Lietuvos verslas

Per pastaruosius metus reikšmingai išaugo perdirbimui surenkamų gofruoto kartono ir putų polistirolo kiekiai. Tokią tendenciją lėmė pasikeitę vartojimo įpročiai pandemijos metu, kai suklestėjus elektroninei prekybai kiekvienam gaminiui supakuoti reikėjo atskiros pakuotės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Prognozuojama, kad vien šiemet šių medžiagų bus surinkta iki penktadalio daugiau nei ankstesniais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė kitą savaitę iš premjerės Ingridos Šimonytės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas. Pasak jo, artėjant žiemai „būtina rasti sprendimus, kurie kainuos tikrai nemenkus valstybės biudžeto pinigus“, nes energijos kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje. „Štai kodėl mes veikiausiai jau kitą savaitę susitiksime su premjere I. Šimonyte“, – sakė G. Nausėda.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovės „East West Agro“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 16,1 proc. iki 19,6 mln. eurų. Pelnas prieš mokesčius siekė 1,05 mln. eurų ir buvo 11,7 proc. didesnis, pranešė įmonė. Grynojo pelno BNS ji neatskleidė. Anot bendrovės, sudėtingos 2022 metų gamtinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos derliaus kokybei, tačiau Lietuvos ūkiams pavyko užauginti apie 20 proc. daugiau pagrindinių kultūrų derliaus negu 2021 metais – apie 7,5 mln.

Vilniaus kolegijos mokyklos pastatą Naugarduko gatvėje už 6,25 mln. eurų įsigijo Estijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Pro Kapital Group“ įmonė „Pro Kapital Vilnius Real Estate“. 1957 metų statybos keturių aukštų 3,4 tūkst. kv.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos, o šiuo metu vykstanti krizė gali tapti galimybe Bendrijai atsisakyti Rusijos energijos išteklių. Taip jis kalbėjo antradienį dalyvaudamas Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.

Jei rugsėjo 1 d. norite gauti laisvą pusdienį palydėti vaiką į mokyklą – raštišką prašymą darbdaviui reikėtų pateikti jau dabar. Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai ar žmonės, kurie faktiškai augina vaiką. Už jį abiem tėvams bus mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kadangi nėra nustatyta, prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti tokį prašymą, tą reikia padaryti kuo anksčiau, nes kiekvienas darbdavys gali turėti skirtingą šio laisvo pusdienio įgyvendinimo tvarką.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 13,7 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 10,1 procento.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba tikisi per savaitę susitarti dėl streikų nepaprastosios padėties metu – šiuo metu jie yra draudžiami, tačiau kai kurie politikai siūlo ne drausti, bet riboti streikus, o Vyriausybė – leisti Seimui arba prezidentui kaskart priimti sprendimą.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

Sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado yra legalus ir vyks toliau, o atsiskaitymas už jį ir po rugsėjo 1 dienos bus įmanomas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vienintelis mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis Lietuvoje iki šiol atliekantis Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo 1-osios nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai bus atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Pradedami Lietuvos įsigyto minų medžiojimo ir paieškos bei gelbėjimo laivo atstatymo darbai, laivas turėtų būti parengtas tarnybai per dvejus metus. Kaip antradienį informavo laivą iš Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos įsigijusi Krašto apsaugos ministerija, laivas HMS „Quorn“ pasiekė JK įmonės „Harland & Wolff Group“ doką Devono grafystės Appledore miestelyje. Jis oficialiai perduotas Lietuvos kariuomenės nuosavybei ir atstatymo darbams.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Kauno oro uostas, galintis aptarnauti iki milijono keleivių per metus, jau pasiekė savo ribas, todėl turi plėstis, kad galėtų priimti 2 mln. keleivių. „Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonė „LTG Infra“ suplanavo Kauno intermodalinio ir krovos terminalų plėtrą bei pritaikymą kariniam mobilumui, kuri kainuos apie 26,5 mln. eurų.  Terminalai plečiami norint maksimaliai išnaudoti jų galimybes, o darbus ketinama baigti iki 2027-ųjų, pranešė „LTG Infra“. „Siekiant visiškai išnaudoti turimus terminalo pajėgumus, aktyviai dirbame ties geresniu krovinių srautų ir terminalo veiklos planavimu.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Kauno įmonės „Žalvaris“ teritorijoje kilęs gaisras apėmė ir dalį pavojingų atliekų, apdegusios atliekos yra išvežamos į bendrovę „Toksika“, sako įmonės vadovas Vitoldas Sapožnikovas.  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antradienį jis taip pat pažadėjo, jog įmonė teritoriją po gaisro sutvarkys per dvi dienas. Pasak V. Sapožnikovo, visa Kauno padalinio teritorija užima 25 tūkst. kv. metrų, išdegęs plotas, t.y. du sandėliai, užima atitinkamai 2,6 ir 1,2 tūkst. kv. metrų.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą, rašoma pranešime spaudai. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė paneigia dažniausiai girdimus mitus ir pasakoja, kodėl jais nereikėtų aklai tikėti.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas. Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ paskelbė artėjančio žiemos sezono, kuris prasidės 2022 m. spalio 31 d., skrydžių tvarkaraštį. Avialinijų kompanija planuoja sujungti Vilnių su penkiomis kryptimis ir pasiūlyti beveik 50 krypčių iš Rygos, rašoma pranešime spaudai. „Rengdami artėjančio sezono tvarkaraštį visada atidžiai įvertiname keleivių poreikius ir analizuojame situaciją rinkoje.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ gavo statybų leidimą Skirsnemunės vėjo parko pirmajam etapui – 60  megavatų (MW) galios vėjo elektrinės statybai. „Green Genius“ darbus pradėti ketina 2022 metų pabaigoje–2023 metų pradžioje, antradienį pranešė įmonė „Skirsnemunės vėjo parkas svariai prisidės prie Lietuvoje generuojamos žaliosios energijos kiekio didinimo ir prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Visgi jau dabar planuojame ir ateities projektus.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Statybos sąnaudų elementų kainos liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,6 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Didžiausios įtakos bendram kainų pokyčiui turėjo vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas 3,2 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,3 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas – 0,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 2,6 proc. – atpigo metalo gaminiai, tačiau 1,3 proc.

