabėgėlius iš Ukrainos. „Man įdomu, juk meras vykdo veiklas Kaune – priima pabėgėlius, yra pabėgėlių centrai, Ukrainos žmonėms teikiama humanitarinė pagalba. Tai yra daro tuos darbus, kurie visiškai suprantami jo, kaip mero, veikloje.

Maisto prekių kainos parduotuvių lentynose jau dabar yra dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus, o dar šiek tiek jos gali padidėti antroje metų pusėje, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, kainų kilimą antoje metų pusėje gali išprovokuoti žaliavų, grūdų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimai. O kas lietuvių laukia su šildymo, elektros ir degalų kainomis? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas netiesioginiam Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ savininkui ir bankams įšaldžius įmonės sąskaitas dalis jos cechų jau nedirba, sako Kėdainių meras. Pasak „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, žmones ruošiamasi leisti į prastovas, tačiau apie galimą jų atleidimą kol kas nekalbama.  „Kai kurie cechai jau uždaryti, gamykla ruošiasi visos veiklos sustabdymui balandžio 10 dieną.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pritarus atnaujintoms vartotojų apsaugos taisyklėms, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad ateityje vartotojai gaus kur kas daugiau informacijos apie perkamas prekes nei dabar.  „Kartu su įprasta informacija bus pateiktas skaitmeninis kodas, jis parodys, kiek laiko daiktas tarnaus, kiek kainuos remontas, ar jis įmanomas, kokios ir iš kur medžiagos buvo naudojamos prekės gamybai.

Nuo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių pagalbai maistu, taip pat būstą jiems suteikusių asmenų kompensacijoms Ministrų kabinetas numatė beveik 10 mln. eurų. Trečiadienį priimtu sprendimu Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Socialinės apsaugos irdarbo ministerijai (SADM) 3 mln. eurų skyrė maitinimo kortelėms, dar 585 tūkst. eurų – maisto daviniams. Tuo metu ukrainiečiams būstą suteikusiems asmenims ir įmonėms numatyta 6,3 mln. eurų kompensacijų.

Vyriausybė pritarė priešiškų valstybių sąrašui – juo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui, kuriuo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime spaudai.

Infliacija Lietuvoje toliau muša rekordus. Brangsta ne tik masto produktai, būsto išlaikymas, bet ir jo nuoma. Seime oficialiai registruotos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų grąžinama dalis pinigų, sumokėtų už būsto nuomą. Tokias Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas registravo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Lietuvos bankas (LB) siūlo antiinfliacines priemones orientuoti į pagalbą žmonėms, kuriems kainų augimas yra skaudžiausias. Tarp centrinio banko siūlomų priemonių – toliau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra, galbūt subsidijuoti viešąjį transportą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė įsakymą, pagal kurį bus atnaujinamas ir keičiamas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas. Ši tvarka keičiama siekiant didesnio skaidrumo, aiškumo, skaitmenizacijos plėtros, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje, Vingio parko prieigose, per dvejus metus įsikurs viešoji pirtis, kavinė ir naujos poilsio zonos, trečiadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Viešoji pirtis, lauko krioklys ir nauja kavinė įsikurs ilgą laiką neveikusiame M. K. Čiurlionio g. 88A esančiame pastate prie įėjimo į Vingio parką iš Naujamiesčio pusės.

Lietuvoje išankstinei metinei infliacijai kovą pasiekus 15,6 proc., ekonomistai teigia, jog tai lėmė dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai pabrangę energetikos ištekliai, pirmiausia degalai, taip pat žaliavos bei maistas. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 15,6 procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.

Statybos sąnaudų elementų kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – 3,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Metinį ir mėnesio pokytį lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (atitinkamai 19,2 proc. ir 4,6 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (per metus – 11,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (atitinkamai 7 proc. ir 1,7 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (per metus – 4,2 proc.

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, tačiau pesimistinės nuojautos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų, rodo naujausia apklausa.  Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį. Atsakydamos į Kremliaus veiksmus Vakarų šalys ėmėsi griežtų sankcijų. Į jas savotiškai atsakė ir Vladimiras Putinas. Visi šie veiksniai turės įtakos Lietuvos ekonomikai ir kiekvieno lietuvio kišenei. Ekonomistai sutaria, kad šie metai itin daug iššūkių turės toms įmonėms, kurios gyveno iš prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Be to, tiek verslą, tiek gyventojus paveiks ir itin išaugusios energetinių produktų kainos.

Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisas, keičiančias vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo bei darbo santykių reguliavimą.   Svarbiausios numatomos permainos yra susiję su neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų ir atitinkamų „Sodros“ išmokų įvedimu. Šiuo metu, imti atostogas gali tiek tėtis, tiek mama.

Siekiant paprastinti darbuotojų iš užsienio atvykimą į Lietuvą, Vidaus reikalų ministerija siūlo sukurti galimybę jiems leidimus laikinai gyventi išduoti jų kilmės šalyse.  Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, sako viceministras Arnoldas Abramavičius. „Vienas esminių siūlymų – leidimas visiems užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje išduoti jų kilmės šalyje.

Lietuvos bankas (LB) kartu su Ukrainos, Latvijos bei Estijos centriniais bankais ieško sprendimo, kaip užtikrinti palankesnį grivinų keitimo į eurus kursą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Pasak LB vadovo Gedimino Šimkaus, šiuo metu konsultuojamasi dėl priemonių, kad grivinos galėtų būti keičiamos santykiu, kuo artimesniu oficialiam kursui.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Patikslintą šių metų biudžeto projektą ir antiinfliacines priemones Vyriausybė pristatys vėliausiai iki Velykų ar kiek anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, papildomos išlaidos gali būti susijusios su pensijų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio ar kitų išmokų, kurios jau didėjo nuo šių metų pradžios, didinimu.

Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti nuo 2023 metų taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą už įmonių perkamus iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui, kurį pateikė grupė Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų. Pagal ją į PVM atskaitą būtų leista įtraukti šias išlaidas. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 35 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė turės iš biudžeto dotuoti dalį geležinkelių infrastruktūros išlaikymo, nes „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet neteko nemažo kiekio krovinių, iki šiol orientuotų į Rytų rinkas. „Gaila pasakyti, kad didelė dalis mūsų ypač geležinkelio susisiekimo, buvo orientuota į Rytų rinkas.

Į Lietuvą ir iš jos iki 2030 metų turėtų būti skraidinama 150 tiesioginių krypčių, o  pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva turėtų pakilti į 85 vietą – bent per 10 pozicijų, palyginti su 2019 metais, numatoma Lietuvos aviacijos gairėse. Pernai tiesiogiai iš Lietuvos buvo skraidinama 94 kryptimis.

Žinomas verslininkas Jonas Garbaravičius nutarė pasitraukti iš energetikos kompanijos „Inter Rao Lietuva“ valdymo. Tai įvyko tą pačią dieną, kai „Siena“ publikavo medžiagą apie šios bendrovės ryšius su Vladimirui Putinui artimu oligarchu Igoriu Sečinu. J.Garbaravičius „Inter Rao Lietuva“ valdyme dalyvavo nuo 2008 metų, eidamas valdybos ir stebėtojų tarybos nario pareigas.

Lietuvos banko vadovas sako, kad nepaisant dėl neapibrėžtumo anksčiau centrinio banko pateiktų trijų skirtingų šalies ekonomikos raidos scenarijų, pagrindinė žinia yra ta, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtės. „Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc.

Klausimas, kaip suderinti šeimos ir darbo poreikius, šiuo metu ant bangos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Ir ne veltui, nes šeimoje laimingas, ramus, dėmesį artimiesiems skiriantis žmogus gerai jausis ir darbe, – juk darbuotojo asmeninė gerovė tiesiogiai atsiliepia darbo kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė Lietuvos bankas.   Didžiausios įtakos pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

Nepaisant tebęsitęsiančios pandemijos ir įvairių ribojimų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai veikė gana sėkmingai ir uždirbo nemažai pelno. Palyginti su ankstesniais metais jis išaugo beveik penktadialiu – iki 329 mln. eurų. Antradienį Lietuvos bankas pristatė naujausią apžvalgą apie bankų sektoriaus rezultatus praėjusiais metais.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, šalies valiutų keityklose ukrainietiškų grivinų iškeisti į eurus jau galima be jokių kliūčių, teigia šio verslo atstovai. Tiesa, neatmetama tikimybė, kad grivinų pirkimas ateityje gali strigti, o to išvengti padėtų valstybės garantijos.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Velykų krepšelio kaina matomai bus didžiausia per paskutinius 5 metus. Pirkėjas jau matomai pradėjo taupyti maisto sąskaita, nes Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninė maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako prekyba traukėsi -4,9 procentais, lyginant su praeitais metais.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Lietuvai nutraukus verslo santykius su Rusija ir Baltarusija netektys būtų „pakankamai didelės“, sako Seimo darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas.

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai, o pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc.

Iki gražiausios pavasario šventės likus vos kelioms savaitėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia savo darbo laiką šventinėmis dienomis. Velykų sekmadienį „Iki“ parduotuvės nedirbs, antrąją Velykų dieną, pirmadienį, jos dirbs įprastu grafiku, rašoma pranešime spaudai. „Rūpinamės, kad visi mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai, tačiau taip pat mums itin svarbūs ir mūsų tinklo darbuotojai.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

Informacinių technologijų (IT) specialistų ir įmonių iš Rusijos ir Baltarusijos priėmimas Lietuvoje prasidės tik tada, kai bus patvirtintas saugiklių sąrašas, neleisiantis į šalį patekti nepageidaujamiems asmenims, sako Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas Justas Džiugelis.

Ukrainiečių pabėgėlius įdarbinantis verslas neturėtų tikėtis papildomų lengvatų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai tokios diskusijos apie mokesčių lengvatas šiuo metu nėra ir nebuvo, ir nežinau kodėl turėtų būti“, – žurnalistams pirmadienį Pabradės poligone, Švenčionių rajone, sakė premjerė. Pasak I. Šimonytės, darbuotojai verslui reikalingi tam, kad kurtų pridėtinę vertę – tai nėra labdaringa veikla.

Diskusijos dėl Baltijos šalių ir Lenkijos pasiūlyto Rusijos ir Baltarusijos krovinių embargo toliau vyksta, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Vienai valstybei priimti tokį sprendimą dėl to, kad ES viduje judėjimas yra neribojamas ir nėra vidinių sienų, yra pakankamai sudėtingas dalykas, nes tai reikštų logistines problemas kitoms kaimyninėms šalims“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone, sakė ministrė pirmininkė.

Pernai valstybės įmonės ir viešosios įstaigos atsisakė apie 57 tūkst. kv. metrų ploto nebenaudojamo nekilnojamojo turto, skelbia jo pardavimu užsiimantis Turto bankas.   Iš viso per 2021 metus 37 valstybės įstaigos Turto bankui perdavė 203 objektus, kurių bendras plotas sudaro 57 tūkst. kv. metrų. „Nekilnojamojo turto atsisakymas atspindi sistemines reformas bei pokyčius, vykstančius organizacijų viduje.

Jau netrukus tūkstančiai vairuotojų, kurie reguliariai atlieka automobilių techninę apžiūrą (TA), turės labiau patuštinti pnigines. Dėl infliacijos perskaičiuotos TA kainos, palyginti su dabartinėmis, turėtų didėti 11–13 proc. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų vasaros transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradeda gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimą – 15 tūkst. gyventojų, kurie teisingai pateikė pajamų deklaracijas, šiandien buvo pervesta virš 4,5 mln. eurų. Kaip ir kasmet, GPM permokos bus siunčiamos dalimis kiekvieną darbo dieną iki liepos 31 d. „Sklandų GPM permokų grąžinimą užtikrina laiku ir teisingai pateikta pajamų deklaracija, tikslūs gyventojo banko sąskaitos duomenys, kuriuos visada rekomenduojame atidžiai pasitikrinti.