Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.
Teisinasi prognozių neapibrėžtumu
Lietuvos Darbo kodekse numatyta: minimalųjį valandinį atlygį (MVA) ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos (darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų) rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Tokia turi būti pateikta iki birželio 15 d.
Į klausimą, kokia Lietuvoje turi būti siūloma MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalėje taryboje atstovaujanti Vyriausybei, neatsakė. Tačiau nurodė štai ką:
„Atsižvelgiant į ekonominių prognozių neapibrėžtumą, Vyriausybė prašys Trišalės tarybos pateikti išvadą dėl MMA iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kai bus tikslesnės vidutinio darbo užmokesčio prognozės.“
Lietuvos bankas teigia dar neturintis skaičiavimų, kuriais paprastai remiamasi siūlant naują MMA. Tokie skaičiai esą turėtų būti pristatyti artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje.
Šiuo metu Lietuvoje MMA yra 730 eurų neatskaičius mokesčių, o MVA – 4,47 euro neatskaičius mokesčių. „Sodros“ duomenimis, iki MMA uždirba beveik 150 tūkst. gyventojų.
Minimumas viršys 2 tūkst. eurų
Maždaug 6,2 mln. darbuotojų Vokietijoje jau netrukus galės džiaugtis didesnėmis pajamomis. Praėjusią savaitę šioje šalyje oficialiai priimtas sprendimas, kuriuo nuo spalio 1 d. minimalusis darbo užmokestis padidintas iki 12 eurų už valandą, t. y. 2,18 euro daugiau, nei buvo iki šiol.
Taigi šis dydis augs 22 proc. ir viršys lietuvišką daugiau kaip 2,5 karto.
Pasak Vokietijos federalinio darbo ir socialinių reikalų ministro Hubertuso Heilo, darbo užmokestis bus padidintas apie 400 eurų per mėnesį asmenims, kurių mėnesinės pajamos šiuo metu yra 1,7 tūkst. eurų. Taigi, Vokietijoje MMA gerokai viršys 2 tūkst. eurų.
„Tai nėra pati didžiausia suma, tačiau piniginėje tai – pastebimas skirtumas“, – vietos žiniasklaida cituoja sakė H. Heilą.
2015 m. Vokietija įvedė nacionalinį minimalų darbo užmokestį primygtinai reikalaujant centro-kairės socialdemokratams, kurie tuo metu buvo jaunesnieji partneriai konservatyviojoje buvusios kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje.
Kaip Vokietijoje nustatoma MMA
Minimalų darbo užmokestį Vokietijoje paprastai rekomenduoja komisija, kurią sudaro darbdavių ir darbuotojų atstovai. Politikai, remdamiesi šiomis rekomendacijomis, priima teisės aktus.
Tačiau šio padidinimo atveju vyriausybė apėjo komisiją ir pati nustatė 12 eurų ribą, pridurdama, kad ši institucija nustatys būsimus padidinimus.
Kai kurie darbdaviai kritikavo šį padidinimą, teigdami, kad vyriausybė kišasi į seniai nusistovėjusias darbdavių, darbuotojų ir profsąjungų derybas.
Tačiau profesinės sąjungos ir politikai atmetė šią kritiką, teigdami, kad nustačius 12 eurų minimalųjį darbo užmokestį Vokietijoje sumažėtų skurdas.
Kas gauna minimumą Vokietijoje
Vokietijoje minimalus darbo užmokestis taikomas didžiajai daliai šalies darbuotojų, vyresnių nei 18 metų. Tai apima ir sezoninius darbuotojus, nesvarbu, iš kur jie atvyktų.
Tačiau, kaip ir daugumoje kitų šalių, čia yra nemažai išimčių. Minimalaus darbo užmokesčio įstatymas netaikomas pameistriams, darbuotojams, dalyvaujantiems darbo vietų skatinimo programose, ilgalaikiams bedarbiams pirmuosius šešis mėnesius po sugrįžimo į darbo rinką ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Jis taip pat netaikomas tranzitu per šalį vykstantiems darbuotojams, pavyzdžiui, oro linijų pilotams ir sunkvežimių vairuotojams.
Kaip dažnai keičiasi minimumas
Šiuo metu Vokietijoje nacionalinis minimalusis darbo užmokestis yra 9,82 euro, o nuo liepos mėn. jis jau padidintas iki 10,45 euro. Minimalaus darbo užmokesčio komisija spręs dėl galimų būsimų padidinimų dydžių 2023 m. sausio ir birželio mėnesiais.
Vokietijos minimalus darbo užmokestis – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Esant dabartiniam 9,82 euro tarifui, visą darbo dieną dirbantis darbuotojas gautų 1 621 eurą per mėnesį, nedaug atsilikdamas nuo Liuksemburgo (2 257 eurai), Airijos (1 775 eurai), Nyderlandų (1 725 eurai) ir Belgijos (1 658 eurai).
Tiesa, daugybėje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Kipre, Suomijoje ir Švedijoje, nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio nėra. Jose darbo užmokestį nustato profesinės sąjungos ir atskiri sektoriai.
Lietuvos valdžia kategoriškai PRIEŠ bet kokią diktatūrą ir demokratijos pažeidimus, bet tik jei tai vyksta UŽ Lietuvos ribų.
O jei kažkas netolerantiškas valdžiai ar narkotikams Lietuvoje, tokie žmonės yra " antivalstybininkai", "vatnikai", kaltinami Baltarusijos ir atsilikusių Afrikos šalių mentalitetu.