Migracijos departamentas pradeda teikti naują paslaugą – nuo kitos savaitės tapatybės dokumentus pristatys į namus. Kaip antradienį pranešė departamentas, nuo rugsėjo 5-osios atsiranda galimybė kliento pageidavimu asmens tapatybės kortelę, jeigu ji yra be e. parašo sertifikato, ar pasą pristatyti nurodytu adresu Lietuvoje ir įteikti per kurjerį. Šios paslaugos kaina – 9,99 euro.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvaus Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais. Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją, pranešė Prezidentūra. Teigiama, jog daugiausia dėmesio bus skiriama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugios, tvarios bei atsakingos energetikos skatinimui Europoje.

Reaguojant į pokyčius rinkose suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ keičia SGD terminalo pajėgumų skirstymo modelį, pagal kurį pajėgumai suteikiami ne tik vienerių metų, kaip anksčiau, bet ir 5 ar 10 metų laikotarpiui.

Elektros sąskaitos auga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Jų atstovai tikina, kad ieško būdų, kaip taupyti elektrą. Todėl mažina apšvietimą, nakčiai išjungia elektros prietaisus. Tačiau jei sąskaitos ir toliau augs bendrovės tikina, kad teks kelti savo paslaugų kainas vartotojams.

Bankas „Luminor“ išleido dvejų metų trukmės 300 mln. eurų pirmenybinių privilegijuotųjų skolos vertybinių popierių (angl. senior preferred notes) tipo obligacijų emisiją. „Luminor“ emisiją išplatino rugpjūčio 18 dieną. Vertybinių popierių paklausa viršijo pasiūlą, gauta daugiau nei 70 Europos investuotojų paraiškų, pranešė bankas. „Didelis susidomėjimas rodo, kad investuotojai gerai vertina „Luminor“ banko padėtį ir perspektyvas.

2022 m. birželio 30 d. Lietuva kartu su kitomis 22 šalių NATO sąjungininkėmis vykusiame Madrido viršūnių susitikime pasirašė NATO inovacijų fondo (NIF) įsipareigojimo laišką, kuriuo Lietuva pasižada dalyvauti fonde ir skirti finansinius įnašus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinė programavimo mokykla „Vilnius Coding School“ įsigijo 100 proc. bendrovės Baltijos kompiuterių akademija (BKA) akcijų ir tapo įmonės valdytoja. Sandorio suma neskelbiama.  „Vilnius Coding School“, valdančios mokyklas Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje ir Airijoje, įkūrėja ir vadovė Julija Rimšelė sako, kad įsigijusi BKA mokykla galės dalyvauti sudėtinguose projektuose, didinti konkurenciją rinkoje ir stiprinti veiklą užsienio rinkose.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“, „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ kartu vertins suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir saugojimo technologijos potencialą ir galimybes jį naudoti. Įmonės pasirašė ketinimų protokolus dėl bendros galimybių studijos, pirmadienį pranešė bendrovės.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc. ir siekė 550,3 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji augo 2 proc. iki 521,5 euro, o Estijoje – mažėjo 9 proc. iki 385,4 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 33 proc. iki 315,4 euro. Elektra brango ir Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę išaugo 22 proc. iki 585,9 euro, o Prancūzijoje – 26 proc. iki 611,6 euro.

Panevėžietis Simas V., nors ir pasidžiaugė, kad vyksta Panevėžio autobusų stoties konkursas – jis tęsiamas, bet jį nuvylė sovietmečio laikotarpį menančio bilietų kasų darbo laikas, nemandagus kasos darbuotojos elgesys. Naujienų portalą JP pasiekusiame panevėžiečio laiške rašoma, kad sužibo jau viltis turėti naują ir šiuolaikišką autobusų stotį. „Tuo tarpu ne apie konkursą, o apie bilietų kasas. Kasoje skelbiamos trys pertraukos (pusvalandžio, pusvalandžio ir 15 min.

Kiaulių supirkimo kaina pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse didėjo. Lietuvos skerdyklose buvo paskersta 424,3 tūkst. kiaulių – 6,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenas siekė 158,9 euro už 100 kilogramų ir buvo 10,1 proc. didesnė nei prieš metus. Kaina pagal gyvąjį svorį buvo 117 eurų – 10,9 proc. daugiau.  Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina Europos Sąjungos rinkoje siekė 166,5 euro – 12,3 proc.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 22-jų darbuotojų atlyginimų mediana liepą buvo didžiausia šalyje – 8,7 tūkst. eurų, o vidutinis atlygis – 12,2 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą liepą buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7,4 tūkst. ir 7,3 tūkst. eurų.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė.

Prieš prasidedant naujiems mokslo metams miestus užplūsta darbo ieškantys studentai. Ekspertų teigimu, naujoji karta kelia aukštus reikalavimus darbo vietai ir ieško karjeros galimybių. „Populiariausi darbai tarp studentų yra tie, kurie nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir didelės darbo patirties.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas galutinai atsisako planų įvesti automobilių taršos mokestį. Tai, pasak politiko, dabar yra susisiekimo ministro galvos skausmas. „Mokestis reiškia pinigus, o pinigų Aplinkos ministerijai nereikia. (...) Neteiksime automobilių taršos mokesčio. Buvo bandymas, jis buvo atmestas. Mes taršos problemas spręsime, bet kitomis priemonėmis“, – portalui delfi.lt sakė ministras.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį buvo minus 11 ir, palyginti su liepa, padidėjo 1 proc. punktu, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su liepa, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai sako, kad grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Be to, grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu. „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ kol kas neįvardino šių metų pervežimo apimčių – jos, pasak įmonės atstovės, paaiškės pasibaigus grūdų sezonui.

Pasibaigus veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ nustatytam laikui jos klientams pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė 95 tūkst. vartotojų iš beveik 130 tūkst., teigia bendrovės vadovas. Terminas pasirinkti kitą tiekėją baigėsi sekmadienį, jis nepratęstas, pirmadienį BNS sakė Vilius Juraitis.  „Išėjusių klientų dabar yra 95 tūkstančiai, likusių yra 85 tūkstančiai.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas nuo rugsėjo skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“ maždaug 500 jo valdomų patalpų ir tikisi, kad jose įsikūrusios institucijos sutaupys mažiausiai 10 proc. energijos, arba apie 1,5 mln. eurų per metus. „Kodėl „putinOut“? Todėl, kad žinome, kas kaltas dėl visoje Europoje vykstančio energetinio karo. Mes Lietuvoje matydami, kad energetiniai resursai (Rusijos – BNS) naudojami karui, turime galvoti, kaip prisidėti prie Ukrainos pergalės.

 Pasienyje su Baltarusija praėjusios savaitės pabaigoje baigtas statyti fizinis barjeras, BNS pirmadienį patvirtino projektą vykdanti bendrovė „EPSO-G“. Fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela – įrengiama apie 502 kilometrų atkarpose. „Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Lietuvai ruošiantis padėti atstatyti Ukrainą Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, jog norint pradėti dirbti Ukrainoje, pirmiausia reikia išspręsti tiek žmonių, tiek technikos ar medžiagų draudimo problemą. Taip jis komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės paskelbtą žinią, jg Lietuva galėtų pastatyti mobilią gyvenvietę bei mokyklą Borodiankos miestelyje, taip pat prisidėti prie Kyjivo tilto atstatymo, Irpinės vaikų darželio statybų.

Pirmadienį Vilniuje, Nacionalinio stadiono statybvietėje, pradėtos sprogdinti ankstesnių statybų konstrukcijos. Vilniaus valdžia sako, kad sprogmenų panaudojimas leis stadiono griaučius ardančiai bendrovei „Vilniaus BDT“ darbus paspartinti ir sukels mažiau nepatogumų gyventojams dėl triukšmo. Pirmasis sprogdinimas prasidėjo 8.30 val., dar trys sprogdinimai vyks kas pusantros valandos, BNS sakė savivaldybės atstovė spaudai Giedrė Birmanienė. Pasak jos, darbai kol kas vyksta sklandžiai.