Lietuvos verslas

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Kultūros ministerija planuoja modernizuoti esamas informacines sistemas. Ministerijos teigimu, taip siekiama universalią prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių ir kokybiškų paslaugų teikimą. Yra laukiama pasiūlymų Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimo ir modernizavimo, integravimo į kitas valstybines informacines sistemas galimybių studijai parengti.   Ministerija nurodė, kad galimybių studijos pirkime gali dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Lietuvoje populiarėja naujas versliukas – prekyba raudonosiomis musmirėmis. Kilogramas džiovintų kainuoja nuo pusantro iki dviejų šimtų eurų, o kartais ir daugiau. Grybų žinovai sako, esą iš tokių musmirių gaminami ir liaudies medicinos vaistai, tačiau gydytojai susiduria su kita realybe – dar dažniau džiovintomis musmirėmis žmonės svaiginasi. Internete mirga marga skelbimų dėl superkamų raudonųjų musmirių.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.   „Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė  Bronius Miežutavičius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – nuo ketvirtadienio laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ šeštadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Nors pastaraisiais mėnesiais nuolat girdime žinias apie rekordinę infliaciją ir būtinybę taupyti, šią vasarą rinkdamiesi telefonus lietuviai nebuvo linkę pernelyg susiveržti diržų. Populiariausių šiltojo metų sezono įrenginių tope atsidūrė net trys vėliausios serijos „iPhone“ telefonai, kuriems pasipriešinti sugebėjo tik keletas vidutinės klasės „Samsung“ modelių. Tokias tendencijas atspindi naujausia „Telia“ statistika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po pandemijos atsigavęs turizmas ir prieš tai padarytas kelionių agentūrų įdirbis rodo, kokie sprendimai išties pasiteisina. Kelionių organizatorius „Itaka“, dar 2019 m. pirmasis Lietuvoje pasiūlęs visus metus pasiekiamą Madeiros kryptį, fiksuoja rekordinius salos lankymo skaičius.

Per pandemiją ir jai aprimus riba tarp darbo ir laisvalaikio tapo itin plona, o kitiems net išsitrynė galutinai. Pasaulinis tyrimas rodo, kad stresą darbe patiria 44 proc. – istoriškai rekordinis skaičius žmonių, o net trys ketvirtadaliai Z kartos atstovų kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodo pervargimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šią temą „Tech Kinship“ bendruomenės renginyje nagrinėjo Lietuvos technologijų srities atstovai.

Viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų – Švedijos „Electrolux“ penktadienį paskelbė sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos, padalinį šioje šalyje parduoti jo vadovams. Bendrovė tokį sprendimą paaiškina tuo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl jo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų „neįmanoma tęsti verslo šioje šalyje“. „Kaip jau buvo pranešta anksčiau, prasidėjus karui Ukrainoje, „Electrolux“ sustabdė savo veiklą Rusijoje.

Centralizuotos šilumos gamybai ketinant deginti mazutą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už taršą, todėl sąskaitos Vilniaus  gyventojams bus panašios, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, sako įmonės vadovas. Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.  „Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Surėmę pečius atlaikysime šią žiemą visos Europos laukiančius energetinius sunkumus, merų konferencijoje penktadienį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.  „Artimiausiu metu turbūt labai daug kalbėsime apie tai, kokia bus artėjanti žiema, kaip esam kiekvienas pasirengęs, kokių turime išteklių, kokias problemas spręsime, bet tuo pačiu metu tai yra ir tas laikotarpis, kada esame pradėję ruošti roges vasarą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Nurodymas miškų urėdijas dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartesnį šio kuro brangimą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, urėdijos biokurą tiesiogiai parduos už savikainą, be to, jo žaliava nebus išvežta iš Lietuvos ar parduota brangiau per tarpininkus.  „Biokuras, aišku, brangsta, bet jis brangsta ne šešiais-septyniais ar 10 kartų, kaip dujos, o dviem kartais.

