Lietuvos verslas

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė. „Be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos. Dabar yra rengiamas biudžeto projektas ateinančių metų ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Trečiasis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3-4 metams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad sprendimą dėl to dar turės priimti Seimas.

Artėjantį šildymo sezoną kompensacijų už šilumos energiją gavėjų skaičius augs apie 21 proc., prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos atstovės, tam didžiausios įtakos turės nuo birželio padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) koeficientas, turintis įtakos vertinant išlaidų ir pajamų santykį kompensuojant būsto šildymo išlaidų dalį. „Nuo birželio Vyriausybė reikšmingai padidino socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius, įskaitant ir VRP.

Norvegijos teismas kol kas nenagrinės bylos, kurioje vienos didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos grupių „Girteka“ įmonė „Girmeta“ kaltinama nelegaliu krovinių vežimu Norvegijos viduje (kabotažu). Pasak portalo tungt.no, bylos nagrinėjimas nutrauktas paaiškėjus, jog kaltinimai buvo pareikšti ne tam juridiniam asmeniui. Norvegijos pareigūnai kaltina „Girteka Logistics“ ir jos antrinę įmonę „Girmeta“ pažeidimais vykdant kabotažinius pervežimus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį lankysis Kauno rajone, kur susitiks su vietos savivaldybės vadovais ir domėsis šio rajono transporto infrastruktūros būkle. M. Skuodis susitiks su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės specialistais, kur aptars šiam rajonui aktualius susisiekimo klausimus, svarstys galimus kompleksinius sprendimus eismo sąlygoms gerinti. Aptartus probleminius kelių ruožus numatoma apžiūrėti vietoje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Elektros tiekėjai tikina, kad labiausiai sutaupys gyventojai pasirinkę planą su fiksuota kaina. Jie mokės beveik 30 eurų mažiau nei pasirinkę nefiksuotą. Taip pat sutarčių nepasirašiusius gyventojus, jie skubina tai kuo greičiau padaryti. Nes kuo ilgiau gyventojai lauks, tuo brangiau už elektrą teks mokėti.

Rusijos biudžetas, dešimtys milijonų iš Lietuvos ir mįslinga įmonė, įsteigta prieš pat juodosios buhalterijos skandalo pradžią. Ant tokių pamatų europarlamentaras Viktoras Uspaskichas pastatė savo rusišką verslą. „Siena“ kelis mėnesius nagrinėjo V.Uspaskicho rusiškų verslų detales. Taip nustatėme, kad Uspaskichų šeima į šį verslą nukreipė milžiniškus pinigus, gautus iš Lietuvoje veikiančių įmonių pardavimo. Taip pat sužinojome, kad V. Uspaskicjo verslą finansuoja Kremliui artimi bankai.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Valstybė teismo prašo atmesti liepos mėnesį gautą 25 Kauno apygardos teismo teisėjų skundą dėl per krizę sumažinto darbo užmokesčio, pirmadienį pranešė Regionų apygardos administracinis teismas. „Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 metų rugpjūčio 18 dieną gautas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos, atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjų skundą, nes jis nėra pagrįstas“, – nurodoma pranešime.

Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Anksčiau ar vėliau tai įvyks.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines. „Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.

Praėjusį ketvirtadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

Siekiant sustiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą strategiškai svarbioje Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje, plečiamas mūsų šalies komercijos atašė tinklas šioje šalyje. Nuo šiandien Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigas Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke pradeda eiti Andrius Neviera, rašoma pranešime žiniasklaidai. A. Neviera bus antrasis Lietuvos komercijos atašė JAV.

Socialdemokratų frakcijos susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi. Susitikimo metu aptarė planus didinti bankų įkainius gyventojams, naujų bankomatų įrengimą regionuose ir indėlių palūkanas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad mokėjimų rinkoje paslaugas teikia ne tik bankai. „Jeigu netenkina įkainiai galima ieškoti alternatyvų ir rinktis kitą bankinių paslaugų įmonę“, – komentavo G. Šimkus.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai kilo 3 centais ir svyravo apie 1,5 euro per mėnesį, skelbia Lietuvos bankas (LB). Kredito įstaigos privalo pasiūlyti jų paslaugomis besinaudojantiems šalies gyventojams pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – krepšelį už fiksuotą kainą. Šiuo metu tai yra 1,45 euro per mėnesį, o nepasiturintiems gyventojams – 0,72 euro per mėnesį.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Valstybės nekilnojamąjį turtą (NT) valdantis ir prižiūrintis Turto bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 64 tūkst. eurų grynojo pelno – 23,2 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 1,5 mln. eurų. Pirmąjį pusmetį gauta 12,3 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (9,9 mln. eurų), pirmadienį pranešė Turto bankas.  Anot pranešimo, Turto banko sąnaudos šiemet siekė 12,2 mln. eurų, kai tuo pat metu pernai jos buvo 8,4 mln.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo geležinkeliu bendrovei „LTG Cargo“ vadovaus iki šiol laikinai jai vadovavusi Eglė Šimė. Tokį sprendimą priėmė LTG valdyba, baigusi įmonės vadovo atranką, pirmadienį pranešė LTG. Atrankoje dalyvavo 21 kandidatas. Anot pranešimo, E. Šimei keliami tikslai – naujų tarptautinių logistikos koridorių vystymas ir intermodalinių pervežimų paslaugų plėtra.

Šiemet planuojant priimti sisteminės negalios reformą iš esmės keisis negalios nustatymo modelis, o iki 2030 metų gerokai padaugės paramą gausiančių neįgaliųjų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monikos Navickienės teigimu, neįgalieji visą pagalbą gaus per vienintelę naujai kuriamą Asmens su negalia teisių agentūrą.

Žemuosiuose Šančiuose, Švenčionių gatvėje, nuo seno gyvenantys kauniečiai nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo sunerimę dėl suintensyvėjusio sunkvežimių, vežančių akmens anglį į taip vadinamą „Švenčionių rampą“, judėjimo. Kauniečių skundai „Netoli mūsų namų yra akmens anglies sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba. Prasidėjus karui Ukrainoje, gatvėje – dideli srautai sunkvežimių tiesiog blokuoja eismą ir kelia pastovų triukšmą.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželio mėnesiu, butų pardavimai Lietuvoje sumenko, o jų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, liepą Lietuvoje parduotų daugiabučių butų skaičius sumažėjo 3,5 proc. iki 2962, o per metus – 16,9 procento. Vilniuje birželį parduota 910 butų – 5,6 proc. mažiau nei birželį ir 22,4 proc. mažiau nei 2021 metų liepos mėnesį.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ iš „Luminor“ banko Lietuvoje pasiskolino 10,3 mln. eurų nutolusių saulės parkų Lietuvoje statyboms. Paskolą „Green Genius“ panaudos nutolusių saulės parkų statyboms, kurių bendra galia sieks 15,7 megavatų (MW). Šių parkų gaminama elektra naudosis Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, pirmadienį pranešė bankas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė aplaidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl energijos išteklių brangimo ir ragina parengti krizės įveikimo planą žiemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak V. Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Prieš 15 metų įkurtame kvartale „Bajorų kalvos“ baigiamas statyti 240 vietų Vilniaus miesto savivaldybės darželis „Bajorėlis“. Pirmame etape į jį planuojama priimti 120 vaikų. Registraciją sistemoje https://svietimas.vilnius.lt/ numatoma vykdyti rugsėjo-spalio mėnesiais.    Pastate įsikurs 3 grupės vaikams nuo 1,5 iki 3 metų ir 11 grupių nuo 3 iki 7 metų, kuriose bus rūbinės, žaidimų, higienos kambariai, miegamieji ir virtuvėlės.

Dujomis kūrenama 2008 metais pastatyta Panevėžio termofikacinei elektrinė svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą, praneša portalas sekunde.lt. Tam jau paruošta galimybių studija. Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena apie nuo šių studijų metų pedagogikos baigiamųjų kursų ir profesinių studijų studentams siūlomą galimybę sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Teismas nutraukė bylą, kurioje bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkas prašė iš vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė priteisti 1,7 mln. eurų skolą.  „Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo rugpjūčio 11 dienos nutartyje.

Buvęs „Ignitis grupės“ elektros tiekimo įmonės  „Energijos skirstymo operatorius” (ESO) valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris pirmadienį pradeda vadovauti valstybės valdomai energetikos grupei „Epso-G“.  M. Keizeris BNS yra sakęs, kad Vyriausybės tikslas paspartinti elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa gali būti įgyvendintas.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai pirmadienį su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptars situaciją bankų sektoriuje, aiškinsis, kodėl bankai didina privatiems klientams skirtų paslaugų įkainius.  Parlamentarai su G. Šimkumi aptars galimybes peržiūrėti ir iš esmės keisti Mokėjimų įstatymą – jame gali būti įtvirtinti papildomi saugikliai, apsaugantys vartotojus nuo nepagrįsto tarifų kėlimo.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Vasarą, kai rengiamės atviresniais drabužiais, nesunku pastebėti, kad dauguma žmonių turi bent vieną tatuiruotę. Ne paslaptis, kad toks meno kūrinys ant kūno yra ne pigi paslauga, taigi kyla klausimas – kiek Lietuvoje kainuoja tatuiruotės, nuo ko ta kaina priklauso ir kiek joms įprastai išleidžia lietuviai. Tatuiruočių meistrės papasakoja, kad ir taškelis ant kūno kainuos 50 eurų, nes tai – minimali kaina, į kurią įeina naujos adatos, pasiruošimas ir kt.

Nors daugeliui būrimai ir ateities pranašystės skamba kvailai ir visiškai neįtikinamai, žmonių, kurie tuo užsiima arba tokioms paslaugoms išleidžia triženkles sumas, po truputį daugėja. Taip vadinamos gyvenimo konsultantės pasidalino savo patirtimi: kokia jų darbo specifika, kokiais klausimais dažniausiai kreipiasi klientai, kaip pakito tokių paslaugų populiarumas ir kainos.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai šiemet suruošti moksleivius į mokyklą kainuos brangiau nei pernai, sako prekybininkai – anot jų, kuprinėms ir visoms būtinoms kanceliarinėms prekėms turėtų užtekti 60–100 eurų: pigiausios kuprinės kainuoja 30-40 eurų, dar tiek pat kainuos įvairios kanceliarinės prekės.

Baigusiems vidurines ar aukštąsias mokyklas nuo rugsėjo 1 d. gali pradėti kauptis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Specialistai nurodo, ką verta apie tai žinoti ir ką daryti, kad taip nenutiktų. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje besimokantiems ar studijuojantiems jaunuoliams, kurie neužsiima savarankiška veikla ir nėra pasirinkę ištęstinių studijų programos PSD įmoka rūpintis nereikia.

Elektros energijos kainoms mušant rekordus, aukščiausios Lietuvos valdžios institucijos taip pat ieško būdų, kaip taupyti, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės. Juose išjungiami kondicionieriai, mažinamas apšvietimas, daugiau dirbama nuotoliu, dieną atsisakyta fontano ir planuojama įsigyti saulės elektrinę.

Degalinių tinklą valdanti Lietuvos bendrovė „Viada LT“ inicijuos degalinių valdymo sutarties nutraukimą su bendrove „Amic Lietuva“ (buvusi „Lukoil Baltija“), jeigu pasitvirtins informacija apie Ukrainoje atliekamą tyrimą dėl kitos grupės bendrovės sąsajų su Rusija, penktadienį pranešė  įmonė.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,809 iki 1,789 euro, o Rygoje ir Taline – nepakito – atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad „Ignitis“ nutraukė sutartis su dalimi verslo klientų sunerimo ir privatūs įmonės klientai. Gyventojai baiminasi, kad ir jų elektros tiekimo sutartys bus nutrauktos. Bendrovės atstovė aiškino, kad sutarčių sąlygos numatė, kad jos gali būti keičiamos. Todėl jos ir buvo nutrauktos. Tačiau nuramino visus privačius klientus – jų sutartys nebus keičiamos.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,4 proc. iki 925,2 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,5 proc. iki 224,38 mln. eurų: alaus – 8,9 proc. iki 55 mln. eurų, vyno – 4,3 proc. iki 27,4 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,1 proc. iki 138,64 mln. eurų, tarpinių produktų – sumenko 8,9 proc. iki 2,4 mln.

„Lietuvos geležinkeliai“ dėl grėsmių nacionaliniam saugumui turėjo teisę atmesti Ispanijos infrastruktūros statybos kompanijos „Puentes y Calzadas Insfraestructuras“ pasiūlymą ir pašalinti bendrovę iš europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybos konkurso, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė Ispanijos bendrovės pretenzijas pripažinti šį konkursą neteisėtu.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ ketvirtadienį pranešus apie nuo rugsėjo stabdomą veiklą, kito tiekėjo nepasirinkę jos klientai laikinai, iki šių metų pabaigos, turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę. Jiems rugsėjį pagal šiuo metu galiojantį įstatymą bus užtikrinamas garantinis tiekimas, kurio tarifai priklauso nuo biržos kainų, o vėliau – spalio-gruodžio mėnesiais, iki spalio 1-osios priėmus įstatymo pataisas, jie būtų perkelti į visuomeninį tiekimą.

Ketvirtadienį vienas iš nepriklausomų elektros tiekėjų – „Perlas Energija“ – paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ką tai reiškia gyventojams ir kitiems rinkos žaidėjams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Ignitis“ valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas, elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga ir Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Pasaulinė aviacija ir toliau vienareikšmiškai tęsia sankcijų Rusijai vykdymą ir iš Rusijos oro linijų atimtus orlaivius paruošia ir pritaiko naujiems operatoriams, o vakar vienas iš lėktuvų buvo išbandomas. Bendradarbiavimas tarp orlaivių lizingo bendrovių ir lėktuvų priežiūros bei remonto organizacijų užtikrina greitą ir kokybišką orlaivių paruošimą naujiems valdytojams.

Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida. „Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą.

Įmonė „Perlas Energija“ informavo visus klientus, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 dienos nutraukia savo, kaip nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, veiklą. Gyventojams energijos tiekimas nenutrūks, prireikus tai užtikrins bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ką daryti šio tiekėjo klientams priklauso nuo to į kurį liberalizavimo etapą pateko, o sprendimui priimti ESO suteikia daugiau laiko ir stiprina pajėgas, kurios galės konsultuoti gyventojus, rašoma praneša spaudai.