Lietuvos verslas

Atšilus orams, darbo vietose neretai kyla bendradarbių nesutarimai, kaip vėdinti darbines patalpas. Vieni negali pakęsti kondicionierių ir atidarinėja langus, kitiems nepatinka nuolatinis skersvėjis. Kaip spręsti tokius ginčus? Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką.

Lietuvos darbo rinkoje yra apie 90,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių 80 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Aukštos kvalifikacijos užsieniečių šalyje dirba tik 6 tūkst., rodo darbdavių pranešimai apie šalyje įdarbintus užsieniečius.

Seimui antradienį rengiantis balsuoti, ar iš paramos gavėjų sąrašo eliminuoti visas biudžetines įstaigas, nevyriausybinės organizacijos (NVO) sako, jog tokios pataisos būtų teisėtos ir teisingos. „Šito įstatymo pataisa atitinka du žodžius – tai teisinga ir teisėta“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Lietuva yra gerai pasirengusi įveikti  pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltus ekonomikos iššūkius – Vyriausybė pasirinko tinkamas jų suvaldymo priemones, o infliacija turėtų pradėti mažėti antrąjį pusmetį, sako dvi savaites Lietuvoje dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka ir išmokų dydžiai jų metu. Neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius tėčiai ir mamos turės ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gegužę, palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis pigo 1,3  proc. (0,91 euro), o palyginti su pernai gegužę – buvo 23,1 proc. (12,71 euro) brangesnis.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas. Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.

Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.

Inovacijos kurs kokybišką Lietuvos ekonomiką, kuri galės sėkmingai konkuruoti pasaulyje, sako šalies premjerė. O tam, pasak Ingridos Šimonytės, pasitarnaus naujai įkurta Inovacijų agentūra.  „Šita institucija yra labai svarbus įrankis to, kad mūsų ekonomika galėtų vis labiau konkuruoti savo kokybe, kuri neįmanoma be inovacijų“, – pirmadienį oficialioje Inovacijų agentūros atidarymo ceremonijoje sakė I. Šimonytė.

Grūdai iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus negali būti gabenami per Baltarusiją, nes sugadinti ir tam tikslui vėl suremontuoti geležinkeliai Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje galėtų pasitarnauti naujiems kariniams išpuoliams, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Neteisėtai išrinktas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka imasi šantažo: leistų vežti per Baltarusiją Ukrainos grūdus, jei Lietuva leistų per mūsų šalį keliauti baltarusiškoms trąšoms.

Yra labai daug prognozių, kad kitais metais daugelyje Vakarų valstybių prasidės recesija, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, iki kitų metų dar toli, o prie kuro kainų, viršijančių du eurus, vairuotojams teks priprasti, nes bent jau vasarą jos labai kristi neturėtų. Plačiau apie kainas TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kuro kainos jau dabar perkopė 2 eurus.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Savaitgalį į Lietuvą pajudėjo jau penktas traukinys iš Ukrainos, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Pasak LTG atstovo Manto Dubausko, jis gabena apie 1,3 tūkst. tonų kukurūzų. „Mūsų tikslas – po vieną traukinį kasdien. Tai realu su dabartiniais apribojimais, nedarant jokių infrastruktūros pakeitimų“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas sako, kad naujas gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis leis savivaldybėms pačioms spręsti dėl savo biudžeto. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, savivaldos finansinis savarankiškumas šiuo metu yra labai kuklus. „Kalbant apie savarankiškumą, mes visada sutikome su Vyriausybės pozicija, kad nežiūrėkim tik, kaip paskolinti, bet galvokim ir apie pajamų savarankiškumą.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Finansų ministerija siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Teigiama, kad mokestis ne tik padės didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, bet ir sureguliuos būsto rinką ir kainas.  Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą. „Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai.

Lietuvos bankai 2022–2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.  „Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc.

Kauno miesto savivaldybė rengiasi per dvejus metus baigti dviejų baseinų Panemunės ir Šilainių mikrorajonuose statybas. „Projektuojame, turėtume turėti vasarą leidimus, projektus ir skelbsime statybos konkursus. Jeigu viskas vyks sklandžiai, darbai turėtų būti baigti per dvejus metus“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius. Vaidoto gatvėje Panemunėje esantis baseinas bus statomas naujai, o Baltų prospekte, Šilainiuose, – rekonstruojamas.

„Ignitis“ klientai klausia, kur reikės kreiptis ir kokį prašymą rašyti, kad būtų pritaikyta dalinė kompensacija už suvartotą elektros energiją. Atsakome, kad klientams nieko daryti nereikia, kompensacija bus pritaikyta automatiškai, rašoma pranešime spaudai. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino elektros energijos ir gamtinių dujų kainų dalinio kompensavimo tvarką.

Lietuvos finansų sistema sėkmingai atlaikė pandemiją ir iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir užsitęsusios didelės infliacijos bei galimo palūkanų normų padidėjimo rizikoms. Vis dėlto susirūpinimą kelia kaistanti būsto rinka: nekilnojamojo turto kainoms ir toliau sparčiai kylant, daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus labai padaugėjo burinių jachtų – buriuotojai teigia, kad jų būtų dar daugiau, jei netrūktų infrastruktūros. Šių pramoginių laivų paklausa išaugo per koronaviruso pandemiją, kai lietuviai ėmė pirkti daugiausia naudotas jachtas, o dėl paklausos smarkiai išaugo jų kainos.  Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašome pranešime spaudai.   „Daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sako, kad geopolitinė įtampa niekaip nepaveikė jų atostogų planų.

Gyventojai metų metus, dešimtmečius gavę algas, tikisi, kad ir išėję į pensiją viskas liks panašiai kaip buvę. Tik jau vietoje atlyginimo į sąskaitą bus pervesta pensija. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad pensijai gauti būtina parašyti prašymą. Jeigu vėluosite tai padaryti ilgiau nei pusmetį, pensijos pinigų nebeatgausite. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietis Jonas. Sulaukęs pensinio amžiaus jis tikėjosi, kad „Sodra“ jį pati susiras ir pensiją perves.

Lietuvoje apie 6,7 tūkst. nepilnamečių turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 131,5 mln. eurų, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. Ji mano, kad perrašydami vaikams turtą tėvai bando išvengti NT mokesčio.  „Tai grynas mokestinis arbitražas, kai turtas registruojamas kito gyventojo vardu, nepilnamečio, nes tuomet mokesčiai tėvams neskaičiuojami“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę pareiškė viceministrė.

Kova su nesąžiningų automobilių prekeiviais gali būti dar griežtesnė nei iki šiol. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai planuoja, kad administracinė bauda galėtų būtų skiriama ir savininko deklaravimo kodo (SDK) neturintiems transporto priemonių pirkėjams, o ne tik pardavėjams. Kol dalis gyventojų lipa ant to paties grėblio, jau aišku, kokie patikrinimai bus vykdomi dar dažniau nei iki šiol.

Dėl karo grėsmės apie dešimt kruizinių laivų vizitų iš maždaug 80 planuotų šį sezoną į Klaipėdą jau atšaukti, tvarkaraštis dar gali koreguotis tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimi. „Sezono pradžioje turėjome virš 80 suplanuotų vizitų, dabar turime apie 70. Nebegalime planuoti viso sezono iš karto, planuojame tik mėnesiais, nes situacija gali keistis ir keičiasi“, – BNS sakė Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų ir juos pakeisti gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis, bet savivaldos teisės aktuose tokio draudimo numatyti neskuba. Gegužės pabaigoje tokią idėją iškėlė neparlamentinė Žaliųjų partija, paraginusi miestus pasirašyti memorandumą. Juo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, šį ribojimą apibrėžiant miesto lygio dokumentuose.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Šeštadienį baigiasi išimtis, leidžianti į Lietuvą įvežti Europos Sąjungos sankcionuojamas baltarusiškas statybines medžiagas. Tačiau ir iki šiol buvo bandymų įvežti jas nelegaliai, todėl manoma, kad įvairūs apribojimai palieka galimybę atsivežti šių medžiagų ir ateityje.

Kainų šuoliai už elektrą gyventojus privertė apmąstyti galimybę įsirengti saulės elektrines. Nors paraiškas kompensacijai gauti pateikė tūkstančiai žmonių, specialistai perspėja neapsigauti, mat neatsakingai įvertintos sutarties sąlygos gali lemti, kad žadėta parama nebus suteikiama.

Sinoptikai skelbia, kad gyventojai turėtų būti pasiruošę, mat jau šeštadienio naktį Lietuvą nuplaus vasarišką liūtis. Be to, prasidėjus audrų ir žaibų metui, dalis žmonių netgi sulaukė atskirų pranešimų, kuriais norima informuoti, kaip tinkamai apsaugoti savo turtą. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atstovai penktadienį savo klientams išsiuntė atskiras žinutes, kuriose informavo, kaip tinkamai pasirūpinti savo turtu prasidėjus audrų ir žaibų sezonui.

„Lygybė ir įvairovė: naujieji įmonių „burtažodžiai“ ar tikrasis pažangos variklis?“ – viena įdomiausių diskusijų penktadienį konferencijoje LOGIN. Jos metu kalbėta ne tik apie moterų ir vyrų dalyvavimą priimant verslui svarbius sprendimus, bet ir apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus bei kelią, kurį Lietuvai dar reikia nueiti.

Gegužės 26 dieną Vilniuje vykusiame Socialinių inovatorių akademijos tarptautiniame tinklaveikos renginyje „Leaders grow Leaders: facilitating social innovation in regions“ susirinkę socialinių inovacijų srities ekspertai iš Lietuvos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Prancūzijos ir Kipro dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir geraisiais pavyzdžiais.

