Tokie siūlymai prieš kurį laiką buvo pateikti ir Seime. Jais buvo siekiama ne tik suvaldyti pandemiją, bet ir leisti darbuotojams pailsėti. Šiuo metu idėja išlieka ta pati – esą laisvas sekmadienis darbuotojams labai pasitarnautų, taip pat būtų galima sutaupyti.
Parduotuvių tinklo atstovas išskyrė šios idėjos privalumus ir trūkumus, nurodydamas, kad vis dėlto vienas to daryti negali, nes būtų per didelė konkurencija. Dėl to jis įsitikinęs, kad geriausias sprendimas būtų atitinkamos įstatymo pataisos.
Vis tik prekybos įmonių asociacijos nuomonė priešinga: prekybos tinklai individualiai, o ne priverstinai turi nuspręsti, kaip, kiek ir kada dirbti, nes svarbiausia – pirkėjų interesai.
Privalumai ir trūkumai
„Norfos“ vadovas ir savininkas Dainius Dundulis atviras – jis itin palaiko idėją, kad parduotuvės sekmadieniais nedirbtų.
Kaip pagrindinę to priežastį ir privalumą jis įvardija tai, kad darbuotojai sekmadienį turėtų išeiginę.
„Atvirai pasakius, aš noriu, kad prekybos darbuotojai turėtų sekmadienį laisvą dieną, nes kas nori dirbti sekmadieniais? Niekas. O prekybos darbuotojai irgi žmonės“, – tikino pašnekovas.
D. Dundulio nuomone, vien dėl to, kad parduotuvė nedirbtų sekmadieniais, žmonės nepradėtų mažiau valgyti, taigi apyvarta išliktų tokia pati. Jo teigimu, dėl to darbuotojų užmokestis mažėti neturėtų – tiesiog padidėtų darbo valandų skaičius kitomis dienomis.
Kitas tokio sprendimo privalumas, anot pašnekovo, būtų parduotuvėms sumažėjusios išlaidos: „Iš eksploatacinių išlaidų – tai elektra, daugiausia iš apšvietimo, kažkiek šaldymo ir technologijų, kurias darbuotojai naudoja visokiai mėsai pjaustyti ir pan.
Dėl to galimai kainodaroje būtų galima arba nekelti kainų, arba nebūtų poreikio jų didinti, tik, aišku, to dydžio reikšmė nebūtų didelė.“
D. Dundulis taip pat priduria, kad šiuo metu prekės į parduotuves vežamos 7 dienas per savaitę, taigi sekmadieniais nedirbtų logistika, tiekėjai irgi turėtų išeiginę dieną.
„Trūkumai būtų tokie, kad sumažėtų valytojų ir apsauginių poreikis. Pirkėjams atsirastų nepatogumas, nes pirkinius jie turėtų planuoti įvertinant, kad sekmadienis – nedarbo diena. Taigi nė vienas dalykas nėra tik pliusai ir minusai, visada reikia pasirinkti tą pusiausvyrą“, – kalbėjo „Norfa“ vadovas.
Jis įsitikinęs, kad nedirbant sekmadieniais kasininkų mažiau nereikės, jei nesikeis apyvarta. Pašnekovas aiškina, kad kasininkus laiko pagal prognozuojamus apyvartos duomenis. Jei visų dienų apyvarta būtų vienoda, D. Dundulis skaičiuoja, kad sekmadienis – 1/15 apyvartos, taigi kitomis dienomis apyvarta bendrai pakiltų 15 proc.
„Tai reiškia, mums reikėtų 15 proc. daugiau kasininkų kitomis dienomis, bet nereikės sekmadieniais, tai kasininkų darbo valandos tikrai nepasikeis. Taip sąlyginai skaičiuojant“, – komentavo pašnekovas.
Sprendimą palaiko, bet to nesiims, kol nebus įstatymo
D. Dundulis nurodė, kad mažiausios apyvartos yra sekmadienį ir pirmadienį, didžiausios – penktadienį ir šeštadienį. O palyginus sekmadienio ir penktadienio apyvartą, penktadienį ji – dvigubai didesnė, šeštadienį – panašiai.
„Tai, idėjiškai, nežiūrint darbuotojų interesų, galima ir pirmadieniais nedirbti. Bet jei žiūrėti į darbuotojų interesus, manyčiau, kad reikia nedirbti sekmadieniais“, – dėstė pašnekovas.
Jis negalėjo nuspėti, ką apie tai galvoja kiti prekybos tinklai, bet neslėpė džiugesio dėl savo iniciatyvų: „Mes buvome pirmieji, kurie ėmėsi to ir padarė, kad per Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas daugelis prekybininkų nedirbtų, dabar darbuotojai turi išeigines.
Nes neužmirškime, kad mes visi kalbame, kokie geri esame darbuotojams, žmonėms ir t.t., bet kai reikia kažką daryti – mūsų ego būna aukščiau visko.“
Vis tik paklaustas, ar nežada nustoti dirbti sekmadieniais, D. Dundulis atsako, kad ne, nes kol to nepadarys visi, jo tinklas tiesiog praloš konkurencinėje kovoje.
Jis priduria, kad šiuo metu savo parduotuvėse jie yra sutrumpinę darbo laiką sekmadieniais, stengiasi sekmadieniais nevykdyti nebūtinųjų darbų, pavyzdžiui, prekių krovimo, jei jos nėra gendančios, ir kad sekmadieniais darbuotojų skaičius būtų mažesnis.
Paklausus, kas turėtų nutikti, kad visi prekybos tinklai nustotų dirbti sekmadieniais, pašnekovas nedvejoja – Seimas turi priimti įstatymą.
„Lenkijoje priėmė tokį įstatymą. Tik man nepatinka vienas dalykas, kad kažkoks vienas sekmadienis yra darbo diena. Aš labiau norėčiau, kad jeigu tokį įstatymą priima – tai kad visi sekmadieniai būtų nedirbami“, – kalbėjo parduotuvių tinklo vadovas.
Toks draudimas turėtų daug pasekmių
Praėjusiais metais Seimą buvo pasiekusi idėja drausti prekybininkams dirbti sekmadieniais ar švenčių dienomis.
Opozicijos atstovai turėjo pasiūlymų parduotuvių darbo laiką sekmadieniais sutrumpinti iki 15 val., drausti prekybininkams dirbti visais ar bent paskutiniais mėnesio sekmadieniais ir švenčių dienomis.
Anuomet tokie siūlymai buvo susiję su ne su galimybėmis daugiau sutaupyti, bet su koronaviruso plitimu. Tada taip pat buvo minimi ir darbuotojų interesai, mat jie, dirbdami savaitgaliais ar per šventes, praranda galimybę jas paminėti, pabūti su šeima ar draugais.
O Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės nuomonė aiški – prekybos įmonės individualiai nustato parduotuvių darbo laiką, tokia tvarka turėtų ir likti.
Ji nurodo, kad jau dabar galima pastabėti, kaip, atsižvelgdamos į sezoniškumą, pirkėjų įpročius, prekybos įmonės prisiderina ir keičia darbo valandas vasaros metus. O skirtingos to paties tinklo parduotuvės dirba skirtingu grafiku.
Pašnekovės teigimu, individualus laiko planavimas geriausiai atliepia pirkėjų poreikius ir prekybininkų galimybes. Ji priduria, kad lygiai taip pat ir šiuo laikotarpiu – įmonės pačios įsivertina, koks darbo grafikas yra optimalus.
„Kalbant apie trumpesnę darbo savaitę, norisi atkreipti dėmesį, kad prekybos įmonėms svarbiausia teigiama pirkėjų apsipirkimo patirtis, būtent prie jų įpročių jie ir derinasi. O Lietuvos gyventojai yra įpratę apsipirkti savaitgaliais.
Ir čia reikėtų būtent apie pirkėjus pagalvoti, ar jiems būtų patogu susispausti savo apsipirkimo laiką į šešias dienas, ar tai neapribotų vartotojų pasirinkimo galimybės“, – komentavo R. Vainienė.
Ji pabrėžė, kad bet kokie sprendimai, susiję su darbo laiko reguliavimu, turėtų būti labai gerai įvertinti ir pamatuoti. Anot pašnekovės, reikia nepamiršti ir darbuotojų, ir bendros ekonomikos.
Pašnekovė priduria, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2019 m. atliko studiją, kuri rodė, kad suvaržymai sąlygotų gana nemažus praradimus, o jų dabar tikrai nereikia.
„Skaičiai dabar būtų tik didesni“, – įsitikinusi R. Vainienė.
