Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pradžioje II pakopos pensijų fondų turto vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų, o pensijas kaupė beveik 1,4 mln. dalyvių.
Per visus metus darbuotojai ir valstybės biudžetas (kitų mokesčių mokėtojai) į fondus mokėjo papildomas įmokas, tačiau pasibaigus rugsėjui jų turto vertė buvo 430 mln. eurų mažesnė nei sausio pradžioje – 5,48 mlrd. eurų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Taigi kiekvieno būsimo pensininko sukaupto turto vidutinė vertė šiemet sumažėjo vidutiniškai 307 eurais.
Jeigu metų pradžioje vienam kaupiančiajam priklausė vidutiniškai 4221 euro vertės turto, tai dabar – tik 3914 eurai. Būtent tiek pinigų prarastų dabar į pensiją išeinantis ją kaupęs žmogus, palyginti su tuo, kuris į pensiją išėjo šių metų pradžioje.
Turint galvoje, kad infliacija Lietuvoje viršija 20 proc., realus pensijų fonduose sukaupto turto nuvertėjimas yra dar didesnis.
Tuo metu „Sodros“ pensijos šiemet, palyginti su ankstesniais metais yra padidėjusios daugiau kaip 15 proc., skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Karas ir ekonominė krizė
Pensininkų turtas labiausiai sumažėjo dėl to, kad didelė jo dalis investuojama į vertybinius popierius. Jų kaina šiemet gerokai sumažėjo.
„Vertinant atskirais ketvirčiais, tik pirmasis šių metų ketvirtis padėjo paauginti pensijų fondų investicijas, nors į šį laiką jau buvo įsiterpęs karo starto Ukrainoje faktorius. Tačiau ir antrasis, ir trečiasis metų ketvirčiai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito.
Vargu, ar milžinišką dujų nuotėkį „į orą“ dujotiekiuose „Nord Stream“ Europoje artėjant šildymo sezonai galima laikyti jau paskutiniu dideliu iššūkiu. Gal ir taip, bet gali būti, kad ne“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Tačiau jo teigimu, būsimiesiems pensininkams reikia žinoti, kad net ir įskaičiuojant šiuos metus, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia +32,81 proc.
Turtas ar santaupos mažėja objektyviai?
Pasak T. Gudaičio būsimų pensininkų turtas mažėja dėl objektyvių priežasčių.
„Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką.
Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – teigia asociacijos vadovas.
Vertinant sausio-rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20-26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27-33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34-40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.
48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-rugsėjį smuktelėjo -12,65 proc.
Turto išsaugojimui skirti II pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.
