Lietuvos verslas

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento. Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) prašymu iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 13 internetinių nuorodų su IP adresais, kuriais pasiekiamas neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys. „Vartotojai, bandantys ieškoti neteisėtai viešai paskelbto autorių teisių saugomo turinio pagal raktinius žodžius, „Google“ paieškos rezultatuose jo neras“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame komisijos pranešime.

Devyni iš dešimties (89 proc.) vartotojų išsivysčiusios ekonomikos šalyse palaiko energetikos sektoriaus transformaciją – perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir galimybę patiems gaminti bei apsirūpinti energija. Dvejus metus trukęs tarptautinis „EY“ tyrimas atskleidė, jog vartotojai dėl to pasiryžę keisti savo įpročius, nori efektyviau valdyti savo vartojimą, bet tuo pačiu nerimauja dėl ateities.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai siūlo kompensuoti pašalindama teršalus iš marių bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Įmonė parengė aplinkos atkūrimo priemonių planą ir pasiūlė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ginčą, kurį jau nagrinėja teismas, spręsti taikiai, pranešė bendrovė.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ negali atsiskaityti su darbuotojais – teismas nepriėmė nagrinėti jos prašymo leisti atlikti mokėjimus, tarp jų – ir atlyginimus darbuotojams.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 27-ąją nepriėmė bendrovės bankroto administratoriaus skundo, nes jis neatitinka reikalavimų, o anksčiau nurodyti trūkumai nepašalinti.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovui iš esmės palaikant idėją visiškai atsisakyti baltarusiškų ir rusiškų krovinių, premjerė Ingrida ŠImonytė sako, kad įmonė gali pasirinkti, su kokiais partneriais dirbti. „Lietuvos geležinkeliai“, nors ir valstybės valdoma, bet komercinė įmonė, ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkimo klausimas, su kokiais partneriais turėti reikalų, o su kokiais neturėti.

Daugiau nei 1 trln. eurų siekiančių ES išlaidų nebuvo galima tinkamai patikrinti pagal „pernelyg sudėtingų“ sistemų, trečiadienį pranešė bloko išlaidų priežiūros institucija. Pastarajam ES auditui vadovavęs Europos Audito Rūmų (ECA) narys Francois-Rogeris Cazala sukritikavo sistemos „neskaidrumą“ ir „aiškios atskaitomybės trūkumą“. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai atliko ES biudžeto auditą, tačiau nurodė, kad daugėja nebiudžetinių ir kitų finansavimo priemonių, kurių jie neprižiūri.

Prezidento patarėjui pareiškus, kad valstybė turi rasti būdų, kaip padėti pieno krizę išgyvenantiems ūkininkams, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad situaciją spręsti galima ūkininkams kooperuojantis ir taip didinant jų derybinę galią.  „Atsakymas yra paprastas – kooperacija. Žmonės, kurie turi mažą derybinę galią, labiausiai ir nukenčia. 85 proc. pieno pristato 30 proc. ūkių ir jie turi didžiausią kainą, nes jie yra, pirmiausia, masto ekonomija, o antra, yra derybinė galia.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo domėtis  galbūt neskaidriai leidžiamomis kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšomis, galimais viešųjų ir privačių interesų pažeidimais.  „Laisvės televizijos“ įkūrėjas Andrius Tapinas, remdamasis Neringos savivaldybėje atlikto audito išvadomis, trečiadienį paskelbė informaciją apie šios savivaldybės tarybos narių išlaidas transportui ir technologijoms – kompiuterių, telefonų ir kitos įrangos nuomai.

Lenkijai per pasienyje su Baltarusija esantį vienintelį vilkikams skirtą pasienio kontrolės punktą Koroščine praleidžiant tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalims priklausančius vilkikus, Uzbekistanas ieško galimybių sudaryti savo vežėjams galimybę krovinius gabenti per Lietuvos teritoriją.

Dzūkijos nacionaliniame parke ketvirtadienį atidaromas naujas stumbrynas. Jame jau gyvena dešimt stumbrų, tarp jų – ir keli čia gimę jaunikliai, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Jame bus laikomi iš vidurio Lietuvos perkelti gyvūnai. Stumbryne pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, įsigyta dalis įrangos priežiūrai.

Lietuvos paštas jau šių metų  pabaigoje siuntas ir korespondenciją Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tikisi pristatyti elektromobiliais – bendrovė iki to laiko planuoja įsigyti 100 elektrinių minifurgonų, kainuojančių nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. eurų.  Įmonės generalinis direktorius Rolandas Zukas sako, kad įmonės tikslas – per 23 metus CO2 emisijas sumažinti 15 procentų.   „Lietuvos paštas atsinaujina ir strateginis Lietuvos pašto tikslas yra mažinti CO2 emisijas.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

Kauniečiai pastebėjo, jog virš Kauno ratus suka iš Rusijos atskridęs keleivinis lėktuvas. Kaip nurodoma „Flightradar“ lėktuvų skrydžių stebėjimo sistemoje, lėktuvas pakilo Rusijoje ir turėjo vykti į Turkiją. „Lėktuvas skrendantis iš Sankt Peterburgo į Antalija jau kuris laikas suka ratus aplink Kauną ir nesileidžia“, – informavo kauniečiai. Keleivinis lėktuvas pakilo Sankt Peterburge, Rusijoje, Pulkovo oro uoste ir numatyta, jog jis turėtų leistis Antalijoje, Turkijoje.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad jau rengiasi klientų gyventojų praėjusių metų pajamų deklaravimui. Pasak inspekcijos, šiuo metu vyksta duomenų perkėlimas į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), deklaravimo instrukcijų atnaujinimas skirtingiems deklaravimo atvejams Youtube kanale ir pasirengimas aptarnauti didesnį klientų skaičių telefonu, tiek raštu, tiek ir gyvai – VMI padaliniuose.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 254,788 mln. eurų konsoliduotą finansinę apyvartą – 2,3 proc. didesnę nei 2021 metais. Grupė pernai patyrė 2,368 mln. eurų nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu 3,909 mln. eurų pelnu. Krovinių per praėjusius metus gabenta 1,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais – 21,588 mln. tonų, iš jų 65,2 proc.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokio žingsnio imtis siūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, taip būtų įtvirtintas teisinis pagrindas didinti teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

Europos Komisijos (EK) nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, žemės ūkio ministras tikisi, kad Briuselį pavyks įtikinti pasielgti kitaip.  „Gavome atsakymą, neįvardinčiau to, kad EK atsisakė. Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, (...) kas mums jautru ir skaudu. Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare.

Verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje antrąjį praėjusių metų pusmetį išliko Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas. Į penketuką taip pat pateko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupei „Linas Agro Group“ kol kas sudėtigna pasitraukti iš Baltarusijos, kuri ji valdo augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, – tam trukdo pasikeitusi tos šalies teisinė aplinka, be to, neatsiranda įmonės pirkėjų, sako grupės finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Didžiausią investicijų grąžą 2022 metais atnešė investicijos į būstą ir jo nuoma. Šių investicijų vertė augo 19,1 proc., o įvertinus ir nuomos pajamas – 23,2 proc., teigia Lietuvos investicijų indeksą trečiadienį paskelbusi bendrovė INVL.  Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras.

Savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusią 23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę aplankė 52,7 tūkst. žmonių, pranešė organizatoriai. „Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį dar negrįžome“, – pranešime spaudai sakė viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. 2020 metais Vilniaus knygų mugė buvo pritraukusi 72,9 tūkst. lankytojų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ pradeda vadovauti buvusi šios įmonės pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujoji „Telia Lietuva“ vadovė anksčiau BNS teigė, jog kad pagrindinis jos tikslas – pasiruošti skaitmenizavimo iššūkiams, taip pat toliau įgyvendinti 2018 metais priimtą įmonės strategiją, kurios tikslas būti geriausiais „nuo tinklo kokybės iki klientų aptarnavimo“.   G. Kaminskaitė-Salters bendrovės vadovo poste keičia nuo 2018 metų lie...

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars situaciją pieno sektoriuje. „Prezidentas su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai baiminasi bankrotų bei prašo skubios valstybės paramos. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln.

Prekybos tinklų atstovams Jungtinėje Karalystėje (JK) prabilus apie daržovių ir vaisių ribojimus parduotuvėse, mūsų prekybininkai ir daržovių augintojai įvertino, ar su panašia situacija gali susidurti ir Lietuvos pirkėjai. Neseniai tikrą ažiotažą sukėlė JK žiniasklaidos pranešimas, kad tokie šios šalies prekybos tinklai, kaip „Tesco“, „Aldi“, „Lidl“ ir kiti, riboja per vieną apsipirkimą parduodamų daržovių ir vaisių skaičių.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ praėjusiais metais patyrė 5,2 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais. Įmonės apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak jos vadovo Mindaugo Sologubo, kritusi apyvarta yra ir karo bei išteklių, transporto, energijos brangimo pasekmė.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

Daugelis pirkėjų turi didžiausio Lietuvos prekybos tinklo nuolaidų korteles. Vasario 28 d. – paskutinė diena, kai galima pasinaudoti senomis kortelėmis ir išleisti jose sukauptus pinigus. Nuo kovo 1 dienos parduotuvėse galioja tik naujos nuolaidų kortelės. Neseniai „Maxima“ informavo, kad iš viso lietuviams yra išduota 1,9 mln. „Ačiū“ kortelių. Tačiau senas korteles į bekontaktes naujas prieš tris savaites buvo pakeitę kiek daugiau nei pusė jų turėtojų, o 0,9 mln.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem LT“ valdanti bendrovė „K2 LT“,  preliminariais duomenimis, pernai gavo 2,2 mln. eurų pajamų, arba 12 proc. mažiau nei 2021 metais, kai apyvarta siekė 2,5 mln. eurų. Bendrovė uždirbo 0,72 mln. eurų pelno – 38 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 50,8 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 13,3 mln. eurų. 2021 metais bankas buvo uždirbęs 55 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 10,3 mln. eurų. Banko pajamos pernai siekė 168,2 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2021 metais), o ketvirtąjį ketvirtį – 46,4 mln. eurų (10 proc. daugiau).  Metinis banko nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklis buvo 12,4 proc.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių, kai 2021 metus buvo uždirbusi 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Preliminariais neaudituotais duomenimis, įmonės pardavimų pajamos per augo 15,8 proc. iki 204,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 0,5 mln. eurų, kai 2021 metais jis siekė 7,3 mln. eurų.

„Vičiūnų grupės“ parduodamose Kinijos gamintojo šaldytose jūros gėrybėse Maisto ir veterinarijos tarnybai vėl nustačius didesnį nei leistina kadmio kiekį, tarnyba praėjusią savaitę pradėjo naują tyrimą.

Vokietijos medicinos ir saugos technologijų srities lyderės „Drager“ Lietuvoje įsteigta programinės įrangos inžinerijos paslaugų įmonė „QuaDigi“ tikisi per trejus metus įdarbinti dar 60 naujų darbuotojų. Šiuo metu bendrovėje dirba 70 žmonių.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ griežtina krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė pranešė, jog nuo kovo 1 dienos visi „LTG Cargo“ klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalės apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus. Jie turės iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. Jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.  Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė tvarką, pagal kurią per kelerius metus ryšio numerių priekyje esantį skaičių 8 pakeis 0. Nuo šių metų kovo 1 dienos oficialiai prasideda pirmasis pokyčių telefonų numeriuose įgyvendinimo etapas. Tiesa, kol kas tik techninis ir svarbus ryšio operatoriams, rašoma pranešime žiniasklaidai.