Lietuvos verslas

Europos Komisija (EK) mažina Lietuvos ekonomikos augimo šiemet prognozę iki 0,3 proc., pirmadienį skelbia naujausi ES numatomi rodikliai.  Rudenį EK prognozavo 0,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą 2023-aisiais.  Dabar teigiama, kad ekonomikos augimą lėtins blogėjanti verslo finansinė padėtis ir sumažėjęs vartojimas, taip pat neapibrėžta padėtis pasaulyje.

Klausimus dėl „Facebook“ taikomų turinio moderavimo priemonių ketinama kelti Europos Sąjungos lygiu, po pirmadienio susitikimo Vilniuje su socialinį tinklą valdančios kompanijos „Meta“ atstovais sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ji pažymėjo ,kad apie tai planuojama kalbėti Europos Komisijos atstovais, eurokomisarais. „Klausimus dėl turinio moderavimo norime kelti europiniu lygiu“, – žurnalistams sakė G. Balčytytė.

Nepriklausomus elektros tiekėjus iki šiol pasirinko 94,5 proc. pirmojo ir antrojo rinkos liberalizavimo etapų vartotojų – daugiau nei 790 tūkst. iš 836 tūkst., skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tuo metu likę 46,3 tūkst. vartotojai dabar gauna garantinio tiekimo paslaugą, kuri yra 15 proc. brangesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina Lietuvos kainų zonoje.

Netgi oficialioji statistika rodo, kad pastaruoju metu lietuviams maisto produktai brango bene sparčiausiai, palyginti su kitų šalių gyventojais. Be to, Lietuvoje išlaidos maistui ir gėrimams sudaro bene didžiausią dalį šeimos ūkių išlaidų. Kokios yra to priežastys, mėgino išsiaiškinti Lietuvos bankas (LB). Pirmadienį jo valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas pristatė maisto kainų analizės rezultatus.

Sulaukėte įtartino telefono skambučio, el. laiško ar SMS žinutės iš VMI ar kitų institucijų? Būkite budrūs – tai gali būti bandymas sukčiauti. Pasitaiko atvejų kuomet VMI vardas yra naudojamas bandant sukčiauti internete, siunčiant SMS žinutes ar skambinant telefonu. Norime paaiškinti, kaip atpažinti tokius pranešimus, jog netaptumėte sukčiavimo aukomis bei ką svarbu žinoti, jei jau patekote į tokią situaciją, rašoma VMI pranešime žiniasklaidai.

Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos jau dabar verčia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų peržiūrėti savo finansinį elgesį: vieni šiemet nusiteikę mažinti išlaidas pramogoms ar atsisakyti atostogų, kiti – didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tik 1 iš 10 gyventojų įsitikinęs, kad nusistovėjusių įpročių nereikės keisti, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Norintieji nusipirkti garsaus prekinio ženklo „Pringles” bulvių traškučių, to Maximoje padaryti negalės. Traškučiai laikinai išimti iš parduotuvių lentynų. Tad Maximos pirkėjams, norintiems būtent šių traškučių, teks ieškotis jų kitur. „Šiuo metu laikinai nebeprekiaujame bulvių traškučiais „Pringles“, nes pirminiame derybų etape su bulvių traškučių „Pringles“ tiekėju neradome bendrų sprendimų, o keliamos naujos komercinės sąlygos nėra priimtinos”, – portalui MadeinVilnius.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ieško „Rail Baltica“ projekto dalies – Vilniaus geležinkelių mazgo – projektuotojų.  Bendrovė paskelbė projektavimo konkursą, kurio laimėtojas turės suprojektuoti tarptautine „Rail Baltica“ stotimi tapsiančią Vilniaus keleivinę stotį, Vilniaus oro uosto ir Lentvario regioninę stotis bei krovinių aptarnavimui skirtus Vilniaus intermodalinį terminalą, prekinių traukinių kelyną bei jungiamuosius ir privažiuojamuosius geležinkelio kelius.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ieško, kas parengs šalies geležinkelių tinklo „architektūros“ galimybių studiją. Bendrovė paskelbė tokios studijos rengėjų konkursą, o jo laimėtojas turės parengti geležinkelių vystymosi gaires įvertinant komercinį potencialą bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių tinklų plėtrą. Studija turės apimti ir inovatyvius bei ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus tinklo vystymo scenarijui 10-čiai, 30-čiai bei 50-čiai metų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kur aptars Bendrijos makroekonomines perspektyvas karo Ukrainoje akivaizdoje ir ES fiskalinių taisyklių peržiūrą. ECOFIN posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros, daugiausia dėmesio skiriant taisyklių įgyvendinimui, skolos mažinimo reikalavimų ir makroekonominių disbalansų klausimams, pranešė ministerija.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį su „Facebook“ valdančios kompanijos „Meta“ atstovais aptars socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimus Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Vyriausybės ir kompanijos atstovai taip pat turėtų aptarti tolimesnį dvišalį bendradarbiavimą. Pastaruoju metu Lietuvos susirūpinimą kelia tai, jog Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje „Facebook“ blokuoja kai kuriuos Ukrainą palaikančiųjų komentarus.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių pagalvoja apie arba susiduria su sužadėtuvėmis ir vestuvėmis. Nepaisant visų kitų išlaidų šventėms surengti, vienas svarbiausių dalykų jose yra žiedai. Vis tik ne visiems taip lengva nuspręsti, kokią sumą verta skirti žiedams, kad ji nebūtų „gėdinga“, bet taip pat ir neviršytų protingų ribų. Juvelyrikos atstovai nurodo, kad žiedas su natūraliu deimantu gali kainuoti tik 314 eurų, bet jam neprilygs 26 tūkst. eurų kainuojantis vieno karato žiedas.

Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai. Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.

Prekybos centruose įsibėgėjo sėklų pirkimai, pardavėjai pastebi ne tik padidėjusius gėlių sėklų pardavimus, bet ir išaugusią šiltiems kraštams ne visai įprastų vaisių, daržovių ir gėlių prekybą.

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo penkerius metus trukusią vadinamąją „filmai.in“ bylą ir nuteisė vieną iš dviejų nelegalaus turinio svetainės administratorių. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) pranešė, kad dėl piratinės svetainės administravimo asmeniui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda. Dar beveik 8 tūkst. eurų jis privalės sumokėti advokatams. Taip pat iš jo priteisti 38 tūkst. eurų LATGA naudai ir per 11 tūkst.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Smiltynės perkėla iki kitų metų vasaros sezono ketina įrengti naujus bilietų savitarnos terminalus – senieji per ilgiau nei dešimtmetį nusidėvėjo morališkai, jų remontuoti neįmanoma, teigia bendrovės vadovas. Pasak Smiltynės perkėlos vadovo Mindaugo Čiako, nauji terminalai tikrai bus įrengti iki kitos vasaros.   „Įrangos tiekimas labai ilgas, tai tikram ne šiam vasaros sezonui, diegimas bus jam pasibaigus, rudenį. Kitą vasarą tikrai bus, o galbūt dar spėsim ir iki Naujų metų.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Tiesa, 2022-ųjų vasarį Kauno miesto savivaldybei (ji turi per 92 proc. įmonės akcijų) pavaldžios AB „Kauno energijos“ tiekiamos vartotojams šilumos, o taip pat ir karšto vandens kainos buvo žemesnės, lyginant su dabartinėmis. Kodėl jos pernai pakilo, visuomenei aiškinta ne vieną kartą. Juolab kad energetikos kainos dėl karo Ukrainoje, sankcijų bei kitų reikšmingų priežasčių drastiškai išaugo ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Auga žmonių, įsiskolinusių už šildymą, gretos – vien Vilniuje tokių padaugėjo beveik dešimtadaliu – 28 tūkst. namų ūkių skolingi 9 milijonus eurų. Esą tarp jų, tikėtina, yra vis dar nežinioje laukiančių savivaldybės atsakymo dėl to, ar jiems priklauso kompensacijos. Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.

Nukritus didmeninėms elektros kainoms Energetikos ministerija siūlo gyventojams nutraukti brangias tiekimo sutartis ir pasirašyti naujas. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai neketina taip paprastai ir greitai paleisti savo klientų. Už sutarties nutraukimą jie grasina baudomis. Tiekėjai taip pat siūlo naujas taisykles dėl sutarčių nutraukimo, jeigu žmogus nutraukęs sutartį neišeis pas kitą tiekėją, suteiktų nuolaidų grąžinti nereikės.

Švenčionių rajone esanti Pabradės gimnazija įrodė, kad nors ir gyvename rekordinių maisto kainų laikmetyje, pietus moksleiviams galima pagaminti ir už eurą. Kitose šalies ugdymo įstaigose tiek kainuoja vien sriuba, o antrasis patiekalas 2–3 eurus. Pabradės gimnazijoje stebina ne tik kainos, bet ir pietų meniu pasirinkimas. Ten lašišos kepsniai, varškės apkepas kainuoja nuo penkiasdešimties centų iki euro. O už sriubą moksleiviai moka vos 15 centų.

Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuo liepos perpus pigiau kainuos naujos asmens tapatybės kortelę išdavimas, kai kartu bus keičiamas ar išduodamas naujas pasas. Vyriausybė šią savaitę šį įkainį nuo 100 eurų sumažino iki 50 eurų. Taip viliamasi paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir ID kortelę. Naujo paso išdavimo įkainio keisti neplanuojama, ir toliau ši paslauga atsieis 100 eurų.

Sumažėjusių pieno supirkimo kainų neapsikentę ūkininkai ėmė pilti pieną į laukus arba jį atidavinėti žmonėms už dyką. Ūkininkai tikina, kad jiems mokami grašiai, o prekybininkai ir perdirbėjai susižeria visą pelną. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai perdirbėjai mausto ūkininkus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Lietuvoje pradėjus įrenginėti išmaniuosius skaitiklius, dalis gyventojų įtaria, kad tokie pritaisai gali rodyti netikslius elektros suvartojimo duomenis.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinkos verslininkas Aliaksandras Šakutinas Vokietijoje valdo verslą per lietuvišką įmonę, kuriai pritaikytos sankcijos. Tačiau vokiškai įmonei sankcijos netaikomos, rodo „Belarusian Investigative Center“ (BIC) ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.

Sunku patikėti, bet tūkstančiai Lietuvos gyventojų, galėdami nesunkiai gauti nemenkas sumas pinigų, nieko nedaro. Tiesa, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nesumokėtą mokesčių skolą gali lengvai nusirašyti nuo jūsų sąskaitos, tai grąžinti žmogui mokesčių permoką pati neskuba. VMI duomenimis, šiuo metu apie 16,5 tūkst.

Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 44 ir buvo žemiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, kai jo vidurkis siekė 55. Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.

Streikuojantys ūkininkai visą šią savaitę nemokamai dalija pieną gyventojams. Jie pastebėjo, kad dėl to sujudo ir prekybininkai. Jie daugeliui pieno produktų pradėjo taikyti nuolaidas. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikina, kad nuolaidas pirkėjams siūlo nuolat. Tuo metu ūkininkų atstovai prognozuoja, kad lietuviško pieno gamintojų gali ir visai nelikti. Ūkininkai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kuriuose miestuose galima nemokamai pasiimti pieno.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, Seimo valstiečiai siūlo nuo liepos pertvarkyti antros pakopos pensijų fondų sistemą – įteisinti savanorišką sprendimą kaupti pensijai.

Prekybos tinklas „Iki“, sausio pabaigoje paskelbęs apie daugiau nei 100 pieno produktų kainų mažinimą, įtvirtina lyderystę ir mažina privataus prekės ženklo „Iki“ sviesto kainą. Nuo vasario 11 d. „Iki“ prekių ženklu pažymėtą sviestą pirkėjai galės įsigyti 29 proc. pigiau. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, kainų mažinimas turi būti sistemingas ir ilgalaikis procesas, kurį labiausiai pajustų pirkėjai.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atmeta jai mestus kaltinimus, kad Kėdainių Vilainių tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės kaltės. „Noriu paneigti viešumoje pasirodžiusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus nuomonę, kad tilto rekonstrukcija užtruko dėl bendrovės ESO kaltės“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Degalų kainos per pastarąją savaitę sumažėjo Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje atpigo tik populiariausios markės benzinas, tuo tarpu dyzelino kainos stabilizavosi, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, išskyrus 98 markės benziną, o brangiausi – Estijoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 30–vasario 6 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro arba vienu euro centu mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais, iki 1,67 euro. Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

2002 metais saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordiškai daug elektros – ji sudarė 60 proc. visos šalies gamybos. Pirmą kartą jos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros. Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.

Kaune jaunasis ūkininkas Aivaras Jonutis iš Stakliškių ir toliau dalina pieną. Šį kartą eilė nutįso prie Jono Basanavičiaus gimnazijos. Susirinko apie 300 žmonių. Anot ūkininko, žmonės ima po 3-5 litrus, kad visiems užtektų. 50 karvių auginantis ūkininkas per tris dienas vien Kaune jau bus išdalinęs apie 3 tonas pieno. Nors daugelyje Lietuvos miestų skelbiama, kad pienas dalijamas nemokamai, pas Aivarą atėję žmonės aukoja vidutiniškai po 50 centų už litrą.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus dėl sunkumų apsiperkant ir gryninantis pinigus, nes artimiausiu metu bus vykdomi profilaktikos darbai. „Informuojame, kad šiąnakt atliksime banko IT sistemų profilaktikos darbus, dėl to mūsų klientai keletą valandų susidurs su paslaugų teikimo sutrikimais“, – informuoja SEB bankas. Kaip nurodoma pranešime, naktį į šeštadienį nuo 4.00 iki 8.00 val.

Metus su lyginamąja reklama pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“ pateikia dar vieną argumentą, kodėl privatus prekės ženklas turi privalumų prieš žinomų gamintojų produkciją. Nuo penktadienio iki 25 proc. mažėja jų privataus prekės ženklo „Pilos“ sviesto kaina. 200 g sviesto pakuotė nuo šiol „Lidl“ parduotuvėse kainuos 1,99 eurų, o didžioji 375 g pakuotė – vos 2,99 euro.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sausį gavo 20 mln. eurų konsoliduotų pajamų, arba 21,7 proc. daugiau nei pernai sausį. 2022 metais grupė gavo 234,1 mln. eurų pajamų – 50 proc. daugiau nei 2021 metais. Per tris praėjusių metų ketvirčius „Vilvi Group“ uždirbo 12,33 mln. eurų grynojo pelno.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Kylant vis didesniam nepasitenkinimui dėl priverstinio įtraukimo į kaupimą, draudimo pasitraukti iš ko ar atsiimti visas sukauptas lėšas iš karto, fondų veiklą prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) siūlo naujus sistemos pokyčius. Sprendžiant iš jo pateiktų pasiūlymų, didesnių permainų artimiausiu metu vargiai galima tikėtis.

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė paskirta bendrovės pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Nuo kovo 1 dienos ji pakeis nuo 2018 metų liepos įmonei vadovaujantį Daną Strombergą – „Telia Lietuvos“ akcininkė Švedijos „Telia Company“ jį siūlo rinkti į bendrovės valdybą, penktadienį pranešė „Telia Lietuva“. G. Kaminskaitė-Salters sako, jog „Telia“ vizitine kortele Lietuvoje jau tapo technologinės inovacijos, plačiausias ryšio tinklas, tačiau nor...

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Nors praeitais metais socialines pašalpas gaunančiųjų sumažėjo, nuo 2021 m. iki 2022 m. vidutinė socialinė pašalpa padidėjo 8 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų.