Lietuvos verslas

Europos Komisijos (EK) pirmininkei paskelbus apie rengiamą „skubią intervenciją“ siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.  Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius. „Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir pagrindinis didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininkas Nerijus Numa derasi dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos sumokėjimo.  N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas BNS patvirtino, kad vyksta pokalbiai su VMI dėl taikos susitarimo, tačiau jų turinio neatskleidė.  „Kol kas ginčas su VMI dar nėra išspręstas, o teismo posėdis paskirtas spalio mėnesį.

Rugsėjį privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ypač turėtų susirūpinti jaunuoliai, kurie šiais metais baigė vidurinę arba aukštąją mokyklą. Iki rugpjūčio pabaigos jie buvo draudžiami valstybės lėšomis. Tačiau jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems, rašoma pranešime spaudai.  PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

Jonavos azoto trąšų gamintojai „Achema“ nuo ketvirtadienio laikinai stabdant gamybą, ji netieks ir maisto pramonėje naudojamo anglies dioksido – vadinamosios angliarūgštės. Kai kurių įmonių atstovai sako, kad tai itin didelė problema, ypač mažesniems gamintojams, be to, tai gali branginti produkciją.  „Achemos“ atstovė patvirtino, kad bendrovės valdoma dujų gamybos įmonė „Gaschema“ nuo rugsėjo stabdys anglies dioksido gamybą – per metus įmonė jo pagamina bei parduoda apie 50 tūkst. tonų.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Pirmosios instancijos teismas atmetė viešojo intereso gynimo prokurorų prašymą panaikinti leidimą teniso aikštynui Druskininkuose, ketvirtadienį. Teismas konstatavo, kad prokuratūra nenurodė aplinkybių, kaip buvo pažeistas viešasis interesas. Jo vertinimu, prokurorų ginčijami teisės aktai ir sandoriai ne pažeidžia, o kaip tik įgyvendina viešąjį interesą, rašo „Lietuvos rytas“. Teismas nurodė prokuratūrai atlyginti daugiau nei 16 tūkst.

Apie 60 proc. lietuvių yra prisidėję prie paramos Ukrainai, bet gerokai aktyviau tai darė karo pradžioje nei dabar. Tačiau 6 iš 10 tautiečių ir šiuo metu yra labiau linkę įsigyti prekių ar paslaugų iš įmonių, remiančių Ukrainą, bei tokiu būdu prisidėti prie pagalbos karo niokojamai šaliai. Tokius duomenis atskleidė „Bucha.app“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Karas tapo kasdienybe 30 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugpjūtį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugpjūtį brango 1,6 proc. (1,13 euro), o palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu buvo 31 proc. (16,82 euro) brangesnis.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų  ketvirtadienį veiklą laikinai stabdo Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“. Preliminariai planuojama, kad įmonė nedirbs iki gruodžio, tačiau gali būti reaguojama į pokyčius dujų ir trąšų rinkose.  Prieš savaitę bendrovė paskelbė, kad rekordinės dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, o jos gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, palyginti su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija, todėl gamyba neapsimoka.

Šiemet bus šešiolikta rugsėjo pirmoji, kai parduotuvėse nebus galima įsigyti alkoholio. Skaičiai rodo, kad draudimo tikslas atskirti alkoholį nuo mokslo ir žinių išsipildė – pastarųjų dvejų metų rugsėjo pirmąją alkoholiu nebuvo apsinuodijęs nei vienas nepilnametis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.

Centrinės valdžios perviršis per septynis šių metų mėnesius siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 613,7 mln. eurų.  Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11,093 mlrd. eurų, išlaidos – 10,129 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123 mln. eurų.

Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 781 mln. eurų pajamų – 2,1 karto daugiau nei prieš metus.  Grupės grynasis pelnas mažėjo 3 kartus iki 5 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį ji uždirbo 18 mln. eurų pelno, kai pirmąjį ketvirtį jį patyrė 13 mln.

Baltijos valstybėse veikianti Latvijoje registruota ne gyvybės draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) pranešė per pirmąjį pusmetį uždirbusi 4,263 mln. eurų pelno – 5,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Baltijos šalyse pritraukta 133 mln. eurų draudimo įmokų – 21 proc. daugiau nei prieš metus, o kompensacijų išmokėta 28 proc. daugiau – 80 mln. eurų.

Investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovės „INVL Technology“ valdoma kibernetinio saugumo konsultavimo ir technologijų vystymo įmonė „NRD Cyber Security“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 2,4 mln. eurų pajamų – 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Įmonės EBIT siekė 217 tūkst. eurų – 50,8 proc. mažiau, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  „NRD Cyber Security“ pardavimų pajamos Lietuvoje siekė 2 mln. ir buvo 39,4 proc. didesnės nei prieš metus.

Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovės DFDS sprendimas įsigyti du naujus 250 mln. vertės keltus, kursuojančius tarp Lietuvos ir Švedijos, rodo, kad Lietuva yra svarbus regionas, sako įmonės vadovas šalyje. DFDS vadovo Lietuvoje Jono Nazarovo teigimu, vienas keltas kainavo 125 mln. eurų, tokio dydžio investiciją regione jis laiko pripažinimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmenybę kitų metų biudžete teiktų elektros ir dujų kainų kompensavimui, jei to nepavyktų suderinti su gynybos biudžeto didinimu iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau kitąmet. Vis dėlto jis žurnalistams trečiadienį teigė tikintis, kad ekonominė situacija leis pasiekti abiejų šių tikslų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 5,78 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu patyrė 989 tūkst. eurų grynojo nuostolio. Konsoliduoti grupės pardavimai siekė 168,2 mln. eurų – 56,5 proc. daugiau, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris“. Anot pranešimo, rezultatui teikiamos įtakos turėjo 2022 metų pradžioje išaugusios pasaulinės pieno produktų kainos.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Linas Agro Group“ konsoliduotos praėjusių finansinių metų pajamos siekė 1,9 mlrd. eurų – dvigubai daugiau nei ankstesniu laikotarpiu (942, 4 mln. eurų). Grupės grynasis pelnas padidėjo 4,6 karto ir siekė 79,5 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) augo tris kartus iki 134 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Lietuvoje veikiančiam specializuotam bankui „European Merchant Bank“ už pažeidimus ir veiklos trūkumus skirta 175 tūkst. eurų bauda.  Be to, bankas iki atskiro paskelbimo turės taikyti 130 proc. privalomą padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (įprastas rodiklis – 100 proc.

Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skelbia užbaigusi prieš šešerius metus pradėtą, daugiau nei 15 mln. eurų vertės vandentvarkos infrastruktūros renovavimo ir tinklų plėtros projektą, kuriam  įgyvendinti  pusė visų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Nors projekto metu bendrovė nutiesė beveik 28 km naujų vandentiekio ir virš 30 km nuotekų tinklų, gyventojai prie naujos infrastruktūros jungtis neskuba, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) trečiadienį pranešus, jog kiekvieną Rusijos ar Baltarusijos geležinkelių mokėjimo prašymą už tranzitą į Kaliningradą ji vertins atskirai, o gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) leidimą bus prašoma bankų priimti galutinį sprendimą, Šiaulių bankas pareiškė, jog šio tranzito bankas nelaiko išimtimi, susijusia su valstybės funkcijomis.  Pasak banko atstovės, iki šiol pateikti Lietuvos institucijų išaiškinimai nelaikomi išimtimis.

Šiemet sausį–liepą valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 9,2 mlrd. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tai sudarė 63,5 proc. metinio pajamų plano. Vien į valstybės biudžetą gauta 7,5 mlrd. eurų – 21,9 proc. daugiau, pranešė Finansų ministerija. Iš mokesčių gauta 7 mlrd. eurų – 22,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 3,4 mlrd. eurų – 22,9 proc. daugiau.

Daugelis tėvų ketvirtadienį turės pusdienį ar visą dieną laisvą, kurią kartu galės praleisti su vaikais moksleiviais. Tačiau kai kurios pramogos atsieis nepigiai. Kai kuriems gyventojams pasipiktinimą sukėlė siūloma bilieto kaina. Vilniuje prie Baltojo tilto organizuojamas „Rugsėjo pirmosios vaikų ir tėvų festivalis“. Jo organizatoriai nurodo, kad tėvų ir vaikų lauks pripučiamų batutų zona, sporto turnyrai, mažylių zona.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pareiškus, kad kiekvieną Rusijos ar Baltarusijos geležinkelių mokėjimą už tranzitą į Kaliningradą „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) ji vertins atskirai, LTG pranešė, jog kiekvieną prašymą pirmiausia nagrinės įmonė, o gavusi FNTT leidimą informaciją pateiks bankams, kad jie galėtų priimti sprendimus.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Dėl nuostolių kompensavimo galės kreiptis daugiau ūkininkų – nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus bent 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) grupė pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 0,466 mln. eurų grynojo nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 3,4 mln. eurų grynojo pelno.  Konsoliduotos pajamos siekė 55,15 mln. eurų – 17 proc. daugiau, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. „Karas Ukrainoje bendrovės veiklą, kaip ir visą statybos sektorių, paveikė labai stipriai.

Jau daugelį metų galioja tvarka, kad Mokslo ir žinių dieną Lietuvos mažmeninės prekybos parduotuvėse alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama. Taigi jei ketvirtadienį prasidedantį Europos krepšinio čempionatą kas nors nuspręstų namuose žiūrėti su mėgstamu gėrimu, juo turėtų pasirūpinti iš anksto. Tiesa, kavinėse ir restoranuose alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama įprastai – draudžiant gėrimus išsinešti.

Per pastarąją savaitę išaugo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 20,3 euro iki 101,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 19,1 euro iki 97,6 euro, „Igničio“ – 17,1 euro iki 100,4 euro.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti kompensuojami nuostoliai, kuriuos vartotojai patyrė dėl to, kad „Perlas energija“ nusprendė vienašališkai nutraukti elektros tiekimo sutartis fiksuotomis elektros kainomis. Nutarimo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto, arba visų mokesčių mokėtojų, lėšų. Tai būtų apie 4–4,2 mln. eurų per mėnesį, nurodo Energetikos ministerija.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Vasaros sezono pradžioje dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, rudenį, kai dienos trumpėja, sumažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rudenį, vėstant orams bei trumpėjant dienoms, keičiasi ir mūsų pirkėjų įpročiai.

Nuo rugsėjo 1-osios visiems Lietuvos bankams atsisakant aptarnauti mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) suteikti bendrą leidimą gauti mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tačiau kiekvieną prašymą tarnyba vertins atskirai.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,6 mln. eurų nuostolių – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės pajamos mažėjo 1,4 proc. ir siekė 202,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė LTG.  Anot pranešimo, didžiausios įtakos grupės rezultatams turėjo dėl kritusių krovinių pervežimo apimčių sumažėjusios pajamos, taip pat dėl brangstančių energetinių išteklių ir augančios infliacijos didėjusios sąnaudos.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupė „Grigeo“ geležinkeliu iš Klaipėdos į grupės gamyklą „Mena Pak“ Ukrainoje išgabens jau antrą kartono krovinį – 55 jūrinius konteinerius su maždaug 600 tonų produkcijos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) rugsėjo 1-ąją planuoja protesto akcijas Kaune, o rugsėjo 12-ąją ir Vilniuje, pranešė „Kauno diena“. LAMPSS tarybos narys Vytautas Juodgalvis teigė, kad pagrindinė protesto priežastis – nevykdomas partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytas darbo užmokesčio didinimas. Jo teigimu, praėjusiais metais vidurkis pakeltas daugiau nei 10 proc., bet šį pakėlimą „suvalgė“ infliacija.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Lėktuvų bilietų paieškos sistemą administravusiai Vilniaus bendrovei „Aviaekspresas“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 22 dieną patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ieškinį – bendrovė VMI buvo skolinga beveik 9 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. – „Sodrai“. „Įmonė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Panevėžio autobusų stotis bus statoma už 7 mln. eurų – miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kriautė“. Pasak miesto mero Ryčio Račkausko, statybų darbai bus pradėti šiemet, juos planuojama užbaigti 2023 metų gruodį, pranešė savivaldybė. „Šis projektas buvo itin palankiai sutiktas panevėžiečių ir tapo vienu laukiamiausių objektų mieste.

Europos Komisija (EK) patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą padėti įmonėms mažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalios papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.