Lietuvos verslas

Europos Sąjunga turi ruoštis naujoms migrantų bangoms, nes daug žmonių bus priversti palikti savo namus dėl maisto krizės, paaštrintos karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo bloko sienų apsaugos agentūros vadovė. Nors pabėgėliai iš Ukrainos priimami gerai, „turime ruoštis ir pabėgėliams, atvykstantiems iš kitų rajonų dėl apsirūpinimo maistu saugumo“, nurodė agentūros FRONTEX laikinoji vykdomoji direktorė Aija Kalnaja.

Statyti naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą pretenduoja daugiau nei vienas įmonė, tačiau konkretus rangovo konkurso dalyvių skaičius neatskleidžiamas. „Dabar artimiausias kelias savaites bus vertinami dalyvių pateikti dokumentai, galbūt bus prašoma pateikti kažkokios papildomos informacijos, o gal turėsime ir geriausią visus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą“, – BNS Plius sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Įsigaliojus naujiems Europos Sąjungos (ES) įvestiems kai kurių prekių tranzito per ES teritoriją į Kaliningradą ribojimams, į Lietuvą iš Kaliningrado pirmadienį ryte neįleistas vilkiku gabentas medienos krovinys, BNS pranešė Muitinės departamento atstovė.  „Kybartų pasienio punkte iš Kaliningrado įvažiuoti bandęs krovininis vilkikas po patikrinimo apgręžtas. Jis vežė medieną.

Užsienyje saugoti valstybei svarbios informacijos kopijų negalės tiekėjai, registruoti nepatikimose šalyse, arba jeigu juos kontroliuos šiose valstybėse nuolat gyvenantys ir jų pilietybę turintys asmenys,  pirmadienį nutarė Vyriausybė. Pagal jos patvirtintą aprašą Ekonomikos ir inovacijų ministerija per devynis mėnesius galės peržiūrėti tvarką ir esant reikalui siūlyti ją keisti.  „Tokius dalykus reikia peržiūrėti nuolat“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuva turi ambicijų, kad po penkerių metų jos kosmoso sektorius sukurs apie 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Tai yra įmanoma. Šiandien šis sektorius sudaro 0,1 proc. BVP, tačiau mes turime ambiciją, kad iki 2027 metų jis galėtų pasiekti 1 proc. šalies BVP“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos pristatyme sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines problemas. Apie nesklandumus jau buvo pranešta ir praėjusią savaitę. „Šiuo metu dėl techninių priežasčių mūsų banke laikinai sutriko galimybė prisijungti prie interneto banko ir mobiliosios programėlės, naudojantis programėle „Smart-ID“ ir mobiliuoju parašu“, – „Facebook“ paskyroje nurodo bankas. Bankas siūlo prie interneto banko rekomenduojame jungtis slaptažodžių generatoriumi (jei turite) arba šiek tiek luktelti.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Birželio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 35 proc. didesnė nei gegužę ir siekė 223,16 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 33 proc. Latvijoje – iki 218,29 Eur/MWh, 15 proc. Estijoje – iki 173,83  Eur/MWh. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 4,23 Eur/MWh iki 550,06 Eur/MW. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse birželį daugiausia lėmė energetikos produktų brangimas.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.    Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Lietuvoje daugybė darbuotojų dalį algos gauna kaip dienpinigius už komandiruotes. Nuo algos ir dienpinigių dydžių priklauso, kiek mokesčių reikia mokėti. Šiuo metu galioja fiksuotos normos, kokio dydžio dienpinigiai turi būti mokami. Seime pasirodė siūlymų jas kiekvienais metais indeksuoti, kad atitinkamai augtų darbuotojų gaunama pinigų suma. Nauja tvarka labiausiai paveiktų vilkikų vairuotojus, kurių, „Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje yra net 78,3 tūkst.

Šaltas pavasaris, liūtys ir kaitra paveikė ankstyvąsias daržoves ir obuolius, pastebi ūkininkai. Pasak jų, kai kuriuose šalies rajonuose užmirko bulvės, svogūnai, o pavasarį nušalo kai kurių veislių obuolių žiedai. Tuo metu braškės išsilaikė pakankamai gerai. Ūkininkų teigimu, šiemet tikimasi didesnių vaisių ir daržovių kainų, tačiau jų augimą ribos lenkiška produkcija.

Atšilus orams lietuviai nuo lentynų pradėjo šluoti oro kondicionierius ir ventiliatorius – pirkimai išaugo 10–15 kartų. Parduotuvių teigimu, šių prekių kainos išaugo iki 25 proc., tačiau žmonės pasiryžę išleisti vidutiniškai 84 eurus oro vėsintuvui ir gerokai didesnės sumos oro kondicionieriui. Pašnekovų teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi pigiausius ventiliatorius už maždaug 16 eurų, kurių užtenka vienam sezonui.

Praėjo savaitė nuo tada, kai Lietuvoje įsigaliojo draudimas prekiauti el. cigaretėmis ir jų skysčiais su skoniais. Prieš dvejus metus nebeliko ir mėtinių cigarečių su click‘ais. Taigi šiuo metu vieninteliai galimi skoniai rūkaliams egzistuoja kaitinamajame tabake ir cigarilėse. Tačiau jau planuojama, kad šių produktų su skoniais irgi nebeliks. Liepos 1 d. įsigaliojus el.

Statistikai rodant mažmeninės prekybos nuosmukį, vieni ekspertai tai aiškina augančia infliacija ir mažėjančiu vartojimu, kiti gi sako, jog tai įprasta pirmojo pusmečio, kai nėra didelių metų švenčių, tendencija. Vis dėlto, pasak analitikų, neslopstant infliacijai prekyba toliau smuks, o rudenį ji paskui save patrauks ir paslaugas.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, banko atliktas gyventojų atsiskaitymų kortelėmis tyrimas rodo, kad mažmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir birželį.

Pasibaigus karantinams ir atvėrus sienas tarp valstybių žmonės pradėjo aktyviai keliauti, tačiau tokiam turistų antplūdžiui nebuvo spėta pasiruošti: dėl darbuotojų trūkumo nukeliami arba atšaukiami skrydžiai, stringa komunikacijos sistemos, taigi nutinka taip, kad žmonės lieka be atostogų ir net nėra informuoti, kodėl.

Didėjanti infliacija šalyje palietė ir vairavimo kursų bei egzaminų kainas. Šiais metais vairavimo teorijos ir praktikos pamokų kainos privačiose mokyklose pakilo apie 10 proc., o „Regitroje“ praktikos egzaminai pabrango net 10–18 eurų. Pasak kursų organizatorių, jų kainų kilimą labiausiai lėmė padidėję atlyginimai, išaugusios degalų kainos ir infliacija.

Kas trečias pranešimas apie draudžiamą ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete pasitvirtina, bendras jų skaičius per metus sumažėjo dešimtadaliu, penktadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Jos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gauti 296 tokie pranešimai – apie 10 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. RRT teigimu, pasitvirtino kas trečias, tai yra 101, pranešimas.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ bendrovės „Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ ketina kartu prižiūrėti Lietuvos vėjo parkus Baltijos jūroje.

Aukštos naftos ir degalų kainos antrąjį šių metų pusmetį neturės poveikio skrydžių paklausai, o keliautojų srautas kitais metais gali sugrįžti į ikipandeminį lygį, sako laikinasis Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Tiek didžiosios Europos organizacijos, tiek oro bendrovės, prognozuoja, kad naftos kainos kardinaliai nepasikeis ir aviacinių degalų rinkoje antrą pusmetį tikrai neįvyks lūžio taškas. Tikėtina, kad degalų kainos išliks aukštame lygyje.

Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos praėjusiais metais augo 3,5 karto iki 502,1 mln. eurų, iš jų 92 proc. pajamų teko elektroninių pinigų, o 8 proc. – mokėjimo įstaigoms. Mokėjimo operacijų skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 194,7 mlrd. eurų – 3,8 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Įstaigos 2021 metais turėjo beveik 10 mln. aktyvių klientų.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, sumažėjo 15 proc. Mažesnį šių metų rezultatą lėmė dėl karo Ukrainoje tebesitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, taip pat objektyvios ekonominės priežastys: infliacija ir sumažėję gyventojų lūkesčiai, teigia įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančio Registrų centro analitikai.

Lietuvos eksportui gegužę susitraukus antrą mėnesį iš eilės, vieni ekonomistai sako, kad eksportą mažina išaugusios žaliavų kainos ir vangesnė paklausa. Anot jų, visoje Europos gamyboje juntamos sulėtėjimo nuotaikos. Kiti analitikai pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė šiemet dėl didėjančių kainų augo, be to, vis dar didėjo prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys.

Bankrutavusio banko „Snoras“ iš Šveicarijos banko „Julius Baer & Co. Ltd.“ atgautų 105 mln. eurų neužteks ir pirmam kreditoriui, rašo portalas vz.lt. Anot portalo, 105 mln. eurų pirmiausia nukeliaus draudimo išmokas indėlininkams išmokėjusiam „Indėlių ir investicijų draudimui“ – jis ji išmokėjo 1,19 mlrd. eurų, iš kurių beveik 900 mln. eurų buvo pasiskolinusi iš Finansų ministerijos.  Iki praėjusių metų pabaigos bendrovei buvo pavykę atgauti beveik 848 mln. eurų.

Klaipėdos uosto direkcija turės sumokėti likviduojamai bendrovei „Hidrostatyba“ daugiau nei 260 tūkst. eurų už papildomus darbus, rekonstruojant Vakarų laivų gamyklos naudojamas uosto krantines. Įmonė prašė jai sumokėti 307 tūkst. eurų (su PVM).  Klaipėdos apygardos teismas birželio 22 dieną pripažino, kad rastų didelių akmenų iškėlimas ir pašalinimas yra papildomi darbai, todėl įpareigojo uosto direkciją sumokėti už juos „Hidrostatybai“ 258 tūkst. eurų (su PVM) ir 6 proc.

Prasidėjus vasaros sezonui kelionių agentūros sulaukia be galo didelio susidomėjimo – žmonės po karantino keliauja dar daugiau, nei įprastai. Vis dėlto kai kuriems keliautojams tenka nusivilti – dėl pagausėjusio popandeminio turizmo ir karo priežasčių atšaukiama nemažai reisų, o tai sukelia nemalonius pykčius tarp klientų ir kelionių bendrovių. Dažniausiai atostogas žmonės planuoja kelis mėnesius į priekį, derinasi su darbdaviais, planuoja, ką aplankys, ir su nekantrumu laukia skrydžio datos.

Keliaujant po užsienio šalis veikiausiai ne vienam teko išgirsti žodžių, kurie lietuviškai reiškia visai ką kita. Taip pat ir užsieniečiams kai kurie įprasti mūsų žodžiai gali turėti visai netikėtą reikšmę. O ir parduotuvėse galima rasti gana keistai skambančių prekių pavadinimų. Tuo galėjo įsitikinti „Maxima“ pirkėja, užsukusi į vieną iš tinklo parduotuvių Kaune.

Jau nuo kito mėnesio pradžios vilniečiai ir kitų miestų gyventojai už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokės dešimtadaliu daugiau. Kaip informuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams yra nustatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, kuri kasmet yra perskaičiuojama.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai.

Didelės apimties išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą tikimasi pradėti liepos pabaigoje, ketvirtadienį pranešė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO). Už naujus skaitiklius teks susimokėti patiems gyventojams – suma už juos bus įtraukiama į galutinę elektros kainą.  Darbai turėtų būti pradėti įvertinus į Lietuvą jau atgabentų pirmųjų skaitiklių ir jų sistemų darbą realiomis sąlygomis, juos prisijungiant prie skirstomojo tinklo.

Įsitvirtinęs antroje pozicijoje pagal Lietuvos naujienų portalų skaitomumą, tv3.lt ir toliau didina vidutinį realių vartotojų skaičių. Per metus jis išaugo 52 proc. Šuo metu kas trečias interneto vartotojas Lietuvoje apsilanko tv3.lt. Birželio mėnesį portalo tv3.lt vidutinis vienos dienos realių vartotojų skaičius siekė 479,3 tūkst., rodo naujausi „Gemius Audience“ duomenys.

Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų prekybos apyvartos) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją, ji buvo jau 1 proc. mažesnė. SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant skaitytuvus rodo, kad birželį mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis nuosmukis turėjo būti didesnis. Visgi gyventojų išlaidos paslaugoms dar buvo gerokai didesnės negu praėjusiais metais.

Bendrovės „Gatas“ ir „Maniga“ gali prarasti bendros 16,1 mln. eurų vertės Vilniaus savivaldybės užsakymą įrengti  eismo organizavimo priemones sostinėje bei vėliau jas prižiūrėti.    Panevėžio apygardos teismas liepos 4 dieną pripažino neteisėtu Vilniaus savivaldybės sprendimą, kuriuo bendrovės pripažintos dviejų konkurso dalių laimėtojomis – pasak teismo, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti proporcingumo ir skaidrumo reikalavimai.

Europos Komisija leido Lietuvai ir kitoms Bendrijos šalims laikinai netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prekėms ir paslaugoms, skirtoms neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Tai apima iš trečiųjų šalių importuojamas prekes, vidaus sandorius, taip pat iš kitų Europos Sąjungos valstybių įsigyjamas prekes.

Mažmeninė prekyba gegužę iš Baltijos šalių traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 0,9 proc.,  Latvijoje augo 4,1 proc., o Estijoje – 1,2 procento. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,5 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,1 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus augo 0,8 proc., o per mėnesį nepasikeitė.

Lietuvos pirkėjų apklausą atlikusi Šveicarijos sertifikavimo agentūra ICERTIAS šiemet prekybos tinklui „Iki“ įteikė net keturis prestižinius QUDAL apdovanojimus: už aukščiausios kokybės mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje, aukščiausios kokybės jūros gėrybių ir žuvies skyrių, šviežios mėsos skyrių ir aukščiausia kokybe įvertintus privačių „Iki“ prekės ženklų produktus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Paketu bus mažinami pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, gerinama investicinė aplinka jų vystytojams bei gaminančių vartotojų padėtis, skatinamas vietos bendruomenių ir vystytojų bendradarbiavimas.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Lietuvoje darbą rado 13,2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos – tai sudaro daugiau nei trečdalį iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Ministerijos duomenimis, šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau nei 58,2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių per 33,1 tūkst. – darbingo amžiaus.  Daugiausia ukrainiečių dirba didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 4,2 tūkst. (32 proc.

Rusija negalėtų Lietuvos staiga atjungti nuo bendros su Baltarusija ir Baltijos šalimis  energetikos sistemos (BRELL), sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Pirmiausia, mes turime atsakyti į klausimą, ar Rusija gali išjungti BRELL. (...) Mūsų manymu, Rusija negali išjungti BRELL, nes pati turi didesnių problemų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Ministras plačiau nekomentavo, kokių energetikos sistemos problemų turi Rusija.

Milijoninių skolų slegiamos Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ vadovas tikisi, kad jai pavyks atsitiesti ir išvengti bankroto, nepaisant to, kad įmonė negauna nei komercinių bankų, nei valstybės fondų paskolų.  Mindaugas Sologubas sako, kad „Snaigės“ restruktūrizavimo planą numatyta įgyvendinti be išorinio finansavimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali nugriauti verslininko Rimando Stonio netiesiogiai valdomos įmonės „Žiežmarių gėlės“ keturis neteisėtai pastatytus šiltnamius, nusprendė teismas.  Kauno apygardos teismas birželio 21 dieną atmetė „Žiežmarių gėlių“ skundą ir paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą sprendimą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą, ar valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimas nuo pajamų, gaunamų iš skirtingų darbdavių, atitinka Konstituciją. Šio išaiškinimo prašė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą valstybei dėl pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas pagal kiekvieną draudėją atskirai.

  Siekiant sumažinti labai lengvų plastiko maišelių naudojimą bei neigiamą poveikį aplinkai Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Seimo narių siūlymo prekybininkams uždrausti juos nemokamai dalyti.   Aplinkos ministerija siūlo pritarti tokiam tikslui, tačiau projektą tobulinti. Anot ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.