Lietuvos verslas

365 mln. eurų pirmąjį šių metų pusmetį susikaupusi buitinių vartotojų skola elektros ir dujų tiekėjai „Ignitis“ bus padengta iki šių metų pabaigos, teigia Finansų ministerija.  Skola tiesiogiai iš valstybės biudžeto bus išmokama dalimis, kurias įtvirtins liepos mėnesį tarp Finansų ministerijos ir įmonės numatoma pasirašyti sutartis.

Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, arba prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Vilniaus rytiniame pakraštyje, Kalnėnų mikrorajone, planuojama statyti naują mokyklą. Sostinės taryba trečiadienį pritarė beveik 4,24 ha žemės sklypo pirkimui, kur ir planuojama progimnazija. Pirminiais skaičiavimais, naujojoje progimnazijoje galėtų mokytis apie 800 pirmų–aštuntų klasių moksleivių. Apie 11 tūkst. kvadratinių metrų ploto įstaigos statyba ir įrengimas kainuotų iki 26 mln. eurų.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę užfiksuota Estijoje, o mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 18,9 proc. brangesnės nei pernai gegužę. Estijos  vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 20,0 proc., Latvijos – 16,9 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) sparčiausiai vartojimas brango Latvijoje.

Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant vis didesnių rizikų, Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtesniam kripto valiutų sektoriaus reguliavimui.  Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį priėmė sprendimą dėl visuomeninio elektros tiekimo kainų, kurios įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d. Patvirtintos visuomeninio tiekimo kainos bus taikomos trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie suvartoja iki 1000 kWh elektros per metus ir liepos 1 d. neturės įsigaliojusios sutarties su pasirinktu nepriklausomu tiekėju. Tokių vartotojų šalyje yra daugiau kaip  500 tūkst.

Lietuvai ir Lenkijai tariantis dėl Ukrainos žemės ūkio ir kitos produkcijos gabenimo koridoriaus į Baltijos šalių uostus ir kaip vieną tokių jungčių svarstant automobilių kelio per Lazdijus plėtrą, Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad kelias galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais.  Pasak Mariaus Skuodžio, norint gauti europinį finansavimą kelias turėtų tapti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi, o tai galėtų įvykti kitais metais.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.

Valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“, pastarąją savaitę siūliusi brangiausią elektrą nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams, siūlomas kainas sumažino.  Pasak įmonės, jos 18 mėnesių vienos laiko zonos plano su fiksuota kaina kilovatvalandės kaina sumažėjo beveik dviem centais iki 30,7 cento, įskaitant 0,4 cento „Ignitis“ nuolaidą, kurią nutraukus sutartį reikės grąžinti.

Iš upių ir ežerų daugiau kaip 10 kub. m vandens per parą išsiurbiantys naudotojai turės registruotis specialiame sąraše. Tai numato Vandens įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį po pateikimo pritarė Seimas. Projektą pateikusio Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, pataisomis siūloma požeminio ir paviršinio reglamentavimą padaryti vienodą. „Sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui.

Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.   Verslui piktinantis, kad draudimas Seime svarstomas ypač skubant, Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Loterijų įstatymo pataisoms – pagal jas loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo 18 metų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę nuo 4,5 proc. iki 3 proc., tuo tarpu infliacijos – padidino dukart iki apytikriai 9 procentų. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai gruodį. „Visame pasaulyje fiksuojama aukšta infliacija mažina gyventojų realiąsias pajamas, smukdo namų ūkių gyvenimo lygį, o dėl to mažėja vartojimas.

Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.   2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.

Seime kelią skinasi idėja drausti nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose – jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.   Verslui piktinantis, kad draudimas Seime svarstomas ypač skubant, Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Loterijų įstatymo pataisoms – pagal jas loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo 18 metų.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 4,3 proc., visoje ES ji augo 5,6 proc., tik euro zonoje – 5,4 procento. Latvijoje BVP per metus augo 6,4 proc., o Estijoje – 4,7 procento.  Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika augo 1 proc., Latvijos – 3,6 proc.

Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų – 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų).   Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas sako, jog po pandemijos aviacijos sektorius tikėjosi augimo, tačiau dėl karo Ukrainoje tranzitinių skrydžių skaičiui smarkiai smukus prognozės yra niūrios. „Dėl sankcijų Rusijos avialinijoms ir Rusijos atsakomųjų sankcijų Europos Sąjungos vežėjams tranzitinių skrydžių skaičius jau trečią mėnesį yra drastiškai smukęs, ir šios tendencijos brėžia ganėtinai niūrias prognozes“, – pranešime teigė  generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.

Lietuva ir Lenkija tariasi dėl papildomų transporto jungčių ir koridoriaus Ukrainos kroviniams vežti į Baltijos šalių uostus, o viena tokių jungčių galėtų būti automobilių kelio per Lazdijus plėtra, teigia Susisiekimo ministerija. Pasak viceministro Juliaus Skačkausko, Šiaurės–Pietų krypties koridorius, jungiantis Baltijos, Juodąją ir Egėjo jūras, yra labai svarbus ir turi būti multimodalinis, jungiantis tiek kelius, tiek europinio standarto geležinkelį.

Lietuvos statybos, remonto ir buities prekių prekybos bendrovei „Kesko Senukai“ gegužę pranešus apie stabdomą veiklą Baltarusijoje ir pasitraukimą iš šios šalies prekybos tinklo OMA akcininkių, antradienį Baltarusijos teisėsauga atliko kratas centriniame OMA biure Minske, praneša Baltarusijos žiniasklaida. „Kesko Senukai“ BNS patvirtino, kad atliekant kratas buvo sulaikyti OMA vadovai – Baltarusijos piliečiai.

Lietuva sparčiai atsigavo po pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą ir jos įtaka energijos ir žaliavų kainoms jau turėjo reikšmingos įtakos ekonomikai ir infliacijai bei toliau kelia rizikų, tačiau stiprūs makroekonominiai pagrindai, amortizacinės priemonės ir lanksti darbo rinka padės išlaikyti šalies ekonomikos atsparumą, naujausioje ataskaitoje teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Misiją Lietuvoje baigusio TVF teigimu, artimiausiu metu pagrindinis iššūkis yra neleisti, kad infliacijos ...

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija gegužę siekė 18,9 proc., ekonomistai sako, jog brangstant energetikos ištekliams jau birželį ir liepą gali būti pasiektas 20 proc. infliacijos pikas. Tuo metu antrąjį pusmetį, analitikų teigimu, infliacija turėtų mažėti.   „Nors Vyriausybė kompensuoja gyventojams didelę dalį to pabrangimo, bet ne visą dalį, ir dalis rinkos kainos vis tiek yra perkeliama vartotojams, dėl to dar bus vienas kainų augimo šuolis.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 11,1 proc., iš jų verslo įmonėse – 11,4 proc. Sąnaudos augo visų veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, labiausiai – nekilnojamojo turto operacijų (23 proc.), administracinės ir aptarnavimo (17,8 proc.), informacijos ir ryšių (15,3 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad interpeliaciją atlaikiusiam žemės ūkio ministrui  žemdirbių bendruomenė pelnytai reiškė pretenzijų, tačiau dabar, pasak jos, ministras bendrauja su jomis kur kas daugiau negu anksčiau, o priekaištų sulaukia mažiau.  „Buvo (pelnytai reikštos pretenzijos – BNS). Bet per tą laiką, kiek mes tuos priekaištus nagrinėjome, buvo nemažai ir pokyčių“, – trečiadienį po balsavimo dėl interpeliacijos Kęstučiui Navickui Seime žurnalistams teigė premjerė.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų normai „Euribor“ po ilgo laiko tapus teigiama premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai turės įtakos paskolų kainai, tačiau, anot jos, to buvo galima tikėtis. „Tai keičia šiek tiek situaciją – po daugelio metų neigiamų palūkanų, akivaizdu, tai turės įtakos skolos kainai, bet buvo galima tą numatyti, kad amžinai nebus taip, kaip buvo, nes situacija su neigiamomis palūkanomis buvo gana išskirtinė ir ekonomikoje gana netipiška.

  Infliacija gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 18,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos, pieno ir jo produktų,  kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros, daržovių kainų padidėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia nepalaikantis Finansų ministerijos pasiūlyto naujo visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

Jungtinės Karalystės (JK) bendrovė „Ergonomic Solutions“ teisme bando įrodyti, kad jos patentuotą kulisę bankų mokėjimo kortelių terminalų stovus gaminanti Lietuvos įmonė „HPS Systems“ naudoja neteisėtai. Britų įmonė prašo teismo uždrausti jų gamybą ir priteisti jai 187 tūkst. eurų. žalos.  Bendrovių ginčas dėl to tęsiasi ilgiau nei metus. Britanijos įmonės inicijuota bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas birželio 16-ąją turėtų paskelbti sprendimą, nurodė teismo atstovė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atlaikė opozicijos surengtą interpeliaciją Seime ir išsaugojo pareigas. Seimas trečiadienį 64 balsais „už“ pritarė jo atsakymams į opozicijos pateiktus klausimus. Opozicija nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo. Dėl balsavimo trečiadienį buvo sušauktas nenumatytas Seimo posėdis, mat antradienį opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu per interpeliacijos procedūrą padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

Opozicija trečiadienį nedalyvauja nenumatytame posėdyje, kuriame balsuojama dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. „Valdantieji supranta, kad žemės ūkio ministras neturi daugumos palaikymo Seime. Faktas, kad ketvirtadienis būtų paskutinė jo, kaip ministro, darbo diena, todėl valdantieji griebėsi naktinių sprendimų surengti neeilinį posėdį ir išgelbėti ministrą“, – sakė opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.

Šalyje fiksuojant dviženklę infliaciją, sparčiai augant degalų kainoms, keleivių vežėjams susiduriant ir su kitais ekonominiais sunkumais, Seimo, Vyriausybės ir atsakingų šalies ministerijų prašoma taikyti kompensacijas Lietuvos keleivių vežėjams. Įspėjama, kad dėl augančių išlaidų jau netrukus bilietai keleiviams gali brangti dešimtadaliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Degalinių tinklai „Viada“ ir „Baltic Petroleum“, dėl galimų ryšių su Rusija sulaukę aktyvistų protestų, Lietuvos Vyriausybės juodajame sąraše neatsidurs, rašo portalas 15min.lt.  Jo žiniomis, speciali vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį pateikė išvadą, jog nerado pagrindo pripažinti, kad „Viada“ ir „Baltic Petroleum“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Dėl mažėjančių krovinių srautų nuostolingai pernai dirbusi valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ prognozuoja, kad šiemet jos veiklos rezultatai gali būti dar prastesni, jei Rusija ir Baltarusija bus eliminuotos iš tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, o geopolitinė situacija nesikeis.

Viena didžiausių šalies vežėjų bendrovė „Vlantana“ teigia, kad siekiant sušvelninti vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo pasekmes ji tikisi padidinti importo ir eksporto krovinių srautus.  Anot bendrovės, pardavimo savikaina per metus augo daugiau nei dešimtadaliu. Tam įtakos turėjo išaugusios kuro sąnaudos, teigiama „Vlantanos“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Šilutės rajone esančio nebenaudojamo Kukorų geležinkelio stoties pastato perdavimo Turto bankui. Traukinių keleiviai ir toliau bus įlaipinami ir išlaipinami perone prie pagrindinio geležinkelio Klaipėda–Pagėgiai, todėl jokių pasekmių žmonės nepatirs. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gediminas Pertraukas BNS sakė, kad čia toliau vyks traukinių eismas – keleiviai iš Kukorų traukiniais galės keliauti pasirinktomis kryptimis.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime tarsis dėl Lietuvos prisijungimo prie NATO Inovacijų fondo. Vyriausybės kanceliarijos teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, kaip efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, ypač kriptoturto paslaugų teikėjų veikloje, sukurti nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo galimybėms ir mažinti reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei. Finansų ministerijos teigimu, įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto rinkų ir Europos tarybos rekomendacijas.

Trečiadienį rengiamas nenumatytas Seimo posėdis, kad būtų baigta interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūra. Sušaukti šį posėdį Seimo valdyba nusprendė antradienio vakarą, kai interpeliaciją inicijavusi opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ per plenarinį posėdį paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Kitas eilinis plenarinis posėdis turi vykti ketvirtadienį, tačiau valdantieji nutarė balsavimą paskubinti.

Trečiadienį Lietuvoje lankysis Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Anot Prezidentūros pranešimo, Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptars dvišalio bendradarbiavimo, saugumo ir gynybos Europoje, energetinės nepriklausomybės klausimus, paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai, Europos kaimynystės politiką.

Kiekvienas vairuotojas privalo pasirūpinti savo sveikata ir turėti atitinkamą medicininę pažymą tam, kad su transporto priemone galėtų dalyvauti eisme. Tačiau dabar siūloma vairuotojo pažymėjimą skelbti negaliojančiu, jeigu asmenys laiku nepasitikrina sveikatos.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai neigiamai vertina šiandien Seime pritartas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Šią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

Seimas antradienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas.  Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė. Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms dėl atlyginimų vairuotojams ir darbuotojams, dirbantiems lauke, pavyzdžiui, statybininkams.   Pakeitimai numato, kad nuo 2023 metų birželio būtų atsisakoma neapmokestinamų kompensacijų tokiems darbuotojams.  Tačiau būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis – nuo šių metų lapkričio bazinio darbo užmokesčio kompensacija  sumažėtų nuo 50 proc. iki 30 proc.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Tėvų atstovams antradienį išreiškus susirūpinimą dėl mažėsiančių vaiko priežiūros išmokų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog išmokos bus didinamos ir tam papildomai numatyta 31 mln. eurų.  „Išmokos tikrai didinamos, nes turėsime papildomą poreikį – 31 mln. eurų“, – BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė.

Seime prasidėjo opozicijos inicijuota interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.  Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigia esąs įsitikinęs, kad dėl ministro visą atsakomybę turi prisiimti  premjerė Ingrida Šimonytė.    „(Ministras) neturi ne tik kompetencijos, bet ir vadovavimo įgūdžių“, – teigė K. Mažeika.

Ketverius metus Lietuvos oro uostams vadovavęs Marius Gelžinis nuo birželio 23 dienos traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų. Sprendimą trauktis M. Gelžinis priėmė įvertinęs tai, kad jau sėkmingai įgyvendino visus pagrindinius sau kadencijos pradžioje keltus tikslus, o įmonė kaip tik šiuo metu pereina į naują etapą – nuo liepos mėnesio iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove, pranešė bendrovė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 2-2,3 karto didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas antrajam šių metų pusmečiui.  Vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, pritaikius papildomos dedamosios kompensaciją, viršutinė riba auga beveik du  kartus – nuo 16,423 iki 32,491 cento už kilovatvalandę (su PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – 2,3 karto nuo 12,596 iki 28,423 cento.