Benzinas praėjusį mėnesį toliau pigo visose trijose Baltijos valstybėse, nors ir gerokai kukliau nei liepą, tuo tarpu dyzelino kainų kitimo kryptis išsiskyrė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Estijoje degalai brangiausi. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje rugpjūtį atpigo vidutiniškai 3,3 proc. iki 1,779 euro, Rygoje – 2,6 proc. iki atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

UAB „Palink“, valdanti vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“, keičia pavadinimą. Nuo rugsėjo 2 d. bendrovė bus vadinama „IKI Lietuva“, UAB, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Lietuvoje veikiame jau 30 metų, per juos augome, tobulėjome ir toliau nesustodami keičiamės. Nuolat peržiūrime veiklos procesus, kad patenkintume šalies gyventojų poreikius ir suteiktume geriausią apsipirkimo patirtį.

Artėjantį žiemos sezoną centralizuotos šilumos gamyboje deginant mazutą, Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur.

Dėl Vokietijos oro vežėjos „Lufthansa“ pilotų streiko penktadienį atšauktas bendrovės skrydis iš Vilniaus į Frankfurtą.  Atšauktas skrydis, kuris buvo suplanuotas 6.10 val., BNS patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas.  „Tik vienas skrydis buvo atšauktas, daugiau nėra. Mūsų žiniomis, streikas tęsis tik vieną dieną“, – sakė oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas. Anksčiau „Lufthansa“ pilotus vienijanti profsąjunga „Cockpit“ pranešė, kad streikas vyks vieną dieną, nuo 01.01 val.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus, kad dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimas socialines pasekmes, veiklą sustabdžiusios Jonavos azoto trąšų gamintojos „Achema“ savininkės „Achemos grupės“ pagrindinė akcininkė Lidija Lubienė teigia pasigendanti objektyvumo ir verslo palaikymo. „Gerbiame visas viešai išsakytas nuomones apie susidariusią padėtį „Achemos“ gamykloje.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį ketvirtį siekė 356,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 euro, skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad smarkiai išaugusias sektoriaus išlaidas pajūryje praėjusią vasarą kompensavo didelis turistų srautas, penktadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms labiausiai smogė padidėjusios energetinės išlaidos bei brangstantys maisto produktai, komentuodama praėjusią vasarą Lietuvos pajūryje sakė asociacijos vadovė. „Mums energijos kaštai pakilo nuo 240 iki 340 proc.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ iš „Nordea“ įsigijo dar 11,6 proc. „Luminor“ banką ir jo grupės įmones valdančio „Luminor Holding“ akcijų.  Po šio sandorio, kurio vertė neskelbiama, „Blackstone“ priklauso 80 proc. „Luminor Holding“ akcijų, pranešė „Luminor“. Likusį beveik 20 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“ aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Be to, bus tiriama, ar reikia keisti kainos skaičiavimo algoritmo parametrus. Tai nuspręsta Baltijos šalių reguliuotojams, perdavimo sistemos operatoriams ir „Nord Pool“ aptarus itin didelio elektros kainų šuolio priežastis rugpjūčio viduryje.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per pirmąjį pusmetį gavusi 63,2 mln. eurų veiklos pajamų – 19,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o uždirbtas beveik 0,7 mln. eurų veiklos pelnas nepateisino lūkesčių.

Per aštuonis mėnesius Lietuvoje įregistruota 20,7 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 23 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Vien rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu pernai, jų sumažėjo 0,6 proc. iki 2,6 tūkst.  Greitojo reeksporto mastai rugpjūtį buvo itin maži: vos 20 įregistruotų naujų automobilių buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 10 bus išregistruoti artimiausiu metu.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria  20 stipendijų studentams,  kurie renkasi energetikos studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Koncerno „Icor“ valdytojai „Unit lnvest“ leista įsigyti medienos biokuro gamybos ir prekybos įmonę „Via fortis“. Leidimas verslo valdymo bendrovei „Unit lnvest“ suteiktas įvertinus, kad po sandorio nebus sukurta arba sustiprinta padėtis rinkoje, ketvirtadienį pranešė Konkurencijos taryba. Po sandorio „Unit lnvest“ valdys 100 proc. „Via fortis“ akcijų ir netiesiogiai – Latvijos „Biofuel Supply Company“, kuri dėl nepalankių ekonominių ir verslo vystymo sąlygų veiklos nevykdo.