Gegužės 27 dieną „AB Astra LT“ pristatė novatorišką gaminį Advanced Road Tanker iš ypatingų savybių turinčio nerūdijančio plieno pagamintą skystų maisto produktų gabenimui skirtą autocisterną.

Šiandien žiniasklaidos kanalai kitokie – keitėsi ne tik jų formos, bet ir pateikimas turinys. TV3 žiniasklaidos grupės komercijos direktorius Sigitas Berlinskas konferencijoje „Login“ apžvelgė, kaip komunikacijos kanalai kito per pastaruosius 20 metų, nuo ko viskas prasidėjo skaitmeninėje epochoje. „Didieji naujienų portalai prieš 20 metų atrodė visai kitaip. Namuose turėjome stacionarius, didžiulius ekranus, mobiliuosius telefonus dar tik pradėjome naudoti.

Baltarusijos valdoma Druskininkų sanatorija „Belorus“ atleidžia šeštadalį darbuotojų. Apie numatomą grupinį 51 darbuotojo atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.    „Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 298 žmonės.  Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad „Belorus“ nurodė, jog grupės darbuotojų atleidimas suderintas su sanatorijos profesine sąjunga. „Pagal šiuo metu pateiktus pranešimus, įspėtas 51 darbuotojas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. „Dauguma valstybių daro priešingai. Anksčiau turėjome tikslą didinti akcizus iškastiniam kurui, o dabar daromi žingsniai atgal, nes energijos kainos labai aukštos.

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinoji administratorė „Finance Guru“ teigia, kad į įmonę jau grįžta darbuotojai. „Nors startuota tik prieš gerą savaitę, į priekį pasistūmėjome gana ženkliai. Gamyklos darbuotojų skaičius padidintas 30 proc. – atšaukta dalis gamybinių padalinių darbuotojų iš prastovų, šiuo metu jau dirba apie 240 žmonių. Tikiuosi, kad galėsime netrukus šį skaičių ženkliai padidinti.

Pietryčių Lietuvoje pradėtos retransliuoti dvi naujos televizijos programos, penktadienį pranešė Lietuvos radijo ir televizijos centras. Naujos programos, „Belsat” ir „TVP World”, yra Lenkijos visuomeninio transliuotojo „Telewizija Polska“ kuriamos programos. „Belsat” transliuojama baltarusių ir rusų kalbomis, „TVP World” – anglų kalba.

Lietuvą pasiekė ketvirtas bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs saulėgrąžų aliejų, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Traukinys į Lietuvą atvyko ketvirtadienį vėlai vakare, pranešė bendrovės atstovė.  „Ketvirtadienį vėlai vakare į Lietuvą atvyko 44 specialiai pritaikytus konteinerius su aliejumi gabenantis traukinys. Planuojama, kad šiąnakt iš Šeštokų jis pajudės Klaipėdos link“, – penktadienį BNS sakė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Europai siekiant „žaliosios“ ekonomikos tikslų Rusijos energetikos išteklių reikia atsisakyti vien todėl, kad jie naudojami kaip ginklas.

Vienas didžiausių prekybos tinklų „Norfa“ už realizuotas rusiškas prekes gautus 0,5 mln. eurų skyrė labdarai ir paramai. Kaip penktadienį pranešė prekybos tinklas, 225 tūkst. eurų skirta nuo karo nekentėjusiai Ukrainai, dar 200 tūkst. eurų –  Lietuvos kultūros organizacijoms: Nacionalinei filharmonijai, Nacionaliniam dramos teatrui ir Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Dar 80 tūkst. eurų skirta sporto organizacijoms.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atstovais, aptarė galimą šių įmonių indėlį atkuriant karo sugriautą Ukrainos ekonomiką. Aptarta, kad įmonių tikslai turėtų būti labiau siejami su šia sritimi. „Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį Vilniuje su programinės įrangos milžinės „Microsoft“ atstovais aptars duomenų skaitmenizavimą.  „Ministrė aptars duomenų centrų atnaujinimo naujoves, pristatys, kad  pakeitėme įstatymą, kad kreipsimės ir į privačius (duomenų centrus – BNS)“, – BNS sakė ministrės atstovė spaudai Inga Simonaitytė. Pasak jos, ministrė taip pat planuoja pakviesti „Microsoft“ plėsti biurą Lietuvoje.

Prasidedant vasarai kurortų kavinėms ir restoranams vis dar trūksta sezoninių darbuotojų. Darbdaviai skundžiasi, kad iš lietuvių nėra kam dirbti, o laisvų darbo vietų neužpildo ir ukrainiečiai. Tuo metu darbuotojai nenori vykti dirbti į kurortus, nes apgyvendinimui gali tekti išleisti nemažą dalį atlyginimo.  Štai vilnietė abiturientė Indrė pasakojo, kad kartu su drauge ieško darbo Palangoje.  „Jau turime ir patirties.