Lietuvos verslas

Socialiniuose tinkluose itin daug reakcijų sulaukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas skirti baudą mažajai bendrijai „Pjaunu grybą“ už vartotojų klaidinimą – esą „Gydo tik vaistai, bet ne grybai!“. „Už šmaikštų bendrovės pavadinimą duodam „nykštį aukštyn“, bet už vartotojų klaidinimą teks susimokėti“, – paskyroje rašo VVTAT.

Lietuvos oro uostai jau ruošiasi kitų metų skrydžių pikui – siūlo darbą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Atsižvelgdama į augančių keleivių srautų tendencijas ir prognozes, bendrovė aktyviai ieško dar 35 keleivių patikros oro uosto saugumo specialisčių bei specialistų, taip pat prie komandos kviečia prisijungti tris terminalo asistentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ateinantiems metams ruošiamės jau dabar, kad keleiviams užtikrintume geriausią patirtį ir sklandžias keliones.

Palangos miesto savivaldybė ruošiasi ieškoti privataus investuotojo poilsio namų „Auska“ plėtrai, lapkričio pabaigoje tam pritarė kurorto taryba, trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Skaičiuojama, kad koncesininkas turėtų investuoti 11,7 mln. eurų, o per 23 metų koncesijos laikotarpį galėtų gauti iki 123 mln. eurų pajamų. Galėtų pastatyti bent 40 vietų senjorų globos namus Numatyta, kad koncesininkas galėtų rekonstruoti 4,5 tūkst. kv.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupei „Teltonika“ ruošiantis už maždaug 100 mln. eurų Vilniuje įgyvendinti „Teltonika High-Tech Hill“ parko antrąjį etapą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti dviejų valstybės išnuomotų sklypų paskirtį – iš visuomeninės į pramonės ir sandėliavimo.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Neatsiejama žiemos šventinio laikotarpio dalis – eglučių puošimas. Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) įspėja, kad paskutinį metų mėnesį – gruodžio 1–24 d. – atliks akcijos „Saugom eglutę“ patikrinimus, stebės miškus, stabdys ir tikrins transporto priemones. Kita vertus netrukus miškininkai nemokamai gyventojams dalys pušų šakas pasipuošti Kalėdoms.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ grupei nuo trečiadienio vadovaus Kristijonas Kaikaris. Jis pakeis iki šiol įmonei vadovavusį Vitalijų Rakovskį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  „Organizuotas turizmas turi didelį skaitmenizuotų sprendimų pritaikymo potencialą, tad neabejoju, kad mano patirtis dirbant technologijų industrijoje galėtų padėti kuriant naujas skaitmenines patirtis „Novaturo“ grupėje“, – pranešime teigė K. Kaikaris.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui išplėsti šalpos pensijų gavėjų ratą: išmokas mokėti ir dirbantiems žmonėms, taip pat 24 metų ir vyresniems neįgaliesiems, pranešė Seimo Spaudos tarnyba. Už Šalpos pensijų įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 113 Seimo narių, susilaikė 10. Vėliau Seimas balsuos galutinai.

Suomijos „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas nuo 74 mln. iki 150 mln. eurų padidins pernai rugpjūtį suteiktą paskolą energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ apyvartiniam kapitalui.   Paskolos padidinimui antradienį pritarė grupės valdyba, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Iki kitų metų spalio galiojančios paskolos sutarties pakeitimas bus pasirašytas artimiausiomis dienomis. Bendra „Ignitis grupei“ bankų suteiktų paskolų suma sieks 845 mln. eurų, iš jų 199 mln.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, nors pripažįsta, jog neapibrėžtumo 2024-2025 metais bus labai daug.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.  „Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Minimalus interneto ryšys Lietuvoje užtikrinamas daugumai namų ūkių, o labai greitu ryšiu  gali mėgautis trys iš 10-ties, rodo naujausias plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimas. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys sako, jog preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, kad plačiajuosčio ryšio tinklai Lietuvoje išvystyti neblogai.

Daugelis gyventojų seniai pastebėjo, kad Lietuvoje kainos beveik tokios pačios, kaip kitose Europos šalyse, o kartais ir didesnės. Tačiau minimali alga mūsų šalyje yra gerokai mažesnė. Vokietijoje minimali alga nuo 2024 m. pradžios bus kone tris kartus kartus didesnė, nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį mus lenks ir Lenkija su Estija, jeigu tik algos popieriuje būtų skaičiuojamos vienodai.

„Lidl Lietuva“ tęsia plėtrą šalyje – jau kitais metais duris atvers naujas, antrasis Lietuvoje, logistikos centras Vilniuje, netoli Lentvario. Naujame logistikos centre bus sukurta daugiau nei 200 darbo vietų, o šiuo metu įmonė buria užsakymų komplektuotojų komandą. Potencialiems darbuotojams prekybos tinklas siūlo konkurencingą atlyginimą, kuro išlaidų kompensavimą, korteles apsipirkimui bei platų papildomų naudų paketą.

Siekiant į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) pritraukti daugiau investuotojų bei paruošti jiems daugiau teritorijos, Seimas linksta pritarti jos plėtrai – LEZ būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančias Kauno LE įstatymo pataisoms, kuriomis LEZ plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

Seime skinasi kelią vadinamasis „žaliasis investicijų koridorius“ didelius projektus įgyvendinančioms įmonėms, kurios pritraukia daug investicijų, bet įdarbina mažiau žmonių. Tokia tvarką joms siūloma taikyti nuo 2024 metų liepos.  Užtektų, kad investuojanti bendrovė sukurta bent 20 naujų darbo vietų, o vidutinis atlyginimas siektų bent 1,25 konkrečios savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio – tai yra ji įsipareigotų darbuotojams mokėti ketvirtadaliu didesnę algą.

Reklamos apimtys šiemet per 10 mėnesių, palyginti su sausiu-spaliu pernai, išaugo 10 proc. Labiausiai didėjo interneto, televizijos, kino ir radijo reklamos kanalų apimtys, rodo „Kantar“ monitoringo duomenys. „Kantar“ medijos ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė sako, kad interneto reklamos apimtys augo sparčiausiai – 15,5 proc. „Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko 12,39 mlrd. reklamos parodymų.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovė „Minijos telkinys“ iš viso šiemet neteisėtai surinko ir sunaikino daugiau nei 577 tonas statybinių atliekų. Kaip antradienį pranešė departamentas, bendrovė 2023 metais į aplinkosaugininkų akiratį pakliuvo du kartus.

Šiais metais jau išregistruota per 23 tūkst. neveikiančių juridinių asmenų – 3 tūkst. daugiau nei pernai, kai jų skaičius siekė apie 20 tūkst. Be to, dėl nepateiktų privalomų duomenų pradėtas dar maždaug 23 tūkst. įmonių ir organizacijų likvidavimas, pranešė Registrų centras. Registrų centro registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis teigia, kad prieš dvejus metus buvo išsikeltas tikslas iki 2025 metų pabaigos išregistruoti apie 85 tūkst.

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) antradienį paskelbus apie stabdomus kirtimus visoje Lietuvoje esančiose „Natura 2000“ teritorijose, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė tai vadina pavėluotu, tačiau vieninteliu logišku ir galimu sprendimu.   „Tai, kad urėdija taip greitai sureagavo į (teismo – BNS) sprendimą, yra labai gerai ir sveikintina. Mano nuomone, tai buvo vienintelis logiškas ir galimas sprendimas“, – BNS teigė Lina Paškevičiūtė.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įteisino žmogaus tapatybės patvirtinimą nuotoliu, antradienį pranešė RRT.  RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė sako, kad technologijos jau leidžia patikimai patvirtinti asmens tapatybę nuotoliu. „Nauji pažangūs technologiniai sprendimai jau sudaro galimybę saugiai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis užtikrinant fiziniam dalyvavimui lygiavertį saugumą“, – pranešime sakė ji.

Teismui praėjusią savaitę nurodžius vertinti miškų kirtimo poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus jose.  „Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (...) nutartimi, priėmė sprendimą stabdyti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose“, – pranešė VMU.

Lietuvos grupės „Modus Group“ anksčiau valdyta įmonė „Pavilnių saulės slėnis 14“ Vašingtono arbitraže pralaimėjo investicinį ginčą su Baltarusija, pranešė Minskas.  Pasak Baltarusijos Ekonomikos ministerijos, arbitražas visiškai atmetė Lietuvos investuotojų reikalavimus kompensuoti maždaug 9 mln. JAV dolerių (apie 8,36 mln. eurų šios dienos kursu) nuostolius, neva susidariusius dėl Baltarusijos kaltės.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Į Vilniaus gatves antradienį išvažiuos e. kontrolės automobilis, speciali įranga tikrins, ar vairuotojai susimokėjo už automobilių stovėjimą. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, šis automobilis automatiškai fiksuos automobilių valstybinius numerius ir patikrins, ar vairuotojai apmokėjo automobilio parkavimą. „Matydami kasmet augantį kelionių automobiliais skaičių ir tai lemiantį didelį poreikį stovėjimo vietoms, imamės efektyvesnės parkavimo kontrolės sostinėje.

Klaipėdos apygardos teismas antradienį planuoja atversti klaipėdiečio verslininko Vladimiro Stefanovo, kaltinamo bandymu legalizuoti 91 mln. eurų, gautų už karinės ir dvejopos paskirties prekes, bylą. Praėjusiame teismo posėdyje lapkričio pabaigoje to padaryti nepavyko šiam nespėjus susipažinti su bylos medžiaga, išversta į rusų kalbą.

Seimui antradienį teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui 20 proc., arba 122 eurais – iki 747 eurų  padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį  (NPD).  Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė aštuoni.   Jei NPD būtų padidintas, daugiau pajamų „į rankas“ gautų žmonės, uždirbantys iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su oro linijų bendrove „Heston Airlines“, vykdančia užsakomuosius ir išperkamosios nuomos su įgula skrydžius, pirmadienį pranešė bendrovė. Nuo kitos vasaros sezono ši bendrovė taps pagrindine Estijoje veikiančio padalinio „Novatours“ skrydžių partnere ir skraidins keliautojus iš Estijos.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-lapkritį gavo 193 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 10,1 proc. mažiau nei 2022 metais tuo pačiu metu. Vien lapkritį grupės pajamos siekė 19,7 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma kompanija „Agrokoncernas“ skolinga 6 mln. eurų neįvardijamam trąšų tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, išnagrinėjęs bendrovės Registrų centrui pateiktas ataskaitas.  „Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas.

Jau netrukus visam laikui bus uždaryta parduotuvė „Maxima“, esanti adresu Ukmergės  g. 223-3. Tinklas uždaro ir kai kurias kitas parduotuves, tačiau atidaro ir naujų. Uždaromos tos parduotuvės, kurios neatitinka įmonės standartų. „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad jos atstovaujama bendrovė veikia jau daugiau nei 30 metų. Esą per tuos metus įmonė nuolat keitėsi, keičiasi ir dabar.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo švelniau bausti daugiabučių ar kitų patalpų administratorius už prastą darbą – jis siūlo leisti savivaldybei inicijuoti administratoriaus atšaukimą, jeigu tris kartus per metus jis būtų įspėtas arba nubaustas už veiklą konkrečiame daugiabutyje.     Be to, komitetas siūlo antrą kartą per vienerius metus atšauktam administratoriui neleisti 12 mėnesių pretenduoti dirbti toje savivaldybėje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Lapkritį Lietuvoje naujai įregistruoti 398 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 153 buvo nauji, ir 245 naudoti, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Lapkritį grynieji elektromobiliai sudarė 6,99 proc. visų naujų lengvųjų automobilių rinkos. Gruodžio 1-ąją šalyje iš viso buvo 11,1 tūkst. lengvųjų elektromobilių, taip pat – 378 lengvieji komerciniai elektromobiliai. Iš viso elektra varomi keleiviniai automobiliai užima 0,65 proc.

Įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai siūlo nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – jie siūlo leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  Tokią Azartinių lošimų įstatymo pataisą Seime įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, kai įsigalios europinis kriptoturto rinkų reglamentas (angl.

Pirmadienį atidarytas atnaujintas į Pabradės poligoną vedančio kelio Pabradė-Meškerinė ruožas. Maždaug 6 kilometrų ilgio kelio remontas kainavo apie 10 mln. eurų, pusmetį trukę darbai finansuoti laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšomis. Teigiama, kad tai itin kokybiškai ir greitai įgyvendintas projektas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šis kelias užtikrins sąjungininkams geras susisiekimo sąlygas tarp karinių ir kitų teritorijų.

Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.  „Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

Maždaug 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o lapkritį juos gavo 2729 gyventojai. Vidutinis anuitetas, jiems mokėtas lapkričio mėnesį, buvo 64,58 euro.