• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, visuotinis NT mokestis, kuris taptų vienu savivaldybių pajamų šaltinių, yra „seniai vilkinta reforma“. 

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, visuotinis NT mokestis, kuris taptų vienu savivaldybių pajamų šaltinių, yra „seniai vilkinta reforma“. 

REKLAMA

„Pats principas, kad nekilnojamo turto mokestis tampa visuotinis, ir tai gali tapti viena iš pagrindinių savivaldybės biudžeto pajamų, yra tikrai seniai vilkinta reforma“, – pirmadienį diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ Vilniuje teigė N. Mačiulis. 

„Jeigu man ją reikėtų dabar sukritikuoti, man kiltų pagrindinis klausimas, kodėl 2025-aisiais metais? Ar tikrai tiek daug laiko reikia pasiruošti, svarstyti, turint galvoje, kad tai nėra dideli mokesčių tarifai, kurie sukurtų dideles finansines problemas. Sunku apskritai būtų identifikuoti asmenų socialines grupes, kurie negalėtų sumokėti vienuolikos ar penkiolikos eurų per metus“, – kalbėjo ekonomistas. 

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerijos siūlomą NT mokestį N. Mačiulis įvertino teigiamai, tačiau, pasak jo, būtinos centrinės valdžios gairės, ribojančios savivaldybių galimybes numatyti išimtis ar piktnaudžiauti. 

REKLAMA

„Teigiamai vertinu tą nekilnojamo turto mokesčio reformą. Pagrindinis jos privalumas yra tai, kad potencialiai padidina savivaldybių biudžetų pajamas. Kol kas tik sakyčiau „potencialiai“, nes dabartinėje formoje tarifai yra simboliniai ir, aišku, savivaldybėms lieka didžiulis spektras nustatyti labai mažą tarifą ar numatyti išimtis. Kai yra išimtys, visą laiką užsidega raudona šviesa, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui“, – teigė N. Mačiulis. 

„Norisi, kad būtų kažkokios nacionalinės gairės, kurios visiškai neatrištų rankų savivaldybėms“, – pridūrė jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai NT mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų