Anot jos, vertinant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičių, jis pasiekė 55 proc. lygio, buvusio iki koronaviruso pandemijos, tačiau būtina įvertinti, kad į šį skaičių patenka nuo karo bėgantys ukrainiečiai ar šalyje dislokuoti NATO pajėgų kariai, kurių turistais laikyti negalima.
„Jeigu žiūrėsime tik į pliką statistiką, be jokio išmanumo, tai atvykstamojo turizmo atsigavimas bus 55 proc., tačiau šioje geopolitinėje šviesoje, Putino karo Ukrainoje akivaizdoje ar galime galvoti, kad 67 tūkst. ukrainiečių yra turistai? Arba 38 tūkst. amerikiečių, baltarusiai, rusai – ar turistai? Turbūt ne“, – pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje apie atvykstamąjį turizmą kalbėjo Ž. Gavelienė.
Lietuvos turizmo rūmų duomenimis, Lietuvoje šių metų sausį-rugpjūtį apsilankė 748,9 tūkst. užsieniečių, arba 44,6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais (1,35 mln.).
Anot Ž. Gavelienės, atvykstamasis turizmas šiuo metu Lietuvoje pasiekė maždaug 40 proc. priešpandeminio lygio, o realybė yra dar skaudesnė.
„Man neleis meluoti turizmo rinkos žinovai, dalyviai ir ekspertai, kad tikrai to skaičiaus dar nesiekiame. Užtenka išeiti į Gedimino prospektą ir užeiti kavos į viešbučius, kai vyksta pusryčiai. Pamatysime, kad užsieniečių ten yra dar mažiau. Taip šiandien gyvena visa atvykstamojo turizmo rinka: mažiau nei 40 proc. to, kas buvo 2019 metais“, – teigė ji.
Tokią situaciją lėmė ne tik pandemijos pasekmės, karas Ukrainoje ar Lietuvos pasiekiamumas skrydžiais, bet ir vidinės priežastys kaip komunikacijos, renginių ir rinkodaros stoka, teigė turizmo rūmų prezidentė.
„Turistų neturime dėl vidinių neišspręstų klausimų, pozityvios informacijos apie situaciją Lietuvoje stoka, tarptautinių renginių trūkumas, turizmo strategijos ar jos gairių nebuvimas, nėra trumpalaikių priemonių gaivinti turizmą“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Lietuvoje turizmo rinkodarai skiriama 10 kartų mažesnė suma nei Estijoje, sako ji.
„Turizmo rinkodaros biudžetas yra visiškai nekonkurencingas. Lietuvoje tam per metus skiriama 2,4 mln. eurų, Estijoje – 26 mln. eurų. Ir tai yra skaudu“, – teigė Ž. Gavelienė.
Lietuvos turizmo rūmai siūlo didinti šį biudžetą, stiprinti turizmo politiką ir strategiją, skirti valstybės paramą nuo koronaviruso pandemijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje nukentėjusiam sektoriaus verslui.
„Priemonių atvykstamajam turizmui skatinti ir padėti reikia. Ir būtų labai gražu, jeigu nacionalinės plėtros programos „Lietuva 2030“ turizmui nukreipti finansai būtų proporcingai investuojami tiek į verslą, tiek į viešąjį sektorių“, – sakė rūmų vadovė.
Rūmai vienija 11 šalyje veikiančių turizmo organizacijų.