Visi manome, kad banko sąskaitoje laikomi mūsų pinigai yra mūsų nuosavybė. Tačiau kartais norėdami jais pasinaudoti, klientai gali tuo gerokai suabejoti. Pasirodo, bankas kone kelias savaites gali neleisti naudotis nemenka suma pinigų, kurią perveda sutuoktinis.  Bankai jau seniai giriasi, kad Lietuvoje veikia momentiniai mokėjimai. Esą pinigus šalies viduje galima pervesti iš karto, visą parą, be jokių išeiginių. Tačiau, panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Besibaigiant vasarai, šių metų rugpjūtį kiek mažiau Lietuvos gyventojų skaitė naujienas internete. Vienintelio tv3.lt skaitytojų skaičius augo, kai visų kitų didžiųjų naujienų portalų – sumažėjo. Jau šeštą mėnesį iš eilės tv3.lt yra antras skaitomiausias portalas Lietuvoje. 2022 m. rugpjūčio mėnesį portalo tv3.lt vidutinis vienos dienos realių vartotojų (angl. real users) skaičius siekė beveik 485 tūkst. Tai yra 16,2 proc., arba 67,7 tūkst.

Lietuvos teismas laikinai areštavo Klaipėdos uoste stovintį užsienyje registruotą laivą „Midia“, kurio savininkė už remonto paslaugas Estijos bendrovei „Netaman Repair Group“ liko skolinga daugiau nei 24 tūkst. eurų.  Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 24 dieną Estijos įmonės prašymą patenkino remiantis tarptautine konvencija, kuria užtikrinami jūriniai reikalavimai.

Nors pastarąjį mėnesį elektros vartotojai šalyje patyrė ką reiškią rekordinės kainos biržoje, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis vien per rugpjūtį nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę vartotojai sutaupė 83 mln. eurų, palyginus jeigu jie būtų mokėję vidutinę biržos kainą, rašoma ESO pranešime žiniasklaidai.  Tai, anot l. e. p. ESO vadovo Renaldo Radvilos, yra neabejotinai rinkos liberalizavimo projekto nauda.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi apmokėtų Kaliningrado tranzito krovinių maždaug iki trijų savaičių. Tiek laiko LTG grupė veš leistinus Rusijos krovinius į Kaliningradą ir atgal, nes yra gavę iš ekspeditorių išankstinių mokėjimų už 2,5 mln. eurų, ketvirtadienį patvirtino įmonės vadovas Egidijus Lazauskas.  Anot jo, tolesnis šių krovinių vežimas priklausys nuo to, ar įmonės klientai ras sprendimus dėl apmokėjimų ir kokius sprendimus dėl to priims bankai.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informacija apie augančių energijos kaštų kompensavimą žmonėms turėtų būti paviešinta kitą savaitę.  „Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Pastaruoju metu itin suaktyvėjus finansiniams sukčiavimams, pinigus išvilioti norintys sukčiai ima naudotis ir gerai šalyje žinomų įmonių vardu, rašoma pranešime spaudai. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ praneša jau užfiksavusi atvejus, kai pasinaudojant įmonės vardu buvo bandomi išvilioti klientų asmeniniai, elektroninės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenys. Apie įvykį nedelsiant informuotos atsakingos institucijos, bendrovė perspėja klientus išlikti budriems.

Dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimą ddiesnį nedarbą ir kitas socialines problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirmiausiai tai yra darbdavio atsakomybė, negalima žiūrėti į žmogų kaip į kažkokį įrengimą, kurį bet kada gali išvaryti remontui ar pašalinti. Žmonės yra gyvoji verslo audinio dalis“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Klaipėdos uostas 5–7 mln. tonų gerina šių metų pradžioje skelbtą krovos prognozę ir tikisi per 2022-uosius perkrauti apie 37 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A. Latakas. Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.