Lietuvos verslas

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sostinės regione buvo 2,1 tūkst. eurų ir per ketvirtį padidėjo 6,3 procento. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1,7 tūkst. – 4,9 proc. daugiau. Darbo užmokestis „į rankas“ sostinės regione siekė 1,3 tūkst. eurų – 5,8 proc.

Švedijos prekybos baldais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Ikea“ rudenį planuoja atidaryti naują pirkėjų aptarnavimo vietą Šiauliuose, penktadienį pranešė  įmonė.  Speciali vieta bus skirta prekių atsiėmimui ir grąžinimui. Planavimo ir užsakymo vieta Šiauliuose bus trečioji tokio formato pirkėjų aptarnavimo vieta Lietuvoje ir ketvirtoji Baltijos šalyse, nes iki šiol „Ikea“ Lietuvoje valdė IKEA parduotuvę Vilniuje bei prekių užsakymo ir atsiėmimo vietas Kaune bei Klaipėdoje.

Ginčą dėl beveik 21 mln. eurų vertės Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkio priežiūros su koncerno „Icor“ valdoma bendrove „City Service“ inicijavusios bei pralaimėjusios Vilniaus savivaldybė ir Generalinė prokuratūra įmonei privalės sumokėti daugiau 18 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nutarė, kad prokuratūra „City Service“ turės atlyginti 7 tūkst. eurų, o savivaldybė – 10,8 tūkst. eurų išlaidų.

Laukiant galimo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl kaupimo antros pakopos pensijų kaupimo fonduose, sistemos judinti nereikia, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė. KT išvados prašo Seimo opozicija.  „Kol KT pateiks atsakymus į keliamus klausimus, nėra racionalu imtis esminių nuostatų keitimo ir dar vieną kartą reformuoti daug kartų reformuotą kaupimo sistemą“, – BNS ketvirtadienį teigė M. Lingė.

Penktadienį Vilniuje prasideda tradicinė Kaziuko mugė – šiemet ji vyks ir gyvai, ir internetinėje erdvėje. Mugė prasidės teatralizuotomis Šv. Kazimiero eitynėmis nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės, kur 15 val.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Lietuvos prekybininkams užsiminus apie sunkumus, su kuriais susiduria daržovių ir vaisių tiekėjai, kai kuriems pirkėjams į akis įstrigo ir pagardams naudojamo žalumyno – kalendros – kaina. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa (tikrasis vardas redekacijai žinomas – red. past.) piktinosi, kad už žalumynų kilogramą „Rimi“ parduotuvėje dabar tektų pakloti beveik 60 eurų.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ projekte, „Litgrid“ atstovas sako, kad bendrovė yra susirūpinusi dėl išaugusių kaštų.

Tarptautinės lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ ilgalaikes automobilio nuomos bendrovė „MyBee“ plečiasi į Latviją. „MyBee“ vadovas Lukas Jurkšaitis teigė, kad verslas plečiamas dėl padidėjusios automobilių nuomos paklausos. „Pastebime, kad miestų gyventojai vis dažniau renkasi keliauti alternatyviais būdais atsisakydami asmeninio automobilio.

Baltijos šalyse veikiančios žiniasklaidos grupės „TV3 Grupė“ įmonė „All Media Lithuania“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti „M-1“ valdomas radijo stotis. Taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi praėjusią savaitę. „All Media Lithuania“ iš Rūtos Grušnienės ketina įsigyti 100 proc. „M-1“, taip pat bendrovių „Ultra Vires“, „Radijo stotis Laluna“ ir „Reklamos ekspertai“ akcijų. Sausio pabaigoje skelbta, kad „TV3 Grupė“ jau pasirašė šių radijo stočių įsigijimo sutartį.

Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ nuo pirmadienio iš dalies atnaujina gruodį sustabdytą trąšų gamybą.  Anot „Achemos“ komunikacijos vadovės Jolita Macelytės, kitą savaitę dirbs vienas amoniako – svarbiausios trąšų žaliavos – cechas. „Nuo kovo 6 dienos „Achema“ dalinai atnaujina trąšų gamybą, dirbant vienam amoniako agregatui“, – ketvirtadienį BNS sakė J. Macelytė.

Antras skaitomiausias naujienų portalas šalyje vasario mėnesį sparčiausiai didino skaitytojų auditoriją. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lankytojų skaičius naujienų portale tv3.lt išaugo daugiausiai iš visų naujienų portalų. Antrą šių metų mėnesį tv3.lt vidutinis realių vartotojų skaičius (angl. real users) viršijo 511 tūkst. Tai yra 32 tūkst. arba 6,7 proc. daugiau nei 2022 m. vasarį, rodo vieši „Gemius Audience“ rinkos tyrimų duomenys.

Lietuvos gynybos ir saugumo srityje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bus suteiktas 13,5 mln. eurų finansavimas iš Gynybos investicijų fondo. Tai patvirtinta bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigus rizikos kapitalo fondus „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“, kurių valdytojai ir įgyvendins priemonę, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Lietuvos medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ iki kovo pabaigos ketina atleist iki 30 darbuotojų – tai sudaro 1,7 proc. visų įmonėje dirbančių žmonių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 1772 darbuotojai.  „Atsižvelgiant į tai, po konsultacijų su Darbo taryba šiandien darbuotojams pranešėme apie sprendimą neženkliai sumažinti pozicijų skaičių Vilniaus padalinyje, kad atitiktume dabartinius gamybos apimties poreikius“, – BNS komentavo bendrovė.

Apeinant tarptautines sankcijas baltarusiškos karbamibdo trąšos per Lietuvą galėjo būti gabenamos ir dalyvaujant Klaipėdos bendrovei „Girera“, skelbia tiriamosios žurnalistikos portalas „Siena“. Portalo tyrimo duomenimis, „Girera“ sausį–vasarį apmokėjo 12 vagonų trąšų gabenimą iš Baltarusijos bendrovės „TechnospectradingExport“  per Lietuvą į Kirgiziją – tai patvirtino „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Tuo metu „Girera“ neigia LTG informaciją.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas praėjusią savaitę pradėjęs vadovauti Rolandas Zukas sako, kad būtina gerinti įmonės įvaizdį.  „Visu pirma, ką reikia padaryti, tai reikia padirbėti su (Lietuvos – BNS) pašto įvaizdžiu. Tai yra didelė įmonė, atliekanti daug darbo, vežanti daug siuntų. Mes esame didžiausi Lietuvoje siuntų vežėjai ir reikia padirbėti su pašto įvaizdžiu, paaiškinti, kad jis atlieka darbą kokybiškai“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį teigė R. Zukas.

Sprendimą, ar atsisakyti gabenti rusiškus ir baltarusiškus krovinius su riziką keliančiomis prekėmis, turi priimti patys „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis teigė sutinkantis, jog LTG negabentų jokių riziką įmonės bei Lietuvos reputacijai galinčių kelti krovinių.  „(Lietuvos – BNS) geležinkeliai patys. Ministerija tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento. Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) prašymu iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 13 internetinių nuorodų su IP adresais, kuriais pasiekiamas neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys. „Vartotojai, bandantys ieškoti neteisėtai viešai paskelbto autorių teisių saugomo turinio pagal raktinius žodžius, „Google“ paieškos rezultatuose jo neras“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame komisijos pranešime.

Devyni iš dešimties (89 proc.) vartotojų išsivysčiusios ekonomikos šalyse palaiko energetikos sektoriaus transformaciją – perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir galimybę patiems gaminti bei apsirūpinti energija. Dvejus metus trukęs tarptautinis „EY“ tyrimas atskleidė, jog vartotojai dėl to pasiryžę keisti savo įpročius, nori efektyviau valdyti savo vartojimą, bet tuo pačiu nerimauja dėl ateities.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos jai aplinkosaugininkų priskaičiuotą 48 mln. eurų žalą gamtai siūlo kompensuoti pašalindama teršalus iš marių bei modernizuodama miesto nuotekų valymo įrenginius. Įmonė parengė aplinkos atkūrimo priemonių planą ir pasiūlė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ginčą, kurį jau nagrinėja teismas, spręsti taikiai, pranešė bendrovė.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ negali atsiskaityti su darbuotojais – teismas nepriėmė nagrinėti jos prašymo leisti atlikti mokėjimus, tarp jų – ir atlyginimus darbuotojams.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 27-ąją nepriėmė bendrovės bankroto administratoriaus skundo, nes jis neatitinka reikalavimų, o anksčiau nurodyti trūkumai nepašalinti.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovui iš esmės palaikant idėją visiškai atsisakyti baltarusiškų ir rusiškų krovinių, premjerė Ingrida ŠImonytė sako, kad įmonė gali pasirinkti, su kokiais partneriais dirbti. „Lietuvos geležinkeliai“, nors ir valstybės valdoma, bet komercinė įmonė, ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkimo klausimas, su kokiais partneriais turėti reikalų, o su kokiais neturėti.

Daugiau nei 1 trln. eurų siekiančių ES išlaidų nebuvo galima tinkamai patikrinti pagal „pernelyg sudėtingų“ sistemų, trečiadienį pranešė bloko išlaidų priežiūros institucija. Pastarajam ES auditui vadovavęs Europos Audito Rūmų (ECA) narys Francois-Rogeris Cazala sukritikavo sistemos „neskaidrumą“ ir „aiškios atskaitomybės trūkumą“. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai atliko ES biudžeto auditą, tačiau nurodė, kad daugėja nebiudžetinių ir kitų finansavimo priemonių, kurių jie neprižiūri.

Prezidento patarėjui pareiškus, kad valstybė turi rasti būdų, kaip padėti pieno krizę išgyvenantiems ūkininkams, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad situaciją spręsti galima ūkininkams kooperuojantis ir taip didinant jų derybinę galią.  „Atsakymas yra paprastas – kooperacija. Žmonės, kurie turi mažą derybinę galią, labiausiai ir nukenčia. 85 proc. pieno pristato 30 proc. ūkių ir jie turi didžiausią kainą, nes jie yra, pirmiausia, masto ekonomija, o antra, yra derybinė galia.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo domėtis  galbūt neskaidriai leidžiamomis kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšomis, galimais viešųjų ir privačių interesų pažeidimais.  „Laisvės televizijos“ įkūrėjas Andrius Tapinas, remdamasis Neringos savivaldybėje atlikto audito išvadomis, trečiadienį paskelbė informaciją apie šios savivaldybės tarybos narių išlaidas transportui ir technologijoms – kompiuterių, telefonų ir kitos įrangos nuomai.

Lenkijai per pasienyje su Baltarusija esantį vienintelį vilkikams skirtą pasienio kontrolės punktą Koroščine praleidžiant tik Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalims priklausančius vilkikus, Uzbekistanas ieško galimybių sudaryti savo vežėjams galimybę krovinius gabenti per Lietuvos teritoriją.

Dzūkijos nacionaliniame parke ketvirtadienį atidaromas naujas stumbrynas. Jame jau gyvena dešimt stumbrų, tarp jų – ir keli čia gimę jaunikliai, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Stėgalių gamtiniame komplekse naujai įrengtas stumbrynas apima apie 100 hektarų. Jame bus laikomi iš vidurio Lietuvos perkelti gyvūnai. Stumbryne pastatytas stumbrininko namas su priklausiniais, įsigyta dalis įrangos priežiūrai.

Lietuvos paštas jau šių metų  pabaigoje siuntas ir korespondenciją Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tikisi pristatyti elektromobiliais – bendrovė iki to laiko planuoja įsigyti 100 elektrinių minifurgonų, kainuojančių nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. eurų.  Įmonės generalinis direktorius Rolandas Zukas sako, kad įmonės tikslas – per 23 metus CO2 emisijas sumažinti 15 procentų.   „Lietuvos paštas atsinaujina ir strateginis Lietuvos pašto tikslas yra mažinti CO2 emisijas.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

Kauniečiai pastebėjo, jog virš Kauno ratus suka iš Rusijos atskridęs keleivinis lėktuvas. Kaip nurodoma „Flightradar“ lėktuvų skrydžių stebėjimo sistemoje, lėktuvas pakilo Rusijoje ir turėjo vykti į Turkiją. „Lėktuvas skrendantis iš Sankt Peterburgo į Antalija jau kuris laikas suka ratus aplink Kauną ir nesileidžia“, – informavo kauniečiai. Keleivinis lėktuvas pakilo Sankt Peterburge, Rusijoje, Pulkovo oro uoste ir numatyta, jog jis turėtų leistis Antalijoje, Turkijoje.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad jau rengiasi klientų gyventojų praėjusių metų pajamų deklaravimui. Pasak inspekcijos, šiuo metu vyksta duomenų perkėlimas į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), deklaravimo instrukcijų atnaujinimas skirtingiems deklaravimo atvejams Youtube kanale ir pasirengimas aptarnauti didesnį klientų skaičių telefonu, tiek raštu, tiek ir gyvai – VMI padaliniuose.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 254,788 mln. eurų konsoliduotą finansinę apyvartą – 2,3 proc. didesnę nei 2021 metais. Grupė pernai patyrė 2,368 mln. eurų nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu 3,909 mln. eurų pelnu. Krovinių per praėjusius metus gabenta 1,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais – 21,588 mln. tonų, iš jų 65,2 proc.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokio žingsnio imtis siūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, taip būtų įtvirtintas teisinis pagrindas didinti teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

Europos Komisijos (EK) nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, žemės ūkio ministras tikisi, kad Briuselį pavyks įtikinti pasielgti kitaip.  „Gavome atsakymą, neįvardinčiau to, kad EK atsisakė. Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, (...) kas mums jautru ir skaudu. Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare.

Verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje antrąjį praėjusių metų pusmetį išliko Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas. Į penketuką taip pat pateko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupei „Linas Agro Group“ kol kas sudėtigna pasitraukti iš Baltarusijos, kuri ji valdo augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, – tam trukdo pasikeitusi tos šalies teisinė aplinka, be to, neatsiranda įmonės pirkėjų, sako grupės finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Didžiausią investicijų grąžą 2022 metais atnešė investicijos į būstą ir jo nuoma. Šių investicijų vertė augo 19,1 proc., o įvertinus ir nuomos pajamas – 23,2 proc., teigia Lietuvos investicijų indeksą trečiadienį paskelbusi bendrovė INVL.  Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras.

Savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusią 23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę aplankė 52,7 tūkst. žmonių, pranešė organizatoriai. „Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį dar negrįžome“, – pranešime spaudai sakė viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. 2020 metais Vilniaus knygų mugė buvo pritraukusi 72,9 tūkst. lankytojų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ pradeda vadovauti buvusi šios įmonės pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujoji „Telia Lietuva“ vadovė anksčiau BNS teigė, jog kad pagrindinis jos tikslas – pasiruošti skaitmenizavimo iššūkiams, taip pat toliau įgyvendinti 2018 metais priimtą įmonės strategiją, kurios tikslas būti geriausiais „nuo tinklo kokybės iki klientų aptarnavimo“.   G. Kaminskaitė-Salters bendrovės vadovo poste keičia nuo 2018 metų lie...

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars situaciją pieno sektoriuje. „Prezidentas su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai baiminasi bankrotų bei prašo skubios valstybės paramos. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln.