Lietuvos verslas

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ pajamos 2023 m. augo 4,9 proc. ir pasiekė 343,7 mln. Eur. Pasak operatoriaus, augimui praėjusiais metais įtakos turėjo augantis verslo klientų segmentas ir didėjantis mobiliųjų duomenų vartojimas Lietuvoje ir užsienyje. „Praėjusieji metai pasižymėjo iššūkiais verslams ir visuomenei – visi susidūrėme su lėtėjančios ekonomikos nuotaikomis ir augančiomis kainomis“, – komentavo „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atmetė nušalintojo prezidento Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro įmonių prašymus prisijungti prie bendrovės „Litgrid“ elektros tinklo dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, skelbia LRT Tyrimų skyrius.

Žemės ūkio UAB „Agrokoncernas“ antrinė bendrovė „Agrokoncernas GDP“ pasirašė sutartį su statybų bendrove Panevėžio statybos trestas (PST), kuri bus atsakinga už giluminio grūdų perdirbimo gamyklos techninį projektą ir jo įgyvendinimą, skelbia  „Verslo žinios“. Daugiau nei 300 mln. Eur vertės „Agrokoncernas GDP“ giluminio grūdų perdirbimo gamykla bus statoma Kuršėnuose, buvusio Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje. Per metus joje planuojama perdirbti apie 500 tūkst. tonų grūdų.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  Naujienų agentūros BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas galėjo siekti nuo 0,2 iki 1,7 proc., o per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju, dalies analitikų nuomone, BVP nežymiai smuktelėjo arba stagnavo, o kiti prognozavo kuklesnį 0,1–0,7 proc. augimą.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai stabdo sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą. Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

Dauguma mūsų trečdalį paros laiko praleidžiame darbe, todėl itin svarbu, kad jis būtų ne tik pajamų šaltinis, bet ir kurtų prasmę, suteiktų tobulėjimo bei karjeros galimybes. Įmonės, siūlančios išskirtines sąlygas ir pasižyminčios pažangiomis personalo valdymo praktikomis, kasmet po detalaus audito yra įvertinamos presitižiniu „Top Employer“ sertifikatu.

Šiaulių apygardos teisme nuotoliu pirmadienį liudijęs „Grigeo“ valdybos narys, įmonės viceprezidentas Vigmantas Kažukauskas teigė, kad jos nariams atrodė, jog nuotekos įmonėje buvo tvarkomos tinkamai,  valdybai didelių investicinių projektų nebuvo pristatyta.  „Turbūt nekilo, nes jei būtų kilę, būtų ieškoma sprendimų, kaip susitvarkyti.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis, tuo metu darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį. Taip jie kalbėjo po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, aptarę poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai.

Viena didžiausių statybų bendrovių šalyje Panevėžio statybos trestas (PST) projektuos daugiau nei 300 mln. eurų bendros vertės naują „Agrokoncerno“ grupės giluminio grūdų perdirbimo gamyklą.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, preliminariais duomenimis, 2023 metais pervežė 27,2 mln. tonų krovinių – 3,8 mln. tonų, arba 12,3 proc. mažiau negu 2022-aisiais, tačiau 2,5 mln. tonų daugiau nei planuota, pirmadienį pranešė bendrovė.  „LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės teigimu, po pastarųjų metų „turbulencijų“ krovinių srautas stabilizavosi, įmonė lanksčiai reagavo į pasikeitimus ir klientų poreikius.  Įmonė pernai daugiausiai gabeno naftos ir jos produktų – 9,4 mln.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,395 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje smuktelėjo 16,5 proc., TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 3,1 procento. Tuo metu biokuras Lietuvoje pabrango 3,2 proc., Brent naftos kainos pakilo 3,5 proc., benzino kainos Lietuvoje padidėjo 0,9 proc., o dyzelino – 0,8 procento, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamą savaitę sausio 22–28 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 97,9 Eur/MWh iki 81,8 Eur/MWh.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Kremliaus režimas agresiją prieš Ukrainą tęsiasi jau ne vienerius metus. Daugelis lietuvių visaip remia ukrainiečius, gyventojai ir įmonės atsisako pirkti rusišką produkciją, kad savo pinigais neremtų agresoriaus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems verslams sąsajos su Rusija – nė motais.

Susitikime dėl gynybos finansavimo dalyvavę parlamentarai teigia neišgirdę konkrečių siūlymų, kokiu būdu finansavimas turėtų augti. Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.

Pasibaigus keliadieniam ūkininkų protestui sostinės centre, žalos Gedimino prospekto trinkelėms ir kitai kelio dangai nenustatyta, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Pasibaigus protestui buvo atlikta dangų inventorizacija, žala nebuvo padaryta“, – pirmadienį Eltą informavo savivaldybės komunikacijos skyrius.

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o vėlesniais metais – 0,4 proc., sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Dezinformacijos apie Ukrainą ir skiepus sklaida pagarsėjusį portalą Minfo.lt valdanti viešoji įstaiga – ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) „Minfo“ savininkams siekia iškelti bankroto bylą dėl 29 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Pats „Minfo“ savininkas – „Šeimų marše“ ir kitose prieštaringai vertinamose iniciatyvose išgarsėjęs Marius Gabrilavičius – VMI veiksmus vadina „represijomis“ ir prašo paramos savo vadovaujamai įstaigai.

Praėjusiais metais elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart – iki 89 tūkst., o jų įrengtoji elektrinių galia priartėjo prie 1 GW, praneša bendrovė „Ignitis“. Pastebima, kad itin sparčiai pernai daugėjo nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų – jų visoje šalyje jau priskaičiuojama beveik 30 tūkst. Tiesa, šiais metais ekspertai tikisi nuosaikesnio, ankstesniems metams įprasto augimo. „Praėję metai buvo išskirtiniai ir sumušė visus rekordus.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp svarstomų variantų, kaip didinti gynybos finansavimą, kalbama ir apie galimybę skolintis. Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbia, kad 2023 m. gauta beveik 6 600 pranešimų apie galimą korupciją, o tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Anoniminių pranešimų skaičius siekė tik 6 proc. Skelbiama, kad už suteikta naudingą informaciją, kuri padėjo atskleisti ar užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, 2023 m. buvo atlyginta 35 asmenims. Jiems išmokėta daugiau nei 36 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka vienam asmeniui išaugo ir siekė 5 tūkst.

Jei kada pagalvojote, kad kasdienis apsipirkimas – nuobodi ir varginanti rutina, pagalvokite iš naujo, nes prekybos tinklas „Lidl“ kviečia tapti pirkinių čempionais! Jau nuo pirmadienio, sausio 29 d., apsiperkant bet kurioje „Lidl“ parduotuvėje Lietuvoje, dalyvaukite akcijoje „Kuponas–čempionas“ ir atrinktą savaitės prekę įsigykite vos už centą.

Praeitą savaitę Vilniuje protestavusių ūkininkų pasipiktinimą labiausiai lemia Lietuvoje prasidėję defliaciniai procesai, mano banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, be 6 iškeltų reikalavimų agrosektoriaus atstovai dar nepatenkinti, jog toliau krenta žemės ūkio produktų supirkimo kainos. „Pagrindinė priežastis yra vis dar toliau mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos.

Rytas ir bandelė – tobulas derinys. Kad diena eitųsi kaip per sviestą, verta ją pradėti nuo aromatingo ir užburiančiai gardaus sviestinio kruasano. Antradienį minint Tarptautinę kruasanų dieną, prekybos tinklas „Iki“ visą savaitę lepins ne tik šių lietuvių dievinamų kepinių įvairove, bet ir specialiomis kainomis. Tad patiems plušėti prie orkaitės neverta, kai nuo pat ryto „Iki“ pirkėjų nosis maloniai kutena šviežutėlių kruasanų kvapai.

Medicinos bankas keičia savo pavadinimą ir nuo vasario 1 dienos taps Urbo banku. Naujasis banko pavadinimas paskelbtas sausio 29 dieną po įvykusio neeilinio akcininkų susirinkimo, apie pokyčius oficialiai informuota „Nasdaq“ birža bei investuotojai. Banko administracijos vadovas Marius Arlauskas teigė, kad naujas pavadinimas yra neatsiejama augimo strategijos dalis. „Nuo pat veiklos pradžios buvome lietuviškas bankas, toks ir likome iki šių dienų.

Pernai vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos kainų zonoje sumažėjo daugiau nei dvigubai iki 94 Eur/MWh, pranešė Energetikos ministerija. „Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc.

Politikams ir visuomenei svarstant, iš kokių šaltinių finansuoti krašto gynybą, kai baigsis bankų solidarumo mokesčio galiojimas, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia palaikanti visuotinį gynybos mokestį, sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Atranka į naują projektą – „Iki“ klientų valdybą – prasidėjo spurtu. Prekybos tinklas „Iki“, paskelbęs ieškantys savo nuomonę norinčių išsakyti pirkėjų, vos per pirmąsias savaites sulaukė arti tūkstančio paraiškų. Klientai siekia prisidėti prie naujovės, ir 10 atrinktų naujos klientų valdybos narių jau balandžio mėnesį imsis veiklos. Dar nevėlu tapti vienu jų – paraiškų laukiama iki vasario 15 d. „Kiekvieną dieną geriau gali būti tada, kai visi drauge drąsiai imamės veikti.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Susitikimas rengiamas ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Net ir itin prastą regėjimą turintys žmonės ne visada pasiryžta akių korekcijai, nes bijo galimų pasekmių. O, jei vis tik apsisprendžia operuotis, dažniausiai nebando gauti siuntimo, ieško geriausių privačių klinikų.

Narystė euro zonoje leido Lietuvai itin sušvelninti krizių poveikį šalies ekonomikai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, europinės valiutos nauda buvo matyti pastarųjų metų krizių metu – per pandemiją, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. „Pagrindinis efektas, euro nauda, buvo matyti kriziniais metais.

Nuo šių metų nekilnojamo turto (NT) vystytojai galės pardavinėti tik 100 proc. užbaigtų projektų būstus. Jie tikina, kad naujasis reikalavimas ilgins statybų laiką ir brangins būstus. Tuo metu NT ekspertai nemato priežasčių būsto brangimui, jie tikina, kad priešingai – naujas reikalavimas apsaugos pirkėjus nuo nesąžiningų statytojų. Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pažymėjo, kad daugelis 100 proc. baigtumą klaidingai įsivaizduoja.

Būna atvejų, kuomet siuntos vėluoja arba pasimeta. O kartais nutinka ir taip, kad siuntai pasiekus Lietuvą apie tai niekas nepraneša ir palaikę sandėliuose tiesiog nusiunčia atgal į užsienį. Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas piktinosi, kodėl Lietuvos paštas pasirenka neinformuoti apie gautą siuntą, nors kontaktus turi – esą ne kartą yra siuntęs pranešimus jo el. paštu. Įmonės atstovas įspėja apie privalomus sumokėti muitus ir pataria visad pasitikrinti pateiktus kontaktinius duomenis.

Politikams ieškant būdų didinti Lietuvos finansavimą gynybai, socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį iki 20 proc. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tai per metus į gynybos biudžetą leistų surinkti beveik pusę milijardo eurų. „Gynybos finansavimą didinti yra būtina ir mes čia esame nuoseklūs. (...) Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis. Latvijoje pelno mokestis yra 20 proc., pas kaimynus lenkus – 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad teigiama grynoji imigracija, kuri Lietuvoje jau yra daugiau nei penkerius metus, truks iki šio dešimtmečio pabaigos. „Prognozuojame, kad teigiama grynoji imigracija išliks visą šį dešimtmetį. Su praėjusių dviejų dešimtmečių neigiamos grynosios imigracijos tendencijos neturėtų pasikartoti“, – žurnalistams kalbėjo N. Mačiulis.

Jau ketverius metus keliones iš anksto planuojančių lietuvių skaičius išlieka stabilus. Šiuo metu 67 proc. žmonių keliones įsigyja likus 2 ir daugiau mėnesių iki išvykos, rodo „Tez Tour“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Keliautojai vėl drąsiai įsigyja keliones iš anksto: jie mėgsta susidėlioti metų planus, darbus, poilsio laiką, tad dažnai atostogomis pasirūpina iki kelionės likus ir 3–6 mėnesiams.

Kaip jaustumėtės, jei be jūsų sutikimo būtų pratęsiama terminuota sutartis ir jos neleistų nutraukti tol, kol nesumokėsite papildomai? Į tokią situaciją pakliuvęs Vilnietis piktinosi, kad taip esą apgaudinėjami klientai. Po dviejų metų vaikinas nusprendė nutraukti sutartį su sporto klubu „Gym+“, tačiau jis pavėlavo kreiptis aštuoniomis dienomis, mat sąskaita už kitą mėnesį formuojama beveik du mėnesius prieš.

Transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas parodo, kad įsigydami automobilį su suklastota rida žmonės  rizikuoja permokėti net 25 proc. kainos. Anot bendrovės tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų. Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst.

Daugelis gyventojų nori apsipirkti kuo pigiau, būtent tokią galimybę ir siūlo, nauja kiniškomis prekėmis prekiaujanti, internetinė parduotuvė. Dalis žmonių, susigundę nuolaidomis, joje jau apsipirko. Tačiau specialistai užsienyje ir Lietuvoje įspėja neskubėti. Kitu atveju vietoje pirkinių galite sulaukti sukčių, kurie gali pasisavinti ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė gynybos finansavimui siūlo panaudoti visuotinį juridinių asmenų pelno mokestį. „Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis, nes dabar pasižiūrėkime: (...) ir lenkai, ir latviai moka 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc. Tai iš tikrųjų reikėtų tartis su verslo bendruomene.