Lietuvos verslas

Nuo balandžio 4-osios, pirmadienio, visose „Iki“ parduotuvėse apsauginės veido kaukės ir respiratoriai tiek pirkėjams, tiek personalui nėra privalomi, jie išlieka rekomenduojamo pobūdžio.  „Veido kaukių nuo šiol dėvėti nebeprivaloma. Vis dėlto, norėdami užtikrinti kuo saugesnę aplinką tiek lankytojams, tiek darbuotojams, rekomenduojame ir toliau laikytis visų saugumo priemonių“, – pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Lietuvai nuo praėjusio šeštadienio visiškai atsisakius rusiškų dujų, dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad tokiam žingsniui valstybė ruošėsi ne vienerius metus. Interviu BNS jis teigė manantis, kad tai didžiulis pokytis, labai svarbus ir rimtas sprendimas.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiama, pranešė fondų valdytojai, tačiau jie ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją. „Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog karą Ukrainoje tebetęsiančios Rusija ir Baltarusija turi būti visiškai izoliuotos tarptautiniu mastu, o Europa Sąjunga (ES) turi griežtinti ekonomines ir finansines sankcijas šioms šalims.

Suomijos ir Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „KS Holding“ pranešė Suomijos investicijų fondui „Titanium Baltic Real Estate“ už maždaug 20 mln. eurų pardavusi du pastatus Vilniuje ir Daugpilyje, kuriuose veikia „Kesko Senukų“ parduotuvės. Bendra sandorių vertė, skaičiuojant kartu su Rygos prekybos centro „Ozols“ pardavimu, siekia 60 mln. eurų, teigiama pranešime. „Ozols“ praėjusių metų lapkritį „Titanium“ fondas įsigijo už daugiau nei 40 mln. eurų.

Nuo balandžio 4 d. parduotuvėse keičiasi beveik dvejus metus galiojusi tvarka. Laikantis Sveikatos apsaugos ministro nurodymų, tiek pirkėjams, tiek darbuotojams medicininių kaukių dėvėjimas parduotuvėje tampa rekomendacija, o saugaus atstumo ir toliau būtina laikytis.

Degalai kovo mėnesį smarkiai pabrango visose trijose Baltijos valstybėse, tuo tarpu dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino. Pigiausi degalai regione – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje pakilo 8,5 proc. iki 1,689 euro, Rygoje – 12,4 proc. iki 1,814 euro, Taline – 9,4 proc. iki 1,859 euro.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai savaitgalį visiškai atsisakius dujų importo iš Rusijos, kai kurie ekspertai sako, kad Baltijos šalims užtektų vieno Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Tačiau tokiu atveju jis turėtų veikti maksimaliu pajėgumu, tai yra – nuolat, be pertraukų dirbti ištisus metus, o tai praktiškai nėra įmanoma – tokie terminalai paprastai veikia apie 70 proc. pajėgumo.

Netrukus nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas gali sutrumpėti, nes į jį nebebūtų įtraukiamos įmonės už smulkius nusižengimus, nors ir padarytus pakartotinai.  Tokias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas inicijuoja „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jos svarstymuose Seime jau įveikė pusiaukelę – Biudžeto ir finansų komitetas joms pritarė.

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Karas Ukrainoje veikia ir Lietuvos turizmo sektorių. Kurortų atstovai pasakoja, kad kai kurie užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, atšaukinėja keliones į Lietuvą. Be to, pastaruoju metu mažėja turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Kurortai skaičiuoja, kad ši vasara bus jau trečia iš eilės, kai turizmo sektoriui tenka taikytis prie sudėtingos situacijos. Baiminamasi, kad dėl to savivaldybės susidurs su nuostoliais.

Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą fiksuoti dideli nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai. Palikę diplomus Ukrainoje jie ėmėsi ieškoti darbų čia, o tuo užsiimančios įmonės praneša apie įsidarbinti norinčių žmonių antplūdį. Ekspertai kalba, kad ukrainiečiams yra siūloma darbų įvairiose srityse, o laisvų darbo vietų skaičius žaibiškai mažėja. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje jau įsidarbino daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.

Dalis gyventojų atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai pabrango dienos pietūs. Restoranų ir kavinių vadovai tikina, kad nėra kitos išeities – brangsta maisto produktai, dujos, elektra, tad tenka kelti ir dienos pietų kainas. O pigesnių pietų gyventojai ieško prekybos centruose arba gamina maistą patys namuose.  Tad suskaičiavau kiek kainuoja vieną darbo savaitę pietauti Vilniaus mieste, o kitą gaminti maistą pietums namuose.

Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo, rašoma pranešime spaudai.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Prasidėjus karui Ukrainoje prekybos tinklai ėmė atsisakyti Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų produktų, juos pakeitė vietinė arba Europos Sąjungoje gaminama produkcija. Pašalintos buvo ir tarptautinių įmonių, kurios tęsė gamybos darbus šiose šalyse, prekės. Ekspertai kalba, kad šiuo metu yra svarbiausias etiškumas ir vertybinė pozicija, finansai lieka antroje vietoje.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Gyventojam išnaudojus  visą 6 mln. eurų paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad mažiau taršiam transportui, tarp jų ir elektromobiliams, planuojama skirti dar 5 mln. eurų.  Ministerijos teigimu, nors dabar lėšų neliko, gyventojai iki birželio 1 dienos gali teikti paraiškas elektromobiliams, nes Vyriausybė balandžio viduryje turėtų pritarti papildomų 5 mln. eurų skyrimui mažiau taršioms ar alternatyvioms transporto priemonėms ir elektromobiliams.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo balandžio 1-osios ukrainiečiai, radę prieglobstį Klaipėdos rajone, galės kreiptis ne tik dėl valstybės skiriamos socialinės paramos, bet ir dėl specialios vienkartinės savivaldybės išmokos. Tarybos sprendimu kiekvienam rajone gyvenančiam ukrainiečiui bus skiriami 267 eurai, padėsiantys čia įsikurti, pradėti gyvenimą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau gyvena virš 800 ukrainiečių.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Nuo pirmadienio, balandžio 4 d., Vyriausybės sprendimu, visoje šalyje keičiama apsauginių veido kaukių ir respiratorių dėvėjimo tvarka uždarose patalpose. Šis pasikeitimas palies ir prekybos sektorių bei apsipirkimo vietas, kuriose nuo pirmadienio apsauginių veido kaukių ar respiratorių dėvėjimas tampa rekomendacinio pobūdžio.

Europa turėtų centralizuotai rūpintis gamtinių dujų pirkimais taip, kaip rūpinosi vakcinų pirkimais. Jeigu dujos būtų perkamos iš „Gazprom“, europiečiai turėtų nustatyti protingą kainą, dalį pinigų atidėti Ukrainai ir nemokėti Rusijai, kol ji nebaigs karo. Apie tai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo didžiausios Lietuvos energetikos grupės „Ignitis“ vadovas Darius Maikštėnas.

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d.  kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol darbuotojai, neturintys būtino ligos socialinio draudimo stažo, negaudavo ligos išmokos nei iš darbdavio, nei iš „Sodros“. „Sodros“ mokamos ligos išmokos ir toliau bus skiriamos įprasta tvarka.

Penktadienį buvo pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios turėtų padidinti gyventojų pajamas ir taip ištverti gerokai išaugusias kainas. Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Jau balandžio 11 d. viešojo susirinkimo metu visuomenei bus pristatytos keturios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvos, iš kurių viena bus įvardinta kaip rekomendacinė alternatyva. Vietovių, per kurias drieksis geležinkelio ruožas, bendruomenės, susijusios organizacijos kviečiamos teikti argumentuotus savo pasiūlymus iki viešo susirinkimo.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Prieš kurį laiką pirkėjus gerokai nustebino šviežių lietuviškų agurkų kaina, gerokai viršijusi 10 eurų už kilogramą. Gerokai pabrango ir kitos populiarios daržovės. Galbūt dėl to, o gal ir galvodami apie kai kurių produktų trūkumą dėl karo Ukrainoje, lietuviai ėmė labiau domėtis galimybėmis patiems užsiauginti kai kurių produktų. Bent jau taip užsimena sėklų ir sėjinukų pardavėjai.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Retas pirkėjas nuolat patikrina išsirinktos prekės svorį ir kainą, kuri nurodyta jos etiketėje ir kurią kasininkas išmuša kasos kvite, kurį reikia apmokėti. Tačiau tą padarius, kartais galima nemaloniai nustebti – kai kurie pirkėjai paprasčiausiai permoka. Prekybininkai atsiprašo dėl tokių klaidų. Ketvirtadienį daug gyventojų komentarų ir reakcijų sulaukė socialinio tinklo „Gargždai united“ paskyros įrašas.

Interneto laisvė neabejotinai suteikia mums labai daug patogumų. Galimybes nevaržomai ieškoti bei greitai gauti informaciją, mokytis, žiūrėti naujausius, pasaulinį pripažinimą turinčius filmus, pirkti, parduoti ar tiesiog pramogauti interneto erdvėje. Tačiau šalia visų interneto suteikiamų patogumų yra ir ne tokių patogių dalykų.

Kai kurių socialinio draudimo išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai yra susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje. Kiekvieną ketvirtį perskaičiuojant VDU, taip pat atitinkamai keičiami ir išmokų dydžiai. Balandį prasideda II metų ketvirtis, dėl to bus pakeisti kai kurių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Kiek didėja ligos išmokos Bene daugiausia gyventojų gauna ligos išmokas, kurios mokamos susirgus ir esant laikinai nedarbingam ar prižiūrint namiškius.

Žaliavų brangimas turėtų paskatinti ūkininkus investuoti į efektyvesnį trąšų naudojimą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Galvoju kad žemdirbių laukia pakankamai šviesi ateitis, o kai kurių žaliavų brangimas netgi ir paskatins jas taupiau naudoti, kalbu apie trąšas, kurių išaugusios kainos padidins norą investuoti į tokias technologijas, kurios trąšų panaudojimą padarys kur kas efektyvesnį, selektyvesnį, tikslingesnį“, – žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi.

Šiuo metu Lietuvoje elektronikos inžinierių yra keturis kartus mažiau, nei jų reikia, tai gali stabdyti kai kurių užsienio investuotojų planus, sako Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) dirbančių bendrovių atstovai. Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per penkerius metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2 tūkst.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o per mėnesį nepakito ir vasarį siekė 7 procentus. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,2 proc. – atitinkamai 1,3 ir 0,1 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,2 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino beveik 155 mln. eurų Lietuvos paramą daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu statybai Vilniuje, pranešė EK.  Beveik 146 mln. eurų bus tiesioginė dotacija statybos išlaidoms padengti, beveik 8 mln. eurų – priežiūros paslaugų ir valstybinių renginių stadione organizavimui, o dar 250 tūkst. eurų – nekilnojamojo turto nuomos ir žemės nuomos mokesčiams padengti.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar reikia plėsti gyventojų, kuriems kompensuojamos vaistų priemokos, ratą.   „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms ir Vyriausybei parengus antiinfliacinių priemonių planą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „vežimas pagaliau pajudėjo iš vietos“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau vežimas pajudėjo iš vietos, iš tikrųjų jis galėjo pajudėti jau kokį vasario mėnesi, bet geriau vėliau nei niekada.

Seimas ketvirtadienį priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas. „Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc.

Rusijos energetikos koncernas „Inter RAO“, valdantis rusiškos elektros importuotoją į Lietuvą „Inter RAO Lietuva“, pateikė pretenziją arbitražui dėl galimo Lietuvos ir Rusijos vyriausybių sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo.  Tokia informacija pateikta Energetikos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Lietuva nepirks trąšų iš Ukrainai karą paskelbusios Rusijos ir ją remiančios Baltarusijos, pareiškė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  „Lietuva neprekiaus tomis prekėmis ir su tomis valstybėmis, kurios yra agresorės. Ilgainiui, manau, trąšų kaina stabilizuosis ir nereikės jų pirkti iš agresorių“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė K. Navickas.  „Kalbant apie pasirūpinimą trąšomis, Lietuva iki Rusija paskelbė karą Ukrainoje buvo apsirūpinusi apie 80 proc.

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc., teigia Finansų ministerija. Pernai gruodį ministerija prognozavo, jog šalies BVP augs iki 3,7 procento. „Šiandien pasaulio ekonomika patiria beprecedentį šoką dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks naujausių „Sodros“ pensijų ir išmokų. Artėjant Velykoms, svarbu žinoti, kada galima tikėtis pinigų. „Sodra“ praneša, kad kai kurias išmokas pradės mokėti jau nuo balandžio 7 d. Iki mėnesio vidurio, kai bus švenčiama svarbiausia pavasario šventė, pinigai bus išmokėti nemažai daliai gyventojų.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms, papildoma valstybės parama šiemet bus skirta mažesnes pajamas gaunančioms ir jautrioms visuomenės grupėms, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Didžioji dalis priemonių bus nukreipta į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, taip pat jautrias visuomenės grupes bei energetikos kainų amortizavimą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė G. Skaistė.

Valdantiesiems priklausančios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad priemonės, kurios turėtų amortizuoti itin išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas, turi būti skirtos konkrečioms žmonių grupėms. Tuo metu verslui numatytos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.  „Priemonės turi būti taiklios, skirtos konkrečioms asmenų grupėms“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

Šių metų verslo nuomonės lyderių įtakos indekse – nemažai naujų vardų. Tarp dvidešimties aktyviausiai pastaruosius metus komunikavusių nuomonės lyderių atsidūrė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas sinchronizavimo su Europos tinklais projektas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Negalime laukti iki 2025 metų ir nuo Rusijos tinklų turime atsijungti kaip galime greičiau, nes elektros energija gali tapti dar vienu šmeižto ir šantažo įrankiu agresoriaus rankoje“, – po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos premjere Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) sakė G. Nausėda